Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aplinkos ministras po 15min tyrimo apie „šiukšlynų milijonierius“ kreipėsi į prokuratūrą

Šiukšlynų milijonieriai
15min nuotr. / Šiukšlynų milijonieriai
Šaltinis: 15min
0
A A

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, reaguodamas į portalo 15min straipsnių ciklą „Šiukšlynų milijonieriai“, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė ištirti juose paskelbtus faktus bei įvertinti, ar plėtojant mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių (MBA) projektus nebuvo įvykdyta galimai nusikalstama veika, skelbiama ministerijos pranešime.

„Viešojoje erdvėje paskelbti faktai verčia ypatingai susirūpinti. Jeigu valstybei buvo padaryta žalos, ir galimai didelės žalos, kaltininkai turi būti įvardinti ir nubausti. Dėl „šiukšlynų milijonierių“ savo žodį turi tarti Temidė“, – sako Kęstutis Navickas.

Ministras pavedė Aplinkos projektų valdymo agentūrai patikrinti visus su MBA įrenginių plėtra susijusius projektus, ar laikomasi numatytų finansavimo sąlygų, ir nurodė regioniniams aplinkos apsaugos departamentams skirti papildomai dėmesio aplinkosauginei atliekų apdorojimo įrenginių kontrolei užtikrinti.

Statyti MBA įrenginius planuota 2007–2013 m. laikotarpiu, visi projektai patvirtinti 2010 m. Šių projektų pagrindinis tikslas – iš mišraus atliekų srauto atskirti ir apdoroti biologiškai skaidžią jų dalį.

Šiuo metu šalyje veikia 10 tokių įrenginių, tačiau dauguma jų neišnaudoja turimų pajėgumų ir neatneša naudos, kurios tikėjosi projektus užsakiusios šalies savivaldybės. Visiems 10 MBA projektų buvo skirta ES parama, siekusi nuo 77 proc. iki 85 proc. jų vertės. Likusias lėšas sudarė regioninių atliekų tvarkymo centrų investicijos.

Visi „Šiukšlynų milijonierių“ tekstai – specialiame polapyje.

15min primena, kad buvo skelbta, jog už 127 milijonus Europos sąjungos lėšų Lietuvoje buvo pastatyta 10 atliekų rūšiavimo gamyklų. Net 93 milijonai iš bendros sumos atiteko aštuoniems verslininkams, valdantiems persipynusių įmonių tinklą. Specialiame žemėlapyje galite pamatyti, jog net septynios iš dešimties gamyklų yra susijusios su saujele verslininkų.

VIDEO: Šiukšlynų milijonieriai: kas pasipelnė iš neįvykusios ekologinės revoliucijos

15min išsiaiškino, kad didžiąją dalį konkursų laimėjo susijusios įmonės – su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos buvusiu lyderiu Rolandu Paksu siejamo verslininko Vytauto Banio bei jo verslo partnerių bendrovės ir koncernas „Icor“ (buv. „Rubicon Group“). Daugiau apie tai, kas yra „šiukšlynų milijonieriai“ ir kokias įmones jie valdo, galite skaityti 15min publikacijoje.

Taip pat 15min skelbė, kad nors už 127 milijonus buvo pastatyta 10 atliekų rūšiavimo gamyklų, jos neveikia taip, kaip turėtų. Beveik visos gamyklos nevykdo projektinių pajėgumų ir apdoroja mažiau atliekų nei buvo planuota. Be to, visos gamyklos atrenka ir perdirbimui pateikia vidutiniškai vos 3 proc. antrinių žaliavų.

Į gamyklas patenka visos gyventojų į bendrus konteinerius išmestos ir neišrūšiuotos šiukšlės. Statant gamyklas buvo kalbama, kad smarkiai sumažės atliekų, keliaujančių į sąvartyną, kiekis. Tačiau realybė yra priešinga.

Nemaža dalis atliekų, vidutiniškai 31 proc., iš gamyklų keliauja tiesiai į sąvartyną, nes netinka perdirbimui.

Taip pat gamyklos atskiria bioskaidžias atliekas, kurios yra kompostuojamos. Tačiau šis kompostas taip pat dažniausiai keliauja į tuos pačius sąvartynus ir yra naudojamas sąvartynų sluoksnių perdengimui. Vidutiniškai tokių atliekų visos dešimt gamyklų atskiria 23 proc.

Paskutinė dalis gamyklų apdorotų atliekų turėtų būti deginamos, tai yra kietasis atgautas kuras. Tačiau čia susiduriama su didele problema – atliekų deginti Lietuvoje nėra kur.

Atliekų rūšiavimo gamyklos Lietuvoje buvo pastatytos, tačiau atliekų deginimo gamyklos lygiagrečiai statomos nebuvo. Lietuvoje egzistuoja tik viena „Fortum“ deginimo gamykla Klaipėdoje, bet jos pajėgumai yra riboti, todėl joje gali būti deginamos daugiausia Klaipėdos ir Telšių gamyklų atliekos. Taigi, šios atliekos yra tiesiog masiškai sandėliuojamos arba vežamos saugoti į tuos pačius sąvartynus ir taip ekologinė investicija iš dalies pavirto ekologine bomba.

Be to, 15min skelbė, kad vykę milijoniniai viešųjų pirkimų konkursai taip pat kelia klausimų, mat iš konkursų daugelyje atvejų buvo masiškai išmetinėjamos visos įmonės, išskyrus laimėtojus.

Konkursus organizavo skirtingi regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC), kuriuos valdo savivaldybės. Tačiau europinį finansavimą projektams skirstė Aplinkos ministerijos institucijos.

Sutartys su viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais buvo pasirašytos 2012–2013 metais. Tuo metu Aplinkos ministeriją valdė „Tvarkos ir teisingumo“ partija.

VIDEO: Šiukšlių rūšiavimo gamykla prieš taromatą: vieni vartai

15min atskleidė ir tiesioginį ryšį tarp tuomet Aplinkos ministerijos vadovybėje buvusių politikų ir verslininkų, laimėjusių MBA gamyklų konkursus. Vienas iš tokių politikų yra buvęs aplinkos viceministras, „tvarkietis“ Almantas Petkus, kuris du dešimtmečius buvo susijęs su Vytautu Baniu. Verslininku, kurio įmonės laimėjo nemažai MBA konkursų. Tačiau pats politikas interesų konflikto čia nemato.

VIDEO: Almantas Petkus: niekaip negrąžinama 200 tūkst. eurų paskola - ne kyšis
VIDEO: Šiukšlynų milijonieriai: 200 tūkstančių „tvarkiečio“ kišenėje
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min