Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 21, 20:59

Mokyklos matematikos mokytojų jau ieško su žiburiu, bet studijuoti šią specialybę renkasi tik vienetai

Kelios dešimtys šalies mokyklų likus porai savaičių iki rugsėjo 1-osios vis dar ieško matematikos mokytojų. Šių specialistų trūksta bene labiausiai, o ir rasti jų pakankamai sunku, todėl mokykloms tenka vilioti jau pensinio amžiaus mokytojus.
Matematika
Matematika / This is Engineering RAE nuotr./ Unsplash nuotr.

Rado tik pensinio amžiaus

Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazija – ne išimtis, du matematikos mokytojai praėjusiais metais pranešė išeinantys iš darbo, todėl teko ieškoti naujų.

Nuo pavasario trunkančios paieškos – sunkios, teigia mokyklos vadovė Inga Kirkickienė: vieną mokytoją pavyko rasti, tačiau jis pensinio amžiaus, vieno dar trūksta.

„Nerandame aplinkui specialistų – jau visus kaimynus apklausėme, ir telefonu ieškojome, ir kalbinome jaunesnius, kad gal persikvalifikuoti stotų“, – 15min pasakojo gimnazijos direktorė.

„Turim mokytoją iš vienos mokyklos, ji atsiuntė dokumentus, bet yra jau vyresnio amžiaus. Ji jau galėtų nebedirbti, bet dar prisikalbinom, bet vis tiek vieno mokytojo trūksta“, – pridūrė ji.

Gimnazija jau pusmetį taip pat ieško ir psichologo, o istorijos mokytoją greičiausiai jau rado.

„Psichologo jau pusmetį ieškom, o istorijos jau turiu du prašymus, tai atrankos būdu atsirinksime“, – teigė I.Kirkickienė.

Vis dėlto, vilties surasti trūkstamų specialistų mokyklos direktorė nepraranda.

Kiek žinau, geri matematikos specialistai būna ir neblogi informacinių technologijų specialistai – jie renkasi kitas profesijas, ne mokytojo

„Nepametam vilčių, ieškom kontaktų, planuoju skambinti į kitą miestelį, bet žinau, kiek teko kalbėti, striuka visur su matematikos mokytojais“, – sakė Žemaičių Naumiesčio gimnazijos vadovė.

Jos teigimu, jeigu matematikos mokytojo surasti nepavyktų, vienai mokytojai padidėtų krūvis.

Pasak gimnazijos direktorės, matematikos mokytojų surasti greičiausiai sunku, kadangi ką tik universitetus baigę specialistai traukia ne į mokyklas.

„Kiek žinau, geri matematikos specialistai būna ir neblogi informacinių technologijų specialistai – jie renkasi kitas profesijas, ne mokytojo“, – svarstė I.Kirkickienė.

Koks trūkumas?

Viešai pateikiamais Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiuo metu šalies mokyklos ieško 40 matematikos mokytojų.

Daugiausia jų trūksta Vilniaus mieste, taip pat Klaipėdoje, Kaune ir kitose šalies vietose.

Taip pat trūksta 38 lietuvių kalbos, 34 anglų kalbos, 27 fizikos, 21 chemijos, po keliolika biologijos, geografijos ir istorijos mokytojų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 15min pateikė informaciją, kad preliminariais duomenimis mokyklos iš viso ieško kelių šimtų pedagogų, o vasarą įprasta, kad mokyklos ieško mokytojų.

Užimtumo tarnyboje birželį įregistruotos 208 laisvos darbo vietos pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, 50 – pradinio ugdymo mokytojams, 72 – ikimokyklinio ugdymo pedagogams, 51 – specialiųjų poreikių mokinių mokytojams.

Iš viso – 381 darbo vieta.

Negana to, kad mokytojų trūksta jau dabar, netolimoje ateityje jų poreikis bus dar didesnis, rodo ministerijos duomenys.

Bemaž pusė šiuo metu dirbančių matematikos mokytojų (48 proc. iš 2,2 tūkst.) yra 51-60 metų amžiaus, kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) – 61-91 metų amžiaus.

Panaši situacija ir su fizikos, rusų kalbos, chemijos, biologijos, istorijos mokytojais.

Penkerių metų kaži, ar reikės, kai ateis ta diena, kai nebebus, kam mokyti

Problemos – įsisenėjusios

Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, apie mokytojų trūkumo problemą profsąjunga kalba jau seniai.

„Mes apie tai, kad trūksta mokytojų, jų trūko ir truks ateityje kuo toliau, tuo labiau, kalbame jau ne pirmus metus“, – 15min sakė profsąjungos vadovas.

Jo teigimu, mokytojų paieškas apsunkina tai, kad ne visada siūlomas pilnas etatas.

