Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 14, 07:49 Atnaujinta 2022 09 14, 14:42

„MG grupės“ politinės korupcijos byloje nuo apeliacijos nenušalintas nei teisėjas, nei prokuroras

Apeliacinis teismas trečiadienį pradeda nagrinėti apeliacinius skundus „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Posėdis netikėtai prasidėjo advokato pareikštu nušalinimu apeliacijas svarstyti pasirengusios trijų teisėjų kolegijos pirmininkui Albinui Bielskiui. Nušalinimas pareikštas ir bylą kuruojančiam prokurorui. Sprendimo dėl teisėjo A.Bielskio buvo laukiama jau trečiadienio popietę – nuo to priklausė ir tolesnė bylos eiga. Pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo teismas motyvuotai atmetė. Toliau buvo sprendžiamas prokuroro likimas – J.Laucius irgi paliktas byloje. Tęsinys numatomas spalį.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius pasirąžė rankas ir teismo salėje atsidarė nešiojamą tarnybinį kompiuterį. Šįryt jis tarsi vienas prieš būrį oponentų – visus išteisintuosius garsiojoje korupcijos byloje bei juos lydinčius advokatus.

Aukštesnės instancijos teismas sostinėje atvertė prokuratūros apeliaciją dėl Eligijaus Masiulio išteisinimo ir kitų, valstybinio kaltinimo požiūriu, procese anksčiau priimtų nepagrįstų sprendimų.

Išteisintieji ir jų gynyba prieš posėdį elgėsi santūriai, dalykiškai aptarinėjo aktualijas, tačiau užuominomis leido suprasti, kad jaučiasi tvirtai: pirmos instancijos teismas yra priėmęs teisiamiesiems itin palankų verdiktą.

Byloje iš viso gauti keturi skundai – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas J.Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

Išteisintųjų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais, o G.Danėlius Apeliacinio teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Žvalgybos įstatymas, pagal kurį surinkta tam tikra dalis byloje gautų duomenų, atitinka Konstituciją.

Nušalinimas teismui ir prokurorui

Rugsėjo 14 d. posėdis prasidėjo išteisintųjų gynybos pareikštu nušalinimu teismui. Vienas advokatų išdėstė sudėtingą teorija, kaip ši byla susijusi su didžiuoju teisėjų korupcijos skandalu bei ankstesniais viešais išsakytais STT vadovo vertinimais apie „MG grupės“ baudžiamąją bylą.

Advokatas G.Danėlius nurodė, jo nuomone, aktualius argumentus, kodėl Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis negali būti laikomas nešališku „MG grupės“ dalyvių atžvilgiu. Gynybos advokatai bendromis pastangomis priminė, kad teisėjų korupcijos skandale A.Bielskis turėjo „kažkokį procesinį statusą“, tačiau iki šiol neaišku, kokį konkrečiai. Kiek vėliau teisininkas G.Danėlius žurnalistams tiesiai šviesiai pareiškė nuomonę, kad vyksta vienos karjeros išsaugojimas mainais už kitą: esą A.Bielskis paliktas dirbti, kad priimtų STT vadovo Žydrūno Bartkaus tarnybos perspektyvoms palankų galutinį sprendimą.

2019 metais STT pranešė apie korupcija įtariamus advokatus, teisėjus, dalis korupcija įtartų teisėjų buvo iš Apeliacinio teismo, dalis sulaukė įtarimų ir buvo perduoti teismui, kitiems buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, primena BNS.

Pasak advokato, teisėjo statusas gali liudyti apie jo pažeidžiamumą.

Anot advokato, STT vadovas „MG grupės“ byloje dar nepaskelbus nuosprendžio Vilniaus apygardos teisme kalbėjo apie bausmes, šią bylą lygino su „lakmuso popierėliu“.

Kalbėdamas apie galimą teisėjo šališkumą nagrinėjant bylą G.Danėlius priminė, kad skiriant teisėjus į pareigas būtina gauti atsakymą iš STT, o jos vadovas „MG grupės“ byloje dar nepaskelbus nuosprendžio Vilniaus apygardos teisme kalbėjo apie bausmes, šią bylą lygino su „lakmuso popierėliu“, kokios bausmės galima sulaukti Lietuvoje už korupciją.

Nagrinėti byloje pateiktų prokuratūros apeliacijų kol kas nėra galimybės – teisėjams teks visų pirma patiems spręsti dėl teismo sudėčiai pareikšto nušalinimo.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Apeliacine tvarka „MG Baltic“ bylą nagrinėti pasirengusi teisėjų kolegija.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Apeliacine tvarka „MG Baltic“ bylą nagrinėti pasirengusi teisėjų kolegija.

