Iš pradžių tylią protesto akciją šalia Kauno miesto savivaldybės pastato pradėjęs jaunimas suprato, kad pasiekti to, ko nori, nepavyks. Neilgai trukus, likus vienai dienai iki Joninių išvakarių, palapinių miestelis netikėtai persikėlė į Vilniuje esančią Vinco Kudirkos aikštę. Dėl to protestuotojai pelnė daug daugiau dėmesio.
Judėjimo lyderiai nenori viešumo
15min redakcija pabandė susisiekti su savo tapatybės viešinti nelinkusiais pagrindiniais judėjimo atstovais ir pasikalbėti apie jų judėjimą bei siekius, tačiau jie vengia viešumo ir nenori pasidalinti savo idėjomis. Vietoj pokalbio judėjimo tinklalapyje buvo paskelbta anoniminė publikacija, kurioje žiniasklaida kaltinama siekianti diskredituoti judėjimą.
15min pasikalbėjo su vienu protestų dalyvių Ignu, kurio teigimu, akcijos metu netrūko įvairių praeivių ir dalyvių nuomonių.
„Daug kas (protestuotojus, – red. past.) palaikė marginalais, bet nuomonių yra visokių. Buvo ir tokių, kurie sakė „eikit namo ir susiraskit darbą, viskas priklauso nuo jūsų pačių“, bet buvo ir palaikančių“, – sako iš Kauno į sostinę protestuoti prieš naująjį Darbo kodeksą vykęs vaikinas.
Dabar, praėjus porai savaičių po prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Darbo kodeksui, protestuotojų prie Vyriausybės durų jau nebėra. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pergalę pasiekęs jaunimas išsiskirstė namo ir nebeturi tikslo daugiau čia sėdėti. Vis dėlto, radę būdą tiesiogiai bendrauti su valdžia, jaunuoliai neketina trauktis.
Protestuos ir toliau
Pasak Igno, kuris prie Vyriausybės durų nakvojo ne vieną naktį, šalies vadovės sprendimas atmesti Darbo kodeksą dar nieko nereiškia. Socialiai atsakingu jaunimu besivadinantys protestuotojai bijo, kad Seimas gali nepaisyti šio prezidentės sprendimo.
„Pastarųjų protestų metu mūsų siekis buvo tai, kad Lietuvos valdžia patenkintų mūsų, žmonių iškeltus reikalavimus dėl naujojo Darbo kodekso. Prezidentė vetavo daugumą naujojo Darbo kodekso straipsnių, su kuriais nesutikome ir mes, tačiau, kaip suprantu, veto bus bandoma atmesti. Taigi, jei veto Seimas atmes, mes būsime nepasiekę svarbiausio“, – svarstė Ignas.
Dėl šios priežasties neformalusis jaunimas yra pasirengęs bet kada ir vėl išeiti į gatves.
„Protestai dar tikrai vyks. Kokia forma – nėra aišku. Kada – taip pat. Taip pat planuojama eiti protestuoti prie Seimo, kadangi ten bus svarstoma, ar atmesti prezidentės veto naujojo darbo kodekso atžvilgiu“, – paklaustas apie judėjimo planus atsakė dalyvis.
Vis dėlto, Igno teigimu, prieš siūlytas Darbo kodekso reformas nusistačiusio jaunimo tikslai – kur kas didesni. Judėjimu „Gyvenimas per brangus“ prisistatantys protestuotojai planuoja paliesti ir kitus, jų nuomone, visuomenei aktualius klausimus.
„Linkmė judėjimo visuomet išliks ta pati – kovos už žmogaus teises. O ką konkrečiai veiksime toliau, dar spręsime“, – sakė Ignas.
Pasak vaikino, net prie Vyriausybės vykusio protesto tikslas buvo kur kas platesnis. „Protestų metu naujojo Darbo kodekso klausimais buvo šviečiama visuomenė, vyko diskusijos, pats judėjimas įgavo didesnį pagreitį prisijungus ne vienam naujam žmogui“, – apie švietėjiškus tikslus kalbėjo Ignas.
Sulaukė žymių žmonių palaikymo
„Yra mus stipriai palaikančių, yra ir galvojančių apie mus neigiamai“, – į klausimą apie visuomenės nuomonę judėjimo atžvilgiu atsakė Ignas. Vaikinas džiaugiasi, kad protestų metu buvo juntamas net ir visuomenėje žinomų asmenų palaikymas. „Gintautas Mažeikis (žinomas filosofas, – red. past.) palankiai apie mus kalba“, – kaip vieną iš pavyzdžių nurodė vaikinas.
Kita visuomenėje žinoma protestuotoja prieš naująjį Darbo kodeksą Aušra Maldeikienė, pasisakydama apie savo dalyvavimą neformaliame judėjime, buvo lakoniška. „Aš ėjau todėl, kad man taip atrodo“, – teigė ji.
Kai kas palapinių miestelio prie Vyriausybės durų gyventojus netgi sulygino su užsienio valstybėse profesionaliai protestuoti apmokytais asmenimis. Vis dėlto, Ignas nelinkęs sureikšminti šių teiginių. Pasak jo, prie judėjimo prisijungti galėjo bet kas, todėl tokie teiginiai nėra logiški.
„Kad žmogus taptų mūsų judėjimo nariu, nereikia pildyti jokių dokumentų ir pasirašinėti. Jei žmogus ateina, dalyvauja asamblėjose, diskutuoja, tai, manau, galima sakyti, kad jis – judėjimo narys“, – sakė Ignas.
Į teiginius, kad kai kurie protestų dalyviai – jau praeityje į policijos akiratį papuolę asmenys, Ignas taip pat turi paprastą atsakymą. „Niekas netikrina, ar protestuoti atėjęs asmuo yra teistas, ar ne. Jei žmogus nori prisidėti prie judėjimo veiklos kaip žmogus, neskleidžiantis jokios neapykantos ar politinės propagandos, jis yra laisvas prisidėti“, – kalbėjo ištikimas protestų prieš naująjį Darbo kodeksą dalyvis.
