Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apklausa: Vyriausybėje geriausiai vertinami Eligijus Masiulis, Rasa Juknevičienė ir Ingrida Šimonytė, prasčiausiai – Andrius Kubilius ir Arvydas Sekmokas

Andrius Kubilius
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Andrius Kubilius
Šaltinis: BNS
0
A A

Lietuvos gyventojai mano, kad kadenciją baigiančioje Vyriausybėje geriausiai dirbo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė bei Finansų ministerijos vadovė Ingrida Šimonytė, rodo apklausos rezultatai.

Prasčiausių vertinimų naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės RAIT atliktame tyrime sulaukė 2008 metų pabaigoje Vyriausybės vairą perėmęs premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas apklausos rezultatus, BNS sakė, jog E.Masiulio įvertimą tikriausiai nulėmė infrastruktūros darbai, o nepasitenkinimą A.Kubiliumi paskatino tiesus šio politiko kalbėjimas apie nemalonius dalykus.

Apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kaip jie vertina baigiančios kadenciją Vyriausybės narių darbą. Liberalų sąjūdžio vadovo E.Masiulio veiklą vadovaujant Susisiekimo ministerijai gerai įvertino 40 proc. respondentų, blogai – 29 proc. apklaustųjų, 31 proc. neturėjo nuomonės.

Konservatorė R.Juknevičienė teigiamų vertinimų sulaukė iš 31 proc. apklaustųjų, blogos nuomonės apie jos veiklą buvo 36 proc. respondentų. Nepartinę konservatorių deleguotą finansų ministrę gerai įvertino 29 proc., blogai – 44 proc. apklausos dalyvių.

Toliau rikiuojasi liberalcentristų į kultūros ministrus deleguotas, bet vėliau Liberalų sąjūdžio stovyklą pasirinkęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas – jis palankaus vertinimo sulaukė iš 27 proc. respondentų. Apie šio ministro darbą blogai atsiliepė 31 proc. apklaustųjų.

Konservatorių žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių ir užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį gerai įvertino po 24 proc., blogai – po 33 proc. apklaustųjų. Liberalas teisingumo ministras Remigijus Šimašius sulaukė 19 proc. palankių ir 39 proc. nepalankių vertinimų, jo bendrapartietis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius gerai įvertintas 18 proc. apklaustųjų, blogai apie jį atsiliepė 51 proc.

Liberalcentristų atstovo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko darbą teigiamai įvertino 17 proc. apklaustųjų, blogai – 42 proc. Jo partijos bendražygis sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sulaukė 17 proc. palankių ir 49 proc. nepalankių.

Ūkio ministrą Rimantą Žylių palankiai įvertino 16 proc. apklaustųjų, blogos nuomonės apie jo veiklą buvo 34 proc., tačiau net pusė respondentų nepateikė jokio vertinimo. Socialinės aplinkos ir darbo ministras Donatas Jankauskas gerų vertinimų taip pat sulaukė iš 16 proc. respondentų, bet blogos nuomonės apie jį buvo 44 proc. apklaustųjų.

Nė metų Vyriausybėje nedirbusio Artūro Meliano veiklą palankiai įvertino 14 proc. apklaustųjų, neigiamos nuomonės apie jį buvo 36 proc., o pusė respondentų nežinojo arba neatsakė.

Ministrų sąrašo apačioje – konservatorių deleguotas energetikos ministras A.Sekmokas. Jo darbą gerai įvertino 13 proc. apklaustų gyventojų, blogai – 57 proc. Dar prastesnių vertinimų sulaukė ministras pirmininkas A.Kubilius – jį gerai įvertino 12 proc., neigiamai – 70 proc. apklaustųjų, likę 18 proc. neturėjo nuomonės.

Anot RAIT bendrovės ekspertų, finansų ministrės I.Šimonytės darbą statistiškai reikšmingai dažniau gerai vertino gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, respondentai, gaunantys vidutines pajamas (801-1100 litų vienam namų ūkio nariui per mėnesį), vadovai, įmonių savininkai bei specialistai.

Jauniausi respondentai (15-24 metų amžiaus), tyrimo dalyviai su pradiniu ar pagrindiniu išsilavinimu, moksleiviai bei studentai statistiškai reikšmingai dažniau gerai įvertino švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus darbą.

Energetikos ministro A.Sekmoko darbą statistiškai reikšmingai dažniau gerai vertino trijų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, taip pat moksleiviai bei studentai.

Vyriausi respondentai, tyrimo dalyviai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, įmonių savininkai bei tarnautojai statistiškai reikšmingai dažniau gerai vertino premjero A.Kubiliaus darbą.

TSPMI direktorius R.Vilpišauskas sakė, kad vertinant ministrus įtakos turėjo ir jų veikla, ir vertybinės nuostatos, ir apskritai žinomumas visuomenėje.

„Kalbant apie veiklą, turbūt Susisiekimo ministerijos veikla yra daug kam praktiškai matoma ir jaučiama. Žmonės įvairius infrastruktūros darbus sieja su ja. Be to, susisiekimo klausimai nėra taip kontroversiškai vertinami kaip, pavyzdžiui, energetikos reikalai. Aš manau, būtent diskusijos dėl gamtinių dujų, šildymo kainų, apskritai įvairi kritika Energetikos ministerijos veiklai ir prisideda prie to, jog vertinimas yra daug prastesnis nei susisiekimo ministro“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.

Jis pažymėjo, jog prastai apklausoje įvertintų A.Sekmoko ir premjero A.Kubiliaus darbe nemažą dalį sudarė didžiajai visuomenės daliai nematoma veikla – derybos su Europos Komisijos atstovais ar bandymas subalansuoti viešuosius finansus. Pasak TSPMI direktoriaus, premjero vertinimas yra pats netikėčiausias „dalykine prasme“.

„Jis iš esmės atsako ir už visų ministerijų veiklą. Tai, jog visi ministrai vertinami geriau, nei premjeras – apskritai įdomi situacija. Bet manau, kad pagrindinė priežastis pirmiausi yra susijusi su tuo, jog premjeras apskritai daugelio žmonių laikomas atsakingu už tai, kas vyksta ne taip Lietuvoje. Kitas dalykas – šis premjeras pernelyg ir nesistengė patraukliai pristatyti savo sprendimus ar Vyriausybės vykdomą politiką. Jis dažnai tiesiai sako, kas gali nemažai daliai rinkėjų nepatikti“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.

R.Vilpišausko teigimu, kai kuriems žmonėms labiau patinka višųjų ryšių prasme „labiau nugludintas kalbėjimas“.

Prastą A.Meliano vertinimą, TSPMI vadovo teigimu, tikriausiai nulėmė menkas šio politiko žinomumas ir neilgai trukęs darbas poste.

„Nors, žinoma, čia įtakos galėjo turėti ir istorija su Finansinių nusikaltimų tarnyba“, – pridūrė jis.

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 17 dienomis apklausti 1003 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,3 proc.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min