Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip išleisti 127 milijonai: pažadai liko popieriuje, o kaltų nėra

Atliekų rūšiavimo gamykla 15min tyrimas
Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija / Atliekų rūšiavimo gamykla
Šaltinis: 15min
13
A A

15min jau skelbė, kad už 127 milijonus eurų Lietuvoje buvo pastatyta 10 atliekų rūšiavimo gamyklų. Praėjus metams nuo jų atsidarymo aiškėja, kad valstybės pinigai nedavė planuoto rezultato. Mat užsibrėžtų tikslų gamyklos nepasiekia, o, pavyzdžiui, nieko mokesčių mokėtojams nekainavusi taromatų sistema šluosto nosį rūšiavimo gamyklų tinklui.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įrenginiai buvo statomi tam, kad mes kuo mažiau atliekų vežtume į sąvartynus, čia patenka visos į bendrus konteinerius išmestos jūsų šiukšlės. Pagal susitarimus su Europos Sąjunga, iki 2030 metų mes turėtumėm į sąvartynus vežti iki 10 proc. savo atliekų, dabar vežame 54 proc. Gamyklos galėjo tapti išsigelbėjimu Lietuvai, tačiau netapo. Pasirodo, kad milžinišką Europos Sąjungos finansavimą gavusios gamyklos nevykdo savo projektinių pajėgumų, t. y. apdoroja mažesnius kiekius atliekų nei buvo planuota.

Visi „Šiukšlynų milijonierių“ tekstai – specialiame polapyje.

Dar daugiau, paaiškėjo, jog gamyklos atrenka ir perdirbimui atiduoda vos vidutiniškai 3,4 proc. antrinių žaliavų.

VIDEO: Šiukšlių rūšiavimo gamykla prieš taromatą: vieni vartai

Negana to, kad gamyklų statybos kainavo šimtus milijonų, kiekvienais metais milijonai dar teka jų išlaikymui. Žadėta ekologinė revoliucija taip ir neįvyko, didžioji dalis atliekų ir toliau keliauja į sąvartynus, o gamyklos neveikia pagal planą.

Kas statė atliekų rūšiavimo gamyklas galite pamatyti interaktyviame 15min žemėlapyje.

MBA sutarčių ir statybų bumas vyko tuomet, kai Aplinkos ministeriją valdė „tvarkiečių“ deleguotas ministras, dabartinis europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Jis teigia ir dabar manąs, jog MBA gamyklos yra reikalingos. Nors dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tiek daug gamyklų Lietuvai nereikia ir užtektų tik trijų.

Išlaikymas kainuoja milijonus

MBA gamyklų statybos Lietuvai kainavo daugybę milijonų eurų. Tačiau tai dar ne viskas: didžiojoje dalyje sutarčių numatytos ir eksploatavimo paslaugos. T.y. gamyklas stačiusios įmonės tampa ir jų operatorėmis penkerių, dešimties ar net dvidešimties metų laikotarpiui. Taip operatoriai užsitikrino ilgalaikes pajamas, mat mokestis už apdorotą atliekų toną įmonėms taip pat mokamas nuolatos.

Tik keturiose MBA gamyklose nėra privataus operatoriaus, t. y. jas valdo regiono atliekų tvarkymo centrai: Kaune, Alytuje, Klaipėdoje ir Utenoje. Kitur gamyklas valdo jas stačiusios įmonės. Tiesa, daugumoje atveju pradinėse sutarčių sumose yra numatytas operatorių išlaikymas, taigi šios sumos įeina į bendrą projekto kainą.

Atliekų tvarkymo centrų 15min pateiktais duomenimis, Vilniaus gamyklos operatoriui „Energesman“ 2016 metais buvo sumokėta daugiau nei 4 milijonai eurų. Utenos gamyklos išlaikymas 2016 metais kainavo 270 tūkst. eurų, Marijampolės MBA – 612 tūkst. eurų, Šiaulių MBA – 845 tūkst. eurų, Klaipėdos MBA – 358 tūkst. eurų, Alytaus MBA – 369 tūkst. eurų, Telšių – 936 tūkst. eurų, Panevėžio – 512 tūkst. eurų. Kauno regiono atliekų tvarkymo centras vienintelis nepateikė duomenų, kiek 2016 metais kainavo dviejų gamyklų Kaune ir Kėdainiuose išlaikymas.

