Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Architektas Gintautas Natkevičius: „Lietuviai subrendo – ateidami jie jau žino, kokio namo nori“

Gintautas Natkevičius
Asmeninio arch. nuotr. / Gintautas Natkevičius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Per pastaruosius maždaug 10 metų lietuvių požiūris į individualaus namo statymą, projektavimą, anot architekto Gintauto Natkevičiaus, labai pasikeitė. Tiesa, architektas teigė, kad kone visi pokyčiai – į gera. Žmonės tapo konkretesni – jau žino, ko nori, pradėjo skirti daugiau dėmesio kokybei, estetikai, be to, ir už gerą projektą yra pasirengę sumokėti tiek, kiek jis vertas. Galiausiai – architektų rekomendacijas priima kaip naudingą patarimą, o ne kaip vieno ar kito produkto, įmonės reklamą.

– Ar galėtumėte įvardinti, kaip per pastaruosius dešimt metų pasikeitė lietuvių požiūris į individualaus namo statybą? – paklausėme G.Natkevičiaus.

– Galiu pasakyti, kad labai akivaizdžiai pasikeitė vienas ir labai svarbus dalykas – jie daug dažniau žino, ko iš tiesų nori. Anksčiau žmonės pradėdavo galvoti, ko jie nori, tik tada, kai pradėdavo projektuoti. Galiausiai, patarimo klausdavo ne specialistų, o pusbrolių, tetų, dėdžių ar draugų. Gauta informacija būdavo labai kontrastinga, todėl ir išspręsti kilusius klausimus būdavo labai sunku.

Vienu metu, pamenu, labai jautėsi pirčių, židinių ir panašių dalykų mada, ir tai buvo tik todėl, kad tai turi ir kitas. Dabar mąstymas akivaizdžiai pasikeitęs, žmonės prieš apsispręsdami, ko nori, pabendrauja su specialistais, išklauso patarimų, bet ir nemažai darbo atlieka patys – pasiruošia.

Galiu pasakyti, kad labai akivaizdžiai pasikeitė vienas ir labai svarbus dalykas – jie daug dažniau žino, ko iš tiesų nori.

Kai žmogus tiksliai išsiaiškina, ko nori, kartais net atsineša nuotraukų ir parodo, kaip vienas ar kitas elementas turi atrodyti – žymiai lengviau. Galiausiai, neretai į architektą kreipiamasi jau žinant jo braižą, pasidomėjus ankstesniais darbais. O tai yra labai svarbu, nes architektui projektuoti ne jam įprasto stiliaus namą yra stuburo laužymas, be to – tas, kuris vienoje ar kitoje srityje dirba, yra labiau ir įgudęs.

Architektui dirbti su pasidomėjusiu, pasiruošusiu žmogumi kur kas lengviau, tada jis daugiau ar mažiau įsivaizduoja, kas dedasi žmogaus galvoje. Gali patarti, kaip geriau padaryti, ko geriau nedaryti. Vis dėlto individualaus namo projektavimas yra bendras užsakovo ir architekto darbas.

– Ar jaučiate tendenciją, kad žmonės atsisako didelių kelių aukštų namų ir labiau renkasi mažus, vienaaukščius?

– Ne, negalėčiau taip pasakyti. Jei kalbėsime apie tuos senus Garliavos ir kitų priemiesčių tipo namus, tai tokių, aišku, jau niekas nestato. Tai – sovietinis palikimas. Tačiau didelius, erdvius namus lietuviai linkę statyti ir dabar. Žmonės, kurie gali sau tai leisti, nori daugiau erdvės, kiemo, terasos, tačiau tų namų stilius jau visai kitoks, jie puikiai atrodo.

Net ir dabar, pavyzdžiui, turime visiškai skirtingus užsakymus – vienas namas 40 kv. m, kitas – 400 kv. m. Manau, erdvės poreikis yra natūralus – žmonės nori gerai jaustis.

– Gal yra kokių interjero ar stiliaus detalių, kurios praėjus kiek laiko vėl atgyja?

– Iš tiesų, esame pastebėję tokią keistą tendenciją. Visokių krizių, kataklizmų, istorinių virsmų ar neramumų, kaip dabar Ukrainoje, metu labai padidėja žmonių patiklumas nepaaiškinamais dalykas. Pradedant nuo to, kad kreipia dėmesį ne į paties namo projektą, statybą, o į teritoriją – vaikšto po ją su įvairiausiomis vytelėmis rankose, ieško kažkokių srovių, padaugėja fengšui pasekėjų ir pan. Taigi tas, pavadinkime, pilnaties sindromas retkarčiais išnyra (juokiasi).

