Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aplinkosaugininkai skundžiasi išnaudojimu – jie nebespėja vykdyti ministro Valentino Mazuronio norų

Valentinas Mazuronis
BFL nuotr. / Valentinas Mazuronis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Aplinkosaugininkai skundžiasi, kad aplinkos ministro Valentino Mazuronio troškimas saugoti gamtą vis dažniau rengiant reidus kainuoja daugiau nei tam skiriama lėšų, ir kartais pareigūnams jau tenka dirbti nemokamai. Ministras V.Mazuronis sutinka, kad pinigų užtenka ne viskam, bet nepripažįsta, kad regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose verčiama savanoriauti. Ministras tikina, kad problemų bus mažiau, kai pavyks iš esmės pertvarkyti visą sistemą ir įdiegti karštąją liniją aplinkosaugos reikalams. Tai jis ketina padaryti dar šiemet.

Dirba nemokamai

Kasmet vykstančios akcijos „Lašiša“, „Lydeka“ ir ministro V.Mazuronio sugalvoti savaitgaliniai reidai bei programa „Kaminukas“ ištuštino aplinkosaugininkų kišenes. Papildomų lėšų naujoms užduotims vykdyti nėra skiriama, todėl norėdami įvykdyti visus ministro norus aplinkosaugininkai vis dažniau dirba nemokamai, teigia Lietuvos aplinkos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.

Aplinkos ministerijos nuotr./Iš vandens ištraukti tinklai
Aplinkos ministerijos nuotr./Iš vandens ištraukti tinklai

„Problema yra ta, kad nėra skiriama pakankamai lėšų visiems tokiems išvažiavimams po darbo, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Bandėme ieškoti išeičių ir galimybių, bet ministerija tų pinigų nesuranda, o reikalavimus vis didina“, – teigė V.Laukys.

Jei yra iš ko, mes galim ištisas naktis dirbti, daug kas ir norėtų už dvigubą atlyginimą savaitgaliais dirbti. Tikrai tai nepiktintų, bet darbas turi būti apmokamas, o dabar pasitaiko, kad dirbama nemokamai.

V.Laukio teigimu, pasitaiko, kad aplinkosaugininkai savaitgaliais ir vakarais būna verčiami dirbti nemokamai.

„Padidintas dėmesys gamtosaugai kurį laiką gal ir nėra blogai, bet tie planai turi būti paremti žmogiškais ir materialiais ištekliais. Jei yra iš ko, mes galim ištisas naktis dirbti, daug kas ir norėtų už dvigubą atlyginimą savaitgaliais dirbti. Tikrai tai nepiktintų, bet darbas turi būti apmokamas, o dabar pasitaiko, kad dirbama nemokamai“, – sakė jis.

V.Laukys pažymėjo, kad  problemų reaguoti į iškvietimus po darbo kyla ir dėl to, kad tada darbuotojai tampa socialiai neapdrausti.

Vidutiniškai aplinkosaugininkai uždirba nuo 1300 iki 2000 litų atskaičius mokesčius.

Ministras: „Taip neturi būti“ 

Savo ruožtu aplinkos ministras V.Mazuronis 15min.lt sakė, kad nemokamo aplinkosaugos inspektorių darbo netoleruoja. Anot jo, žmonėms darbo grafikai turi būti sudėlioti taip, kad tokių problemų nekiltų.

„Jeigu kas nors yra verčiamas nemokamai dirbti, tai pateikite man konkrečius faktus, kas, kur ir kada. Taip neturi būti. Tegul praneša man asmeniškai, jei yra nepriemokos, ar nemokamų atostogų siunčia juos. Aiškinsimės“, – teigė ministras.

Jis tikino, kad pastaruoju metu buvo peržiūrėti gyvosios gamtos inspektorių darbo grafikai ir nustatyta, kad jie turi dirbti daugiausia vakarais ir savaitgaliais, o dokumentus dieną tvarkyti palikta po vieną darbuotoją.

Taip neturi būti. Tegul praneša man asmeniškai, jei yra nepriemokos, ar nemokamų atostogų siunčia juos, – ragino ministras.

„Realiai jiems dieną nelabai yra ką daryti. Brakonieriai viduryje dienos retai kada eina šaudyti. Brakonierių metas – vakaras, naktis, paryčiai. Mes galvojame daryti slenkančius grafikus, kad jie dirbtų tada, kai didžiausia tikimybė ką nors sugauti“, – sakė V.Mazuronis.

Jis pripažino, kad iš esmės pinigų aplinkosaugai trūksta. Trūksta ir pačių inspektorių, todėl bandoma įtraukti kuo daugiau visuomeninių aplinkosaugininkų, atnaujinti techniką, kad žmogiškųjų išteklių reiktų mažiau. 

Diegs karštąją liniją

Ministras tikina, kad dar šiemet aplinkosaugai bus sukurta karštoji linija, kuria piliečiai galės bet kuriuo paros metu iš visos Lietuvos pranešti apie galimus pažeidimus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Moteris naudojasi išmaniuoju telefonu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Moteris naudojasi išmaniuoju telefonu

„Pertvarkome Aplinkos apsaugos agentūrą, steigsime civilinę mobiliąją grupę regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) teritorijose. Turime planų įsteigti vieną telefoną. Tiesa, tai padaryti nėra labai lengva, nes reikia ne tik pasodinti žmogų prie telefono, bet ir kad kiekviename RAAD būtų kas gali reaguoti visą parą“, – kalbėjo jis.

V.Mazuronis tvirtina, kad naujai sistemai sukurti reikės ir žmonių, ir pinigų. Tačiau jis tvirtina, kad sistema nebus itin brangi ir tam papildomų biudžeto lėšų nebus prašoma. Anot jo, turės užtekti lėšų, sutaupytų pertvarkant agentūras.

„Skaičiuojame. Kol kas paprašiau konkretesnio plano, kaip bus reaguojama, kad sistema tikrai veiktų. Manau, kad tai mėnesių klausimas. O milijoninių lėšų tikrai nebus“, – sakė V.Mazuronis. 

Pavyzdys – Estija

V.Laukys tikina, kad siūlymą sukurti vieno skambučio sistemą V.Mazuronis pirmiausia išgirdo iš profsąjungos. Ji esą ministrui pernai spalį rekomendavo įvesti ir budėjimo grafikus bei leisti automobilius aplinkosaugininkams tomis dienomis laikyti prie namų.

Utenos RAAD'o nuotr./Sugauti brakonieriai
Utenos RAAD'o nuotr./Sugauti brakonieriai

„Estijoje tai pradėta nuo paprasto telefono, o dabar jau perduotos visos funkcijos Bendrajam pagalbos centrui, tik numeris atskiras išlikęs. Viskas ten vyksta neperkraunant inspektoriaus ir sureaguojant tinkamai“, – teigė jis.

V.Laukio teigimu, dabar net ir pastebėję kažką nederamo piliečiai aplinkosaugininkams apie tai beveik negali pranešti. Pirmiausia jie nežino, kurio regioninio aplinkos apsaugos departamento teritorijoje yra. Antra, aplinkosaugininkų telefonų internete pateikiama bent po aštuonis ir nėra žinoma, kuris pareigūnas kada gali būti pasiekiamas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min