Telšių, Panevėžio, Marijampolės ir Šiaulių miestuose su privačiais operatoriais sudarytos dešimties metų sutartys, Vilniaus atveju su operatoriumi, įmone „Energesman“, sudaryta 20-ties metų sutartis.

Rūšiavimo gamykloms nesiseka... rūšiuoti

Atliekų rūšiavimo gamyklos apdoroja atliekas ir išskirsto jas į keturias grupes: antrinės žaliavos, kurios tinkamos perdirbimui, bioskaidžios atliekos, kurios yra kompostuojamos, iš atliekų gautas kietasis atgautas kuras, kuris turi būti deginamas, ir atliekos, kurios netinka apdorojimui ir keliauja tiesiai į sąvartynus. Su visomis šiomis grupėmis yra problemų.

Pagal regionų atliekų tvarkymo centrų 15min atsiųstą informaciją, antrinių žaliavų visos dešimt MBA gamyklų vidutiniškai atrenka ir perdirbimui atiduoda vos 3,4 proc. Mažiausiai atrenka Šiaulių gamykla – 0,4 proc. nuo viso atliekų kiekio, daugiausiai – Klaipėdos gamykla – 5,2 proc.

Ištrauka iš Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro metinės ataskaitos/Šiaulių atliekų rūšiavimo gamykla pernai perdirbimui pateikė tik apie 200 tonų atliekų
Ištrauka iš Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro metinės ataskaitos/Šiaulių atliekų rūšiavimo gamykla pernai perdirbimui pateikė tik apie 200 tonų atliekų

Tačiau visi šie skaičiai yra labai maži, kai kuriose viešųjų pirkimų sutartyse buvo numatyta, kad bus atrenkama bent 10 proc. antrinių žaliavų, tačiau šis planas toli gražu nėra vykdomas.

Įdomu tai, kad iš viso per metus visos dešimt MBA gamyklų perdirbimui atidavė lygiai tokį patį kiekį žaliavų per metus, kaip ir taromatai bei užstato sistema – 16 tūkst. tonų. Taromatų Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei tūkstantis. Šios sistemos įdiegimas kainavo daug mažiau nei MBA gamyklos – apie 30 milijonų eurų. Tačiau šios lėšos nebuvo valstybinės, jas investavo verslas.

Kitų atliekų likimas – į sąvartyną arba guli laukuose

Nemaža dalis atliekų, vidutiniškai 31 proc., iš gamyklų keliauja tiesiai į sąvartyną, nes netinka perdirbimui. Kai kurios gamyklos į sąvartyną iš karto veža net labai didelius kiekius. Pavyzdžiui, Šiaulių gamykla – 52 proc. nuo visų atliekų, Panevėžio gamykla – 47 proc.

Taip pat gamyklos atskiria bioskaidžias atliekas, kurios yra kompostuojamos. Tačiau šis kompostas taip pat dažniausiai keliauja į tuos pačius sąvartynus ir yra naudojamas sąvartynų sluoksnių perdengimui. Vidutiniškai tokių atliekų visos dešimt gamyklų atskiria 23 proc.

Paskutinė dalis gamyklų apdorotų atliekų turėtų būti deginamos, tai yra kietasis atgautas kuras. Tačiau čia susiduriama su viena „maža“ bėda – atliekų deginti Lietuvoje nėra kur. Atliekų rūšiavimo gamyklos Lietuvoje buvo pastatytos, tačiau atliekų deginimo gamyklos lygiagrečiai statomos nebuvo. Lietuvoje egzistuoja tik viena „Fortum“ deginimo gamykla Klaipėdoje, bet jos pajėgumai yra riboti, todėl joje gali būti deginamos daugiausiai Klaipėdos ir Telšių gamyklų atliekos.

Kitoje didžiojoje dalyje Lietuvos gamyklų deginimui tinkamos atliekos yra tiesiog masiškai sandėliuojamos arba vežamos saugojimui į tuos pačius sąvartynus. Ir taip jos bus sandėliuojamos dar dvejus, o gal ir daugiau metų, kol bus pastatytos deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune.

Skambina pavojaus varpais: ekologinė investicija tapo ekologine bomba

Regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) vadovai ir operatoriai skambina pavojaus varpais, mat šiuo metu kuras yra tiesiog sandėliuojamas gamyklų teritorijoje ir greitai tiesiog neliks, kur jo dėti. O deginimo gamyklų dar teks palaukti bent kelerius metus.

