Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 28d. 16:16 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 28d. 20:43

Ar bus antra ministerijos „okupacija“? Streiką žada skelbti dar viena mokytojų profsąjunga

Streikas Pilaitės progimnazijoje
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr. / Streikas Pilaitės progimnazijoje

Daliai mokytojų paskelbus įspėjamąjį streiką, tartis dėl tokio protesto galimybės ketvirtadienį susirinko dar viena – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Tarp jos reikalavimų Vyriausybei – didinti pedagogų darbo užmokestį, mažinti moksleivių skaičių klasėse. Sprendimą, ar jungtis prie streiko iki pat ketvirtadienio vakaro svarsčiusi profsąjunga, nutarė – prie streiko jungsis, jei Vyriausybė nevykdys savo įsipareigojimų.

„Mes priėmėme sprendimą skelbti streiką įstatymo nustatyta tvarka, jeigu Vyriausybė nevykdys įsipareigojimo. Kitą savaitę jie organizuoja susitikimą, ir jeigu ten matysime, kad jie nevykdo mūsų sutarties nuostatų, tada pradėsime pasirengimą streikui“, – ketvirtadienį BNS sakė profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Jis teigė, kad kreipėsi į kitas jau streiką organizuojančias profsąjungas ir laukia susitikimo.

„Jeigu sutarsim, tai kartu organizuosim streiką“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu dėl kolektyvinės sutarties atskirai nuo kitų profsąjungų su Švietimo ministerija besideranti pernai streiką rengusi organizacija kaip ir kolegos prašo didinti mokytojų atlyginimus 10 proc. kasmet, pradedant nuo 2020-ųjų rugsėjo, taip pat mažinti moksleivių skaičių klasėse ir tobulinti, jų teigimu, neskaidrų etatinio darbo užmokesčio modelį.

„Mes manome, kad ta sistema neskaidri, ypač po Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) pasisakymo, kad ją reikia dar toliau tobulinti. Mūsų reikalavimuose yra siekis mažinti iki 22 moksleivių pradinėse ir iki 26 moksleivių pradinėse klasėse – ministerija siūlo iki 28“, – skirtumus nuo kolegų keliamų reikalavimų buvo įvardijęs A.Navickas.

Ketvirtadienį įspėjamąjį dviejų valandų streiką paskelbė darželių auklėtojai, mokytojai ir aukštųjų mokyklų darbuotojai.

Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje nuo 8 iki 10 valandos ryto nedirbo beveik 400 ugdymo įstaigų švietimo profsąjungų nariai.

Šį mokytojų streiką inicijavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS).

Į kitos profsąjungos – LŠDPS – rengiamą mokytojų suvažiavimą atvyko švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius, keli Seimo nariai.

Praėjusiais metais LŠDPS ėmėsi kraštutinės priemonės – „okupavo“ Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM).

Susirinko pilna salė

Į mokytojų suvažiavimą ketvirtadienio pavakarę susirinko pilna Mokytojų namų salė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokytojų suvažiavimas Vilniuje: tariamasi dėl galimo streiko
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokytojų suvažiavimas Vilniuje: tariamasi dėl galimo streiko

Kreipdamasis į kolegas LŠDPS pirmininkas A.Navickas priminė pernykštį protestą, kai mokytojai „užėmė“ ŠMSP.

Jis akcentavo, kad iš ministerijos nuolat girdi apie vis gerėjančias mokytojų darbo sąlygas, augančius atlyginimus. Tačiau atlikta pedagogų apklausa atskleidė visai ką kita.

Pasak A.Navicko, ji parodė, kad vidutinis mokytojų atlyginimas – vos 700 eurų į rankas. Norima, kad pedagogų darbo užmokestis siektų 150 proc. nuo vidutinio atlyginimo šalyje, kas atitiktų pažangių šalių patirtį.

A.Navickas aiškino, kad mokytojai labai pritartų, jog geriausiems jų būtų suteiktos apmokamos metinės atostogos.

Jis kalbėjo ir apie ugdymo kokybės krizę šalyje. Prie problemų LŠDPS pirmininkas priskyrė ir tai, kad į mokyklas neateina dirbti jauni pedagogai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Navickas, Algirdas Monkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Navickas, Algirdas Monkevičius

A.Navickas pabrėžė, kad mokytojų bendruomenėje plinta nusivylimo nuotaikos, kas antras mokytojas jaučiasi pervargęs ir „perdegęs“.

LŠDPS pirmininkas nurodė, kad būtina mažinti mokinių skaičių klasėse.

Pasisakymas sukėlė šurmulį

Žodį taręs švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius sakė, kad A.Navickas labai aiškiai išdėstė visus dalykus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius

Pasak ministro, labai svarbu ne tik pinigai – algos, siekiančios 150 procentų nuo vidutinės algos šalyje. Esą svarbus siekis, kad mokytojo profesija būtų prestižinė.