„Tarkime, yra 20 chemijos mokytojams pasiūlymų ir tik du ar trys yra pilnam darbo krūviui – kad mokytojas uždirbtų atlyginimą ir jam nereiktų lakstyti po kelias mokyklas. Jeigu jam pasiūlomas tik iki 0,25 etato, tai apytiksliai į rankas jis uždirbtų 250-300 eurų, dar jeigu jam važinėti kažkur į rajoną reikia, tai abejoju, kad atsiras tokių mokytojų, kurie važinės ir dirbs“, – kalbėjo E.Milešinas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Egidijus Milešinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Egidijus Milešinas

Opi ir mokytojų senėjimo problema, kuri kasmet vis gilės.

„Ta mokytojų kaitos problema su kiekvienais metais tik stiprės ir tas mokytojų korpuso atsinaujinimas su kiekvienais metais turės būti daug stipresnis, nes auga nauja karta žmonių, kurie lengva ranka keičia darbus, profesijas. Manau, kad ateityje nebebus mokytojų-mohikanų, dirbančių po 30-40 metų“, – svarstė didžiausios Lietuvoje profsąjungos pirmininkas.

Jis įsitikinęs, kad dėl mokytojų paruošimo reikalingas nacionalinis susitarimas, o jeigu to nebus, netrukus teks taikstytis su tuo, kad nebebus, kas mokys vaikus.

„Penkerių metų kaži, ar reikės, kai ateis ta diena, kai nebebus, kam mokyti“, – niūria prognoze pasidalino E.Milešinas.

Ministrė ramina

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė 15min teigė, kad trūkstamas matematikos mokytojų skaičius nėra didelis, nes Lietuvoje yra 957 mokyklos, tačiau mokytojų senėjimas yra problema.

„Žinome, kad po kelerių metų dalis mokytojų pasitrauks iš darbo ir juos reikės pakeisti. 70 proc. matematikos mokytojų yra vyresni nei 51 metai, todėl ir norime, kad kuo daugiau abiturientų rinktųsi šią kryptį“, – teigė ministrė.

Skirmanto Lisausko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Skirmanto Lisausko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Anot jos, šiemet išaugo labai išaugo profesinių pedagogikos studijų pasirinkimas. Vyriausybė jų vietų skaičių padidino nuo 240 iki 385. Palyginimui – pernai buvo skirta 200 vietų.

„Tikimės, kad daugiau vyresnių žmonių, jau turinčių darbinės patirties, ateis dirbti matematikos ir kitų dalykų mokytojais. Sudarėme galimybes specialistams, turintiems atitinkamą skaičių dalyko kreditų, dirbti mokykloje ir taip pat įgyti pedagogo kvalifikaciją“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.

Ji pabrėžia, kad stebimas ir norinčių studijuoti pedagogikos studijas augimas, tačiau studentų tiksliųjų ir gamtos mokslų srityse trūksta – dėl to imtasi priemonių.

„Priėmėme sprendimą stipendijas skirti tik šių krypčių studentams. Stipendijos ne tik motyvuoja, jos yra svarbi priemonė pritraukti jaunimą, kuriam sekasi sunkiau, kurie gali neturėti finansinių galimybių studijuoti didmiesčiuose. Pasiūlėme ir didesnes stipendijas paskutinio kurso, profesinių ir gretutinių studijų studentams, kurie sudaro sutartis su mokyklomis ir/ar savivaldybe ir įsipareigoja dirbti konkrečioje mokykloje trejus metus“, – kalbėjo švietimo ministrė.

Pakeisiančiųjų skaičiai – niūrūs

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – viena iš šalies aukštųjų mokyklų ruošiančių būsimus mokytojus, tačiau būsimų matematikos mokytojų čia mokosi ne tiek ir daug.

Giedriaus Dagio nuotr./VDU
Giedriaus Dagio nuotr./VDU

Anot VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojos Ilonos Tandzegolskienės, šiemet į matematikos pedagogiką įstojo aštuoni studentai, o iki šių metų biologijos ir matematikos bei fizikos ir matematikos pedagogikas mokėsi atitinkamai keturi ir devyni studentai.

Kiek daugiau mokosi istorijos ir geografijos bei lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos programas – po 30, o šiemet į jas įstojo atitinkamai 20 ir 19 jaunuolių.

Niūrūs ir kitų tiksliųjų bei gamtos mokslų programose besimokančiųjų skaičiai: biologiją ir chemiją mokosi 10, biologiją ir technologijas – šeši, biologiją ir fiziką – vienas studentas.

Šiemet į biologijos pedagogiką įstojo penki jaunuoliai.

Vis dėlto, pasak VDU Švietimo akademijos atstovės, studentai renkasi profesines pedagogikos studijas, trunkančias vienus metus.

„Tikrai nemažai žmonių atėję iš fizikos, chemijos, matematikos mokslų srities, Lietuvos karo akademijos, po karinės tarnybos, renkasi mokytojo kelią“, – 15min sakė I.Tandzegolskienė.

Jos teigimu, šiemet stojančiųjų į bakalauro studijų programas buvo daugiau, tačiau matematikos egzamino rezultatai sutrukdė jaunuoliams įstoti.

Šiemet šio egzamino neišlaikė daugiau nei trečdalis jį laikiusiųjų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min