Dėl to jau buvo kilusi atliekų krizė Vilniuje, kai operatorius „Energesman“ priėmė ribotą kiekį atliekų į gamyklą, teigdamas, jog neturi kur sandėliuoti kuro. Tada Vilniuje nusidriekė šiukšliavežių eilė, kurie neturėjo kur pilti miestiečių šiukšlių. Vilniaus MBA tuometinio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko buvo padaryta išimtis ir leista kurą sandėliuoti Kazokiškių sąvartyne, dabar sandėliuoti kurą sąvartyne gali ir Utenos MBA gamykla. Taigi, dar viena atliekų dalis keliauja į sąvartyną.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Utenos atliekų rūšiavimo gamykla
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Utenos atliekų rūšiavimo gamykla

Tačiau tai dar ne viskas, sandėliuojamas kietasis atgautas kuras ne tik kelia chaosą dėl vietos trūkumo. Utenos regiono atliekų tvarkymo centro (URATC) vadovas Mindaugas Bobelis 15min teigė, kad jei gamykloje kiltų gaisras – žala būtų didžiulė. Nes visoje Lietuvoje susiformavo ekologinių bombų „centrai“ – didžiuliai sandėliuojami degių medžiagų kiekiai.

„Pas mane greitai ant saulės stovės bomba 30 tūkstančių tonų. Įsivaizduojate, 30 tūkstančių tonų dinamito. O per visą Lietuvą? Tai bus pusė milijono tonų ir reikia tik vieno lęšio, vieno stikliuko, kuris uždegs šitą atominę bombą“, – kalbėjo M.Bobelis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Bobelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Bobelis

Be to, 15min skelbė, kad vos atsidariusi Kauno MBA gamykla tapo ekologiniu nesusipratimu, mat aplinkiniai gyventojai ėmė skųstis, kad nuo gamyklos sklinda aštrūs ir bjaurūs kvapai, gyvenimo sąlygos aplink yra blogos. Aplinkosaugininkai tuomet tikrino gamyklą ir pripažino, kad technologija neveikia taip, kaip turėtų, o gamyklą valdantys savininkai prižadėjo susitvarkyti.

Dauguma gamyklų plano nevykdo

Statant MBA gamyklas, buvo suplanuoti projektiniai pajėgumai – kiek atliekų kiekviena gamykla turėtų apdoroti per metus. Didžioji dalis gamyklų veikia jau metus, tačiau pasirodo, kad beveik visos iš jų nustatyto plano neįvykdė.

Vienintelė Klaipėdos gamykla projektinį pajėgumą viršijo. Buvo numatyta, kad gamykloje bus apdorojama 75 tūkst. tonų atliekų, o 2016 metais buvo apdorota daugiau nei 78 tūkst. tonų.

Alytaus gamykloje numatyta apdoroti 65 tūkst. tonų atliekų. Buvo apdorota daugiau nei 37 tūkst. tonų, t. y. 58 proc. plano. Kauno gamykloje numatyta apdoroti 240 tūkst. tonų, apdorota – 141 tūkst. (73 proc.).

Utenos gamykloje numatyta apdoroti 45 tūkst. tonų atliekų, įvykdyta – 26 tūkst. tonų, t .y. 59 proc. Telšių gamykloje numatyta apdoroti 50 tūkst. tonų, apdorota – 35 tūkst. tonų, t. y. 70 proc. Panevėžio gamykloje numatyta apdoroti 86 tūkst. tonų, apdorota – 37 tūkst. tonų, t. y. 43 proc.

Visos šios gamyklos veikia visus 2016 metus ir beveik visos iš jų nustatyto plano nevykdė. Kitos trys gamyklos: Marijampolės, Šiaulių ir Vilniaus 2016 metais nedirbo visus dvylika mėnesių, taigi iki galo nėra aišku, kaip vykdė numatytą planą.

„Negalima lyginti, bet palyginkime“: gamykla prieš taromatą

Dėl to, kad gamyklos atrenka ir perdirbimui atiduoda tiek mažai antrinių žaliavų, yra kaltinama užstato sistema. Patys gamyklų operatoriai teigia, kad atsiradus užstato sistemai, antrinių žaliavų bendrame atliekų sraute labai sumažėjo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvoje pradeda veikti taromatų sistema
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvoje pradeda veikti taromatų sistema

Taip 15min teigė dvi gamyklas Marijampolėje ir Šiauliuose valdančios įmonės „NEG Recycling“ direktorius Mindaugas Venskus. Regionų atliekų tvarkymo centrų metiniuose pranešimuose dažnai taip pat pažymima, jog užstato sistema yra vienas iš faktorių, dėl kurių atliekų gamyklos išrūšiuoja mažiau. Panašiai mano ir „NEG Recycling“ akcininkas Vytautas Banys, kuris yra susijęs su nemaža dalimi gamyklų.