Be to, išteisintasis Šarūnas Gustainis šališku bei klaidinančiu teismą pavadino ir bylą kuruojantį prokurorą J.Laucių, tad pareikalavo nušalinti ir jį. Pasak išteisintojo, valstybinį kaltinimą palaikantis pareigūnas galbūt sąmoningai iškraipantis vieno svarbaus liudytojo pateiktą informaciją, vien todėl J.Laucius esą negalėtų būti laikomas objektyviu šiame procese.

„Gerbiamo teismo prašau nušalinti prokurorą Justą Laucių nuo valstybinio kaltinimo šioje byloje“, – pasisakymą reziumavo Š.Gustainis.

Teismas buvo paskelbęs organizacinę 15 minučių pertrauką, po kurio grįžo prie nušalinimų klausimo. Prokuroras J.Laucius pareiškė, kad motyvas dėl teisėjų kolegijos vadovo nušalinimo „nėra teisiškai pagrįstas, aiškiai stokoja pagrįstumo.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Apeliacine tvarka nagrinėjamą „MG Baltic“ bylą kuruojantis prokuroras Justas Laucius.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Apeliacine tvarka nagrinėjamą „MG Baltic“ bylą kuruojantis prokuroras Justas Laucius.

„Visais atvejais yra preziumuojama, kad prokuroras yra objektyviai nešališkas, išskyrus konkrečiai nustatytais atvejais“, – neigiamai kam pačiam pareikštą nušalinimą vertinantis J.Laucius rėmėsi teismų (LAT bei EŽTT) praktika, argumentuodamas, kad prokuroro šališkumo pagrindų nėra ir šiuo atveju.

Teisėjas: „Buvau apklaustas skubotai, nepagrįstai“

„Šioje byloje – vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, buvau apklaustas specialiuoju liudytoju. Bet manau, kad tokiu statusu buvau apklaustas skubotai, nepagrįstai. Yra raštai, kad ikiteisminio tyrimo nėra gauta jokių duomenų, kad galėčiau būti įtariamuoju“, – kad jam nėra kliūčių dirbti, tvirtino ir teisėjas A.Bielskis.

Nesu sudaręs jokių sandorių ir neturiu jokio suinteresuotumo nagrinėti šią bylą kažkaip šališkai.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka, primena BNS.

„Nesu sudaręs jokių sandorių ir neturiu jokio suinteresuotumo nagrinėti šią bylą kažkaip šališkai“, – pridūrė teisėjų kolegijos vadovas. A.Bielskis visiškomis insinuacijomis pavadino advokatų pamąstymus apie jo ir STT vadovo galimus užkulisinius susitarimus.

Teismas paskelbė naują, šįkart jau poros valandų pertrauką. Trečiadienį popiet pirmiausiai bus paskelbtas teismo verdiktas dėl teisėjui A.Bielskiui pareikšto nepasitikėjimo. Tik vėliau kolegija, kuri liks nagrinėti bylą (nesvarbu, su A.Bielskiu ar naujos sudėties) galės grįžti prie klausimo dėl prokuroro J.Lauciaus galimybės toliau dirbti šiame apeliaciniame procese.

Popiet teismas paskelbė priėmęs nutartį, kad reikalavimas dėl teisėjo A.Bielskio nušalinimo yra atmetamas.

„Jokių spėlionių ar abejonių dėl teisėjo statuso ankstesniame tyrime nėra“, – pabrėžė nutartį skelbęs kitas teisėjų kolegijos narys Linas Šiukšta, kartojęs argumentus, kad jokių realių priežasčių nusišalinti jo kolegai A.Bielskiui nenustatyta.

Kol nutartis buvo skaitoma ir aiškinami jos motyvai, teisėjo A.Bielskio net nebuvo posėdžių salėje, tačiau po to kolegijos pirmininką sekretorė pakvietė sugrįžti.

A.Bielskis netrukus paskelbė dar vieną akademinės valandos trukmės pertrauką, po kurios Apeliacinis teismas paskelbė sprendimą dėl prokuroro J.Lauciaus galimybės toliau dirbti šioje byloje. Teismo išvada: prokuroras gali likti dirbti. Skelbdamas šios nutarties motyvą, teismas pabrėžė, kad galimas J.Lauciaus šališkumas turi būti grindžiamas ne subjektyvia nuomone, o objektyviais faktais.

Kodėl byloje nėra E.Masiulio užrašų knygutės?

Procesinių kliūčių tęsti bylos nagrinėjimą Apeliaciniame teisme trečiadienio popietę nebeliko.

Išteisintųjų gynėjai pateikė teismui prašymų prijungti prie bylos medžiagos, gynybos nuomone, apeliacijų svarstymui reikšmingą papildomą medžiagą.

Vienas dokumentas buvo susijęs su peripetijomis civilinės bylos, kurioje E.Masiulio iš R.Kurlianskio gauti pinigai teisme buvo pripažinti privačia paskola. Prokuratūra yra sudvejojusi, ar atitinkama teismo nutartis, savaip legalizavusi paskolą, atitinka viešąjį interesą.