A.Monkevičiaus pareiškimas dėl darbo užmokesčio sukėlė šurmulį salėje. Kartu jis sakė sieksiantis, kad kitąmet mokytojų algos didėtų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro teigimu, visi profsąjungos vardijami klausimai, pavyzdžiui, dėl etatinio darbo apmokėjimo, ugdymo turinio, yra darbotvarkėje.

Baigdamas pasisakymą A.Monkevičius mokytojams palinkėjo geros nuotaikos. Palinkėjimą dalis pedagogų palydėjo kojų trypimu ir šūksniais.

Duoneliavimo sistema

Renginyje dalyvavęs Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sakė, kad jau antrus metus vyksta skandalingai pradėta mokytojų etatinio apmokėjimo reforma. Esą galima konstatuoti, kad jai nebuvo pasiruošiama, nesuvokiama jos įgyvendinimo būtinybė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Jurkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Jurkevičius

Įgyvendinant reformą, ignoruota pedagogų bendruomenės nuomonė, nevyko diskusija. Anot S.Jurkevičiaus, buvo sukeltos nepagrįstos iliuzijos dėl neva didesnio darbo užmokesčio. Tačiau viskas išvirto į komplikuotą santykių aiškinimąsi. Prezidentinis bandymas taisyti etatinio apmokėjimo tvarką buvo „skubos neštas“.

Etatinis apmokėjimas, S.Jurkevičiaus nuomone, įklampino į kvailą raizgalynę. Valdžios pažadai tebėra pažadai, o dėmesys švietimo reikalams išlieka formalus.

Jis ironizavo dėl mokytojų etatų, atsiradusių po reformos, – 0,69, 0,74 ar 1,01 etato. Tai neužtikrina saugumo, iškreipia ugdymo procesą, visiems – tiek mokytojams, tiek direktoriams – palieka nepasitenkinimo jausmą.

„Tai – duoneliavimo sistema, kuri žemina mokytojus“, – pabrėžė S.Jurkevičius. Jis ragino panaikinti tokią sistemą ir parengti paprastą darbo apmokėjimo tvarką, kuri garantuotų orias algas.

Tai – duoneliavimo sistema, kuri žemina mokytojus.

Siekia susitarti

Vėliau žurnalistams A.Monkevičius sakė, kad sunku pasakyti, ar pavyko įtikinti LŠDPS nestreikuoti. Tačiau jis tiki, kad pavyks pasiekti, jog streiko nebus.

Anot A.Monkevičiaus, įtampa yra išaugusi. Kartu jis minėjo, kad daug nagrinėjamų klausimų yra susiję su dideliais finansais.

„Pirmiausia, bazinis dalykas yra darbo apmokėjimas. Jeigu jis yra teisingas – kad ir tas 150 procentų, tai tikrai yra labai dideli pinigai ir nėra taip paprasta tai tesėti. Tačiau, aš pabrėžiu, kad mano tikslas yra tesėti tai, ką mes dabar sutartyje. Mano galva, jūs girdėjote ir aplodismentus toje vietoje, kuomet tikrai suprantama yra, kad nelengva, kad aš neturiu visų įgaliojimų ir negaliu vienas 100 procentų garantuoti. Bet tikrai aš to sieksiu“, – žadėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Aš pabrėžiu, kad mano tikslas yra tesėti tai, ką mes dabar sutartyje. Mano galva, jūs girdėjote ir aplodismentus toje vietoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokytojų suvažiavimas Vilniuje: tariamasi dėl galimo streiko
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokytojų suvažiavimas Vilniuje: tariamasi dėl galimo streiko

Išgirdęs kritiką dėl etatinio modelio, A.Monkevičius aiškino, kad bet kokį modelį galima vertinti labai kritiškai. Tačiau jis pripažino, kad įvairiuose jo įgyvendinimo etapuose buvo ir tebėra tam tikrų kliuvinių.

„Tikrai sutinku su tuo, kad pasiruošimas galėjo turėti išbandomąjį pilotinį variantą, pasižiūrėti, kad jis skaidriau, aiškiau veiktų. Aš ir šiandien būdamas kai kuriose mokyklose klausiau, kaip jis veikia, kaip jį mato. Ir profesinių sąjungų atstovai teigia, kad ten, kur sėkmingai veikia dialogas su profesine sąjunga ir kur neįklampina į tas detales, smulkų skaičiavimą, kur galioja pasitikėjimo principas, kuris, tarp kitko, universitetuose veikia, – pasitikėti pedagogu, mokytoju, tai net nekyla jokių tų problemų. Tai – gana sklandi sistema, kuri leidžia pasiekti svarbiausią tikslą – pirmiausia, kad mokytojai dirbtų visu etatu ir kuo daugiau jų dirbtų“, – kalbėjo A.Monkevičius.