„Reikia nepamiršti ir to, kad nuo 2016 m. pradėjo veikti užstato sistema, kas nebuvo įvertinta nei pirkimo dokumentuose, nei teikiant pasiūlymus“, –15min komentavo V.Banys.

15min nuotr./Vytautas Banys
15min nuotr./Vytautas Banys

Įdomu tai, kad dešimt gamyklų Lietuvoje per metus perdirbimui perdavė tokį patį kiekį antrinių žaliavų, kaip ir taromatai ir užstato sistema – 16 tūkst. tonų. Lietuvoje yra per 1000 taromatų.

Linksmai skamba skaičiai, jog Šiaulių gamykla, veikianti mažiau nei metus, pagal tvarkymo centro pateiktus skaičius, atrenka tiek pat antrinių žaliavų, kiek ir 14 taromatų, didžiulė Vilniaus gamykla – kaip 462 taromatai, Kauno – kaip 118 taromatų, Klaipėdos – kaip 281 taromatas.

V.Mazuronis: panašu į sabotažą

Eksministras V.Mazuronis 15min patvirtino, kad statant MBA gamyklas jau buvo žinoma apie tai, kad artėja užstato sistemos įvedimas. Vis dėlto, jis teigia, kad statyti gamyklas nebuvo jo idėja.

„Buvo patvirtinta atliekų tvarkymo strategija, čia prie ankstesnių ministrų ir toje strategijoje buvo numatytos šios dešimt gamyklų. Man atėjus į ministrus buvo jau skirti pinigai, gal 400 ar 350 milijonų litų. Man atėjus iki lėšų panaudojimo pabaigos buvo likę metai su trupučiu. Manau, kad tai buvo racionalu. Buvo visa atliekų tvarkymo strategija parengta ir ne tik, kad parengta, bet jau įsibėgėjusi, mums atėjus ji buvo jau baigiamojoje stadijoje“, – kalbėjo V.Mazuronis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Velentinas Mazuronis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Velentinas Mazuronis

Pažymėjus, kad konkursai statyboms vyko 2012 ir 2013 metais, V.Mazuronis teigė, kad reikėjo panaudoti ES lėšas: „Mums atėjus nebuvo nei vienos sutarties, procesas buvo užstrigęs. Jeigu per tą laiką nebūtumėm panaudoję lėšų, būtumėm praradę skirtus pinigus. Pastatymo tikslas, kad kuo daugiau atliekų išrūšiuoti, nukreipti perdirbimui, man atrodė ir dabar man atrodo, kad tai yra normalu.“

Paklausus, ar normalu, kad gamyklos perdirbimui tinkamų žaliavų išrūšiuoja tik 3 proc., buvęs ministras sakė: „Žinoma, kad nenormalūs tie skaičiai, bet čia yra esminis klausimas, kurį reikia išsiaiškinti, kodėl taip vyksta.“

Paminėjus, kad daug kas teigia, jog atliekų sraute sumažėjo dėl užstato sistemos atsiradimo, ir paklausus, ar statant MBA gamyklas jam buvo žinoma, kad artėja užstato sistemos atsiradimas, V.Mazuronis tai patvirtino:

„Užstato sistema, atvirai sakant, mano iniciatyva ir buvo įvesta. Žinoma, kad buvo žinoma, jog ji atsiras. Kažin, ar dėl užstato sistemos gamyklos veikia blogai. Manau, kad ne dėl to. Man sunku pasakyti, aš nesu specialistas. Manau, kad tai gali būti konkurencijos, karo arba bandymo kovoti už perėmimą rinkos rezultatas, kas daroma, kad tos gamyklos neveikia. Jeigu taip yra, tai betvarkė, reikėtų išsiaiškinti, kur esmė tokio gamyklų darbo, kuris man šiek tiek panašus į sabotažą.“

K.Navickas: Lietuvai užtektų trijų gamyklų

Dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas 15min teigė, jog, jo nuomone, MBA gamyklos liks didžiuosiuose miestuose, o dėl kitų likimo klausimas nėra išspręstas. Jis kritikavo gamyklų efektyvumą ir teigė, jog jei galėtų priimti sprendimą, tiek MBA įrenginių Lietuvoje nestatytų.

