„Mano tėvelis palaidotas 1960-aisiais, tą pačią dieną šalia atgulė ir jaunas kareivėlis. Prie jo kapo niekas niekada nebuvo atėjęs. Dėl to man labai skauda širdį, nes pati turiu du sūnus, tad nuolat rūpinuosi šiuo kapeliu. Juk toks jaunas vaikinas žuvo tarnybos metu“, – žvelgdama į niekieno nelankomą kapą Joniškės kapinėse ketvirtadienį „15min“ sakė klaipėdietė Galina.
Vasarą ant jauno kareivio, kurį mirtis ištiko kai jam buvo vos 29 metai, kapo moteris pasodina gėlių, rudenį nurenka lapus. Lapkričio 1-ąją šį kapą šildo jos uždegtos žvakės, puošia gėlės. Aplink Galinos tėvų kapą yra ir daugiau apleistų amžinojo poilsio vietų. Ant paminklų galima įskaityti rusiškas čia atgulusių žmonių pavardes.
Kasmet 5-8 klasių mokiniai eina į kapines, tvarko apleistus kapelius. Tokio švento darbo vaikai nesikrato ir juo nesipiktina, be to, prievartos čia nėra. Sakė A.Kavaliauskas.
Apleistų kapų Joniškės kapinėse yra daug, ypač paėjus dešiniau nuo centrinių vartų. Čia amžino poilsio žmonės atgulė seniausiai. Kai kuriuos kapus visiškai užklojo lapai, pridygo medžių. Dešinėje kapinių pusėje palaidota daug kariškių. Jų kapus žymi vienodi paminklai su žvaigždute viršuje.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vedėjos Inos Kichtenkienės, pamirštų kapų yra gana daug. „Ypač nemažai jų Joniškio kapinėse, nes jos senesnės, mirusiųjų artimieji išvykę arba ir jų jau nebėra“, – pasakojo I.Kichtenkienė.
Apleistus kapus pastarosiomis savaitėmis tvarkė „Sendvario“, „Saulėtekio“ ir kitų mokyklų moksleiviai. Prieš porą dienų čia darbavosi Klaipėdos šeimos vaiko ir gerovės centro sukviesti vaikai.
Šio centro direktorė Rita Bratėnaitė džiaugėsi, kad į jų kvietimą tvarkyti apleistus vaikų kapelius atsiliepė per 60 vaikų. „Talkininkų skaičius, atsižvelgiant į lietingą orą, viršijo mūsų lūkesčius. Žinoma, pasidarbavome greičiau, gal trumpiau mintimis pabuvome su tais palaidotais vaikeliais, bet akcijos tikslas įvykdytas. Džiaugiamės ir praktiką pas mus atliekančiomis Klaipėdos universiteto studentėmis, jos vaikams prieš talką papasakojo, kas yra Vėlinės, kodėl degamos žvakutės. Vaikams labai patiko“, – džiaugėsi R.Bratėnaitė.
„Sendvario“ mokyklos direktorius Antanas Kavaliauskas „15min“ teigė, kad moksleivių talkos kapinėse rengiamos jau gerą dešimtmetį. „Kasmet 5-8 klasių mokiniai eina į kapines, tvarko apleistus kapelius. Tokio švento darbo vaikai nesikrato ir juo nesipiktina, be to, prievartos čia nėra. Prieš tai mokykloje būna renginys apie Vėlines. Pasakojame moksleiviams, kad yra amžinam poilsiui atgulusių žmonių, kurie nebeturi artimųjų, bet jie kadaise buvo garbūs žmonės“, – sakė A.Kavaliauskas.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vedėjos I.Kichtenkienės, vaikai aktyviausiai dirbo Joniškės kapinėse, nes Lėbartų yra tolėliau. „Moksleiviai pageidavo sutvarkyti neprižiūrimus, ypač vaikų kapelius, jie atnešė žvakučių, gėlių. Mokytojos mums pasakojo, kad patys vaikai klausė, ką galėtų sugalvoti lapkričio 1-ajai paminėti. Nuspręsta vietoj madingo Helovino šventimo geriau surengti poros valandų talką“, – džiaugėsi vedėja. Tarnybai parūpinus įrankių, šiukšlių maišelių, moksleiviai nuo kapų nurinko šiukšles, sugrėbė lapus.
„Paprastai mes prižiūrime apleistus kapus, nušienaujame, nurenkame šiukšles ir tiek. Geri žmonės taip pat tvarko prie artimųjų kapų esančias neprižiūrimas amžino poilsio vietas. Dauguma užsuka mums pranešti, kur matė apleistą kapą. Vidury kapinių jo galime ir nepastebėti, kol žolė neužželia iki liemens. Yra visas kvartalas kapų, kur atgulė už valstybės lėšas palaidoti žmonės, šių kapų taip pat niekas nelanko“, – pasakojo I.Kichtenkienė.