Kitas dokumentas susijęs su E.Masiulio užrašų knygele, kurios, anot advokato R.Boiko, tyrėjai sąmoningai nepridėjo prie baudžiamosios bylos, nes įrašai knygelėje esą sugriautų visą prokuratūros sukonstruotą kaltinimą. E.Masiulis, anot gynėjo, buvo lakoniškai užsirašęs, kokiu tikslu ketina susitikti su R.Kurlianskiu ir kam jam reikalingi garsieji butelio dėžutėje buvę pinigai.

Prokuroras dokumentų prijungimui prieštaravo, tačiau teisėjai nutarė, kad advokato R.Boiko pageidavimas gali būti tenkintas ir bylos medžiaga, jos dar niekaip nevertinant, tiesiog papildyta.

Reikalauja visiško aiškumo dėl kaltinimų

Apskritai apeliaciniam svarstymui yra pateikta labai didelės apimties medžiaga, analizė ir papildomai argumentai, susiję su kritika pirminiam išteisinamajam nuosprendžiui. Tad teisėjai su proceso dalyviais tariasi, kaip racionaliai organizuoti svarstymą. Tarkime, ar būtina skaityti visą turimą medžiagą, ar galima trumpinti, nurodant jos esmę.

Diskusija posėdžio metu kilo ir dėl to, ar galėjo prokuratūra apeliaciniame skunde teisiškai subtiliai keisti kaltinimą, ir kaip dabar atsirinkti, kokios konkrečiai detalės patikslintame kaltinime pakitusios.

„Kadangi yra pakeistas kaltinimas, mes natūraliai norime matyti skirtumus. Norėtųsi, kad prokuroras konkrečiai paaiškintų, nes mes patys tų skirtumų nerandame“, – pareiškė advokatas Simonas Slapšinskas.

Prokuroras J.Laucius bendrais bruožais keturis esminius skirtumus buvo apibūdinęs, tačiau gynybos advokatams to nepakako.

„Aš manau, kad čia yra košė“, – painiava dėl kaltinimo korekcijų piktinosi ir išteisintasis R.Kurlianskis.

„Jokios košės nėra, yra labai aiškios ribos. Prokuratūros apeliacinio skundo ribos yra labai aiškiai išdėstytos. Yra daugiau nei 224 lapai medžiagos su argumentais, kodėl prokuratūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Aiškiai nurodoma, kokios nuosprendžio dalys skundžiamos, kokios – neskundžiamos“, – argumentavo prokuroras J.Laucius.

Vis dėlto teisėjai, padarę dar vieną pertrauką ir pasitarę, nutarė paprašyti prokuroro padirbėti papildomai: preciziškai įvardinti, kaip kaltinimo formuluotės kito ir kaip dabar skamba jų galutinis variantas.

„Prašau nepriimti kažkaip asmeniškai. Tiesiog norime, kad visiems būtų viskas aišku“, – pareiškė teisėjų kolegijos vadovas.

„Gerbiamas teisme, aš parėdymus įvykdysiu“, – neprieštaravo prokuroras, pažymėjęs, kad nesijaučia iki šiol padaręs kažkokių procesinių pažeidimų. Byloje paskelbta pertrauka iki spalio galo.

Sunkūs kaltinimai kol kas nepasitvirtino

Kaip žinoma, balandžio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius „MG grupės“ politinės korupcijos byloje.

R.Kurlianskis kaltintas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu byloje kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis, buvęs šios partijos narys Šarūnas Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vytautas Gapšys (per vidurį) apeliacine tvarka nagrinėjamoje „MG grupės“ byloje
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vytautas Gapšys (per vidurį) apeliacine tvarka nagrinėjamoje „MG grupės“ byloje

Eksliberalas Gintaras Steponavičius kaltintas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.

Jie išteisinti kaip nepadarę veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Anot Vilniaus apygardos teismo teisėjų, surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog E.Masiulis paėmė pinigus už veikimą „MG grupės“ interesais.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R.Kurlianskio perduoti pinigai E.Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

Prokuroras J.Laucius su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Anot jo, pinigai – 106 tūkst. 200 eurų – buvęs kyšis, o dalis verslininko prašymų įvykdyta.

Prokuroro teigimu, E.Masiulio ranka parašytas ir po keturių mėnesių nuo įvykio teisėsaugai pateiktas raštelis dėl paskolos neturi jokios teisinės reikšmės ir yra gauto kyšio maskavimo priemonė.

Pinigus R.Kurlianskis perdavė E.Masiuliui savo automobilyje, pinigai buvo dėžutėje su alkoholio buteliu, įdėtoje į maišelį. Anot prokuratūros pranešimo, tai būdinga kyšio, o ne legalios paskolos perdavimui.

Prokuroro teigimu, vertindamas kitų kaltinamųjų kaltę teismas padarė teisės taikymo klaidą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min