Taip pat, kaip bebūtų keista, nuolat atsiranda žmonių, kurie ateina ir sako „noriu provanso stiliaus namo“. Sunku net suvokti kodėl, bet tokių užsakymų netrūko niekada. Jie atsineša seno kažkada Prancūzijoje statyto, ir būtent todėl gražiai atrodančio, namo nuotrauką ir sako – noriu tokio.

– Ar galėtumėte pasakyti, kad Lietuvoje dygsta vis daugiau šiuolaikinių – vadinamųjų pasyvių, aktyvių, protingų namų?

– Taip, tas tiesa ir ši tendencija labai džiugi. Jeigu bandytume klasifikuoti klientus pagal vienokius ar kitokius požymius, tai tikrai atsirado nemažai tokių, kurie nori ir bando pritaikyti naujausias technologijas, pavyzdžiui, šildomos lubos, šildomos lubos vamzdeliais, šilumos siurbliai, jų integravimas į bendrą sistemą su saulės kolektoriais ir pan. Tas pažangos siekimas yra tikrai labai žavus.

Išskirčiau ir kitą žmonių grupę, kuri labai suinteresuota estetiniu vaizdu. Jie irgi labai maloniai stebina. Ypač šeimos, kurios turi ne itin didelius biudžetus, bet joms pavyksta pasistatyti tikrai estetišką namą. Kai kalbu apie estetiką, dabar turiu mintį minimalizmą, vientisumą, darną. Šiai grupei dažniausiai priklauso jaunos šeimos.

Aišku, padaugėjo ir tokių, kurie labai rūpinasi ekologija, aplinkosauga, gamta ir, aišku, savo gyvenimo kokybe tame name. Šiuo atveju daug galvojama apie energinį efektyvumą, taršą, saulės energijos, lietaus vandens panaudojimą ir panašius dalykus. Aš nemanau, kad tokį sprendimą besirenkantys žmonės vaikosi mados, tikiu, kad jiems tikrai rūpi, kokiame name, kokioje aplinkoje jie gyvena.

Šiuo klausimu taip pat matyti ryški tendencija, žmonės įgijo patirties ir jau supranta, kad yra sričių, kur geriau prioritetu laikyti kokybę.

– Kaip dėl kainos?Ar lietuviai vis dar taupo kiekviename žingsnyje ar jau investuoja į savo namą daugiau?

– Šiuo klausimu taip pat matyti ryški tendencija, žmonės įgijo patirties ir jau supranta, kad yra sričių, kur geriau prioritetu laikyti kokybę. Dabar jau nebūna tokių nesusipratimų, kaip anksčiau, kad žmonės netinkamai paskaičiavo, pinigų pritrūko ir namas nepabaigtas stovi. Šiais laikais jau kone visada žmonės būna pasiruošę reikiamą sumą ir namas ne tik pradedamas, bet toks, kaip buvo planuota, ir užbaigiamas.

Manau, kad šį pokytį lėmė tai, kad žmonės pradėjo mokytis, ne tik iš savo, bet ir iš svetimos patirties. Dabar mąstymo „pusbrolis sakė, kad užteks“ jau nėra. Žmonės iš tiesų tapo brandesni. Dar kas labai svarbu, lietuviai jau pradėjo kreipti dėmesį į rekomendacijas. Anksčiau, jei architektas parekomenduodavo vieną ar kitą statybininką ar pan., tai buvo manoma, kad tiesiog nori surasti draugui darbo.

Buvo išsivysčiusi net tokia praktika, kad geriau puikaus specialisto nerekomenduoti, nes į jį niekas nesikreips. Suprasti, kad mes siūlome tikrai gerą savo srities žinovą, kad norime padėti, žmonės pradėjo tik dabar. Pasitikėjimas atsirado. Aišku, geriau vėliau negu niekada.

Aplinkos ministerija primena, kad projektuotojai, architektai, patys statytojai ir kiti specialistai yra atsakingi už tai, jog statinys atitiktų visus įstatymuose numatytus reikalavimus ir nedarytų žalos gamtai. Aplinkosaugininkais skatina gyventojus atkreipti didesnį dėmesį į energinį efektyvumą, alternatyvius šaltinius ir ekologiškas medžiagas, kurios yra daugiškesnės aplinkai.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min