Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 13d. 05:59

Ar turi teisę į pašto dėžutes mesti politinę reklamą, jei jos nepageidaujate?

Laura Matjošaitytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Laura Matjošaitytė

Tauragiškė Birutė klausia – ar kandidatai į merus ir savivaldybės tarybą turi teisę mesti įvairius politinės reklamos spaudinius į pašto dėžutę, jei ant jos yra užklijuotas lipdukas, kad reklama nepageidaujama.

„Ant savo pašto dėžutės esu užklijavusi lipduką, kad nepageidauju gauti jokios reklamos. Įvairius lankstinukus nešiojantys laiškininkai jos man ir nemeta, bet štai politinę reklamą įkiša. Prieš Naujuosius metus radau įmestą ne vieną kalendorių su vienos kandidatės į merus atvaizdu, dabar neseniai kitas kandidatas „įkištas“. Įdomu, ar tokios reklamos platintojai turi laikytis tokių pačių taisyklių, kaip ir komercinės reklamos platintojai?“, – klausia tauragiškė.

Į tauragiškės klausimą atsako Vyriausioji rinkimų komisija (VRK):

„Politinės reklamos į pašto dėžutes neturėtų gauti to nepageidaujantys asmenys. Per kiekvienus rinkimus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia vartotojų klausimų, kai jie, užsiklijavę ant pašto dėžutės užrašą „Nepageidauju gauti reklamos“, randa įvairių politinės reklamos lankstinukų. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, Vyriausioji rinkimų komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdamos į bendruosius reikalavimus dėl reklamos teikimo esant asmens nesutikimui bei įvertinusios gyventojų susirūpinimą dėl nepageidaujamos reklamos, rekomenduoja valstybės politikams, politinėms partijoms, politinės kampanijos dalyviams, teikiant politinę reklamą ir įprastinio pobūdžio informacinius pranešimus apie savo veiklą, gerbti gyventojų išreikštą apsisprendimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laura Matjošaitytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laura Matjošaitytė

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato skirtingas taisykles komercinei reklamai ir politinei reklamai. Pagal Reklamos įstatymą asmuo gali aiškiai išreikšti nesutikimą gauti komercinę reklamą, tačiau nėra aiškaus atsakymo, kaip turėtų būti elgiamasi politinės reklamos atžvilgiu, kai asmuo yra išreiškęs nesutikimą gauti komercinę reklamą.

Pasak teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės, vartotojas tikisi, kad tokios pačios nuostatos turėtų būti taikomos ir dėl politinės reklamos taikymo, vartotojas dažnai supranta, kad reklama ir yra reklama – nesvarbu, tai politinė reklama ar komercinė reklama, toks vartotojo lūkestis turėtų būti gerbiamas.

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas nenumato draudimo teikti politinę reklamą, jeigu yra aiškiai išreikštas asmens nesutikimas. Taip pat tokio draudimo įstatyme nėra ir teikiamiems įprastinio pobūdžio informaciniams pranešimams apie valstybės politikų, politinių partijų veiklą. Reklamos įstatymas nereglamentuoja politinės reklamos. Tačiau vartotojai linkę sutapatinti politinę ir komercinę reklamas.

Reklamos įstatyme reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas“.

„Tauragės kurjeris“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min