„Efektyvumas galėtų būti geresnis. Pirmiausiai, ką mes matome, kad galimybių studijose, po kurių buvo priimtas sprendimas dėl MBA statybų, atliekų kiekiai buvo gerokai optimistiškesni nei yra realiai, taigi pajėgumai tikrai nėra pilnai išnaudojami ir dėl to dalis įrenginių veikia neefektyviai. Dideliuose miestuose MBA tikrai, manau, kad yra reikalingos ir pasiteisino ir galėtų jos būti naudojamos. Mažuose miestuose tą patį rezultatą galima būtų pasiekti skatinant pirminį rūšiavimą“, - kalbėjo K.Navickas.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Kęstutis Navickas
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Kęstutis Navickas

Paklaustas, kaip vertina, jog gamyklos išrūšiuoja tik 3 proc. antrinių žaliavų, K.Navickas teigė: „Jų konstrukcija yra padaryta pirmiausiai išrūšiuoti bioskaidžias atliekas. Šias atliekas jos išrūšiuoja ir tai nėra taip blogai, apie 30 procentų. Bet yra kita bėda. Iš bendro atliekų srauto, kai išskiria bioskaidžias atliekas, jos yra užterštos, ir to komposto jau nebegali naudoti kaip trąšos, jis tampa ta pačia atlieka.

Yra du būdai: Alytuje, Utenoje ir Telšiuose dar yra išgaunamos biodujos, tai bent kažkokio rezultato turi, energijos pasigamina. Kitur atliekos yra kompostuojamos ir vėliau likimas tas pats: arba keliauja į sąvartyną, arba turi būti deginamos. Tada yra etinis klausimas: kam rūšiuoti, jeigu vėliau vis tiek bus deginama. Tai yra neišspręstas dalykas. Būtent dėl to aš raginu ir raginsiu, kad jeigu mes išspręsime pirminio rūšiavimo klausimus ir sukursime sistemą, motyvuojančią gyventojus rūšiuoti, tokių MBA nereikės.“

Paklaustas, jei MBA nereikės, ar nebus taip, kad 127 milijonus eurų kainavusios gamyklos užsidarys, ministras sakė, kad kai kurios iš jų liks, bet dėl daugumos nėra aišku: „Visos neužsidarys, manau, kad realiai vertinant, tai didžiuosiuose miestuose jos liks. Manau, kad jeigu paliktume tris, tai dėl kitų perspektyvos klausimai yra tikrai pakibę.“

Paklaustas, kaip spręsti kietojo atgauto kuro problemą, kai jis yra tiesiog sandėliuojamas ir nėra kur jo dėti, K.Navickas sako, kad verslininkai turėjo tai numatyti: „Statyti deginimo įrenginius, kas ir vyksta. Verslai, kurie sutiko dalyvauti konkurse, jie rizikas vertino. Šiuo atveju laikinas pasaugojimas yra tik viena priemonė, kitos nematau. Jie naudoja visuomenės gąsdinimą, nes neturi sprendimo. Kad gąsdinama, kad sudegs, daromas spaudimas, tai taip.

Jeigu mes būtume valdžioje, kai buvo priimtas sprendimas, aš labai abejoju, ar toks kiekis MBA būtų statomas. Matome faktą, kad mašinos nėra visagalės, pirminiam rūšiavime kokybė yra daug geresnė. Reikia kuo daugiau skatinti pirminį rūšiavimą.“

Paklaustas, jeigu gamyklos užsidarys, ar ten liks pastatai vaiduokliai, ministras nusijuokė: „Kokie ten pastatai? Jie stovi sąvartynuose. Mašinas galės laikyti ir garažus pasidaryti. Nematau bėdos. MBA išlaikymas irgi turi kainą ir jos kaina bus didesnė nei įrenginių, šioje vietoje bendra logika turi suveikti.“

VIDEO: Šiukšlynų milijonieriai: kas pasipelnė iš neįvykusios ekologinės revoliucijos

Prie šios publikacijos taip pat prisidėjo 15min Tyrimų skyriaus redaktorius Šarūnas Černiauskas.

Daugiau apie tai, kas ir kokiais būdais pasipelnė iš atliekų rūšiavimo gamyklų skaitykite kituose 15min rašiniuose.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min