Tikrai sutinku su tuo, kad pasiruošimas galėjo turėti išbandomąjį pilotinį variantą, pasižiūrėti, kad jis skaidriau, aiškiau veiktų.

Jis nurodė, kad sudarė darbo grupę, kuri iki kovo mėnesio turėtų pateikti siūlymus dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo.

Tikisi, kad pamokos išmoktos

LŠDPS pirmininkas A.Navickas žurnalistams teigė turintis vilties, kad nereikėtų kartoti praėjusių metų įvykių. Jis sako, kad, kiek girdima, tarkime, iš ministro pirmininko aplinkos, tam tikros pamokos turbūt išmoktos.

„Visgi tikiuosi, kad užteks sveiko proto ir bus rasti sutarimai neskelbiant streiko. Bet, kaip matėte ir iš salės reakcijos, tokio nepasitikėjimo gaida yra, nes tie ilgalaikiai švietimo bendruomenės galbūt vedžiojimai už nosies vykdant reformas, ką kalbėjo ir Vilniaus licėjaus direktorius, ne taip lengvai atkuria pasitikėjimą. Nors ministro, kaip matome, pastangos ir noras įgyvendinti tuos susitarimus yra. Bet galutinį tašką turbūt dės politikai, kurie priims biudžetą“, – komentavo A.Navickas.

Palaiko universitetų bendruomenė

Palaikymą mokytojams reiškė ir akademinės bendruomenės nariai. Renginyje perskaitytas Vilniaus universiteto profesorės Vilijos Targamadzės laiškas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilija Targamadzė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilija Targamadzė

Jame akcentuota, kad pažadų mokytojams netesybos suponuoja mintį, kad mokytojai, mokslininkai, dėstytojai yra tarsi baudžiauninkai. Esą reikia pasakyti, kad jie nėra nei baudžiauninkai, nei vergai.

Mokytojų suvažiavime dalyvavęs ir jiems palaikymą taip pat išsakęs filosofas Liutauras Degėsys mano, kad dabar nereikėtų pradėti streiko, nes žmonių profsąjungoje, kurie galėtų streikuoti, yra per mažai. Jis ragino pirmiausia paskelbti stojimo į profsąjungas mėnesį ir bandyti padidinti profsąjungiečių skaičių.

Įvardijo reikalavimus

Į suvažiavimą susirinkę LŠDPS atstovai kalbės apie situaciją švietimo srityje, tai, kas rūpi mokytojams.

Pasak profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko, mokytojai mato, kokios vyksta diskusijos dėl kitų metų valstybės biudžeto, ką siūlė ir svarstė Vyriausybė, kokios pažadus davė.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Andrius Navickas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Andrius Navickas

„Dabar stebime, kad tuos pažadus lyg ir planuojama iš dalies įvykdyti, bet nėra tokio pasitikėjimo ir tikrumo. Galvosime, kaip būtų, ką mes darytumėme, jeigu Vyriausybė neįvykdytų ir nepritartų mūsų sutarties projektui. Turbūt bus pagrindinis klausimas – ar skelbti streiką“, – prieš mokytojų suvažiavimą komentavo jis.

Anot A.Navicko, LŠDPS norėtų, kad būtų sulyginti ikimokyklinių pedagogų atlyginimai su mokytojų algomis, darbo užmokestis keliamas 10 procentų. Taip pat – kad atlyginimai mokytojams nuosekliai būtų didinami kasmet, o darbo apmokėjimo sistema būtų skaidresnė ir aiškesnė.

A.Navickas minėjo, kad mokytojai siekia, jog pradėtų mažėti moksleivių skaičius klasėse.

„Jeigu tie klausimai spręstųsi, mes ir nestreikuotumėme“, – nurodė per 5 tūkstančius narių vienijančios LŠDPS pirmininkas.

Jeigu tie klausimai spręstųsi, mes ir nestreikuotumėme.

Paklaustas apie ketvirtadienio rytą dalies pedagogų surengtą įspėjamąjį streiką, A.Navickas sakė, kad tokia žinia džiugino.

Kartu jis pastebėjo, kad pernai LŠMPS pasisakė, jog streikas, kaip priemonė, yra netinkama. Jį šiek tiek neramina šios profsąjungos „stiprus ryšys“ su valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.

„Gali būti tai tam tikras sutartas, fiktyvus dalykas yra. Tada, jeigu mes prisijungtumėme prie streiko, vėl galime užlipti ant to pačio grėblio kaip pernai – jie susitartų, neįvykdžius visų reikalavimų ir tada tektų mums vieniems streikuoti. Tai čia mes esame atsargūs ir mokytojai, žinodami visas tas aplinkybes, turbūt priims sprendimą“, – prieš renginį kalbėjo A.Navickas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min