Ekonomika auga
Nors viešojoje erdvėje dažnai kartojama, kad parama Ukrainai esą „sekina“ Lietuvos ekonomiką, oficialūs duomenys tokios išvados nepatvirtina.
Svarbu atskirti dvi skirtingas sąvokas: Rusijos karas Ukrainoje pakenkė Europos ir Lietuvos ekonomikai, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos parama Ukrainai yra ekonomikos problemų priežastis.
Lietuvos bankas dar 2022 m. nurodė, kad ekonomikos augimą slopino Rusijos karo padariniai, ypač energijos kainų šuolis ir didelė infliacija.
Vertinant paramos Ukrainai poveikį Lietuvos ekonomikai, svarbu pasirinkti tinkamą laikotarpį. 2022-ieji, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, buvo išskirtiniai ne tik dėl geopolitinio šoko, bet ir dėl visą Europą paveikusios energetikos krizės, sutrikusių tiekimo grandinių bei sparčiai augusios infliacijos. Todėl trumpalaikis ekonomikos sulėtėjimas tuo metu savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp paramos Ukrainai ir ekonominių rodiklių.
Būtent dėl šios priežasties tikslingiau vertinti 2024–2025 m. duomenis. Šiuo laikotarpiu parama Ukrainai išliko didelė ir nuosekli, tačiau ekonomika jau veikė be pirminio karo sukelto šoko poveikio.
Jei teiginiai, kad parama Ukrainai „žlugdo ekonomiką“, būtų pagrįsti, neigiamas poveikis turėtų būti matomas ir vėlesniais metais. Vis dėlto oficiali statistika rodo priešingą tendenciją – Lietuvos ekonomika augo, didėjo gyventojų pajamos, o tarptautinės institucijos šalies ekonomikos perspektyvas vertino palankiai.
Lietuva 2024 m. Ukrainai skyrė apie 0,28 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – maždaug 210 mln. eurų. Tačiau tuo pat metu šalies ekonomika augo: 2024 m. Lietuvos BVP padidėjo 2,8 proc.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis 2025 metais Lietuva Ukrainai skyrė beveik 232 mln. eurų karinės paramos. Anot KAM, didžiąją jos dalį sudaro karinė parama – Ukrainos kariuomenei įsigyta ginkluotė ir perduotos priemonės iš Lietuvos kariuomenės sandėlių.
Fiksuojamas stabilus augimas
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, išanalizavę Lietuvos ekonomiką pateikė išvadas, kad šalies ūkis išlaikė stabilų augimą pasikartojančių pasaulinių sukrėtimų fone.
2025 m. Lietuvos ekonomika augo 2,9 proc., daugiausia dėl vidaus paklausos, darbo užmokesčio ir pensijų augimo, didesnių valdžios sektoriaus išlaidų ir palankesnių finansavimosi sąlygų. TVF, remdamasis pagrindiniu prognozių scenarijumi, numato, kad 2026 m. ekonomikos augimas taip pat turėtų siekti 2,9 proc.
Ekonomistai ir tarptautinės institucijos Lietuvos augimą sieja su atsigaunančiu vartojimu, investicijomis ir eksportu, o ne su paramos Ukrainai mažinimu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymi, kad po sulėtėjimo 2022–2023 m. Lietuvos ekonomikos augimas vėl įsibėgėjo, o artimiausiais metais turėtų išlikti teigiamas.
Lietuva išlieka auganti Europos Sąjungos ekonomika, kurioje vystomi technologijų, finansinių paslaugų, lazerių, biotechnologijų ir logistikos sektoriai.
Lietuvos ekonomika 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, rodo naujausi Eurostato duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 1,7 proc.
Tai buvo didžiausias ketvirtinis augimas tarp visų ES valstybių. Tarp kitų teigiamą augimą fiksavusių šalių buvo Ispanija ir Portugalija, kurių ekonomikos augo po 0,8 proc., bei Suomija – 0,6 proc.
15min verdiktas: melas. Teiginiai, kad parama Ukrainai žlugdo Lietuvos ekonomiką, nėra pagrįsti oficialiais duomenimis. Nors Lietuva kasmet skiria šimtus milijonų eurų karinei, humanitarinei ir finansinei paramai Ukrainai, ekonomikos rodikliai nerodo neigiamo poveikio, kurį būtų galima tiesiogiai sieti su šia parama.
Priešingai, 2024–2025 m. Lietuvos ekonomika augo, didėjo gyventojų pajamos, o tarptautinės institucijos šalies perspektyvas vertino palankiai.
Didžiausią poveikį Lietuvos ūkiui po 2022 m. turėjo ne parama Ukrainai, o pačios Rusijos karo sukeltas energijos kainų šokas, infliacija ir geopolitinis neapibrėžtumas. Todėl teigti, kad būtent parama Ukrainai kenkia Lietuvos ekonomikai, nėra pagrindo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
