Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „Maloniai nustebino statistika apie katalikus Lietuvoje“

Arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius
Šaltinis: Bernardinai.lt
0
A A

Romos katalikais Lietuvoje save laiko daugiau kaip trys ketvirtadaliai gyventojų, jokiai religijai savęs nepriskiria 6 proc., rodo penktadienį paskelbti visuotinio surašymo rezultatai.

Per dešimtmetį katalikų skaičius sumažėjo nuo 79 proc. iki 77,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Pernai kovą vykdyto surašymo metu stačiatikių (ortodoksų) tikėjimą išpažino 4,1 proc., sentikių – 0,8 proc. gyventojų. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskyrė 6,1 procento gyventojų.

LVK pirmininkas: „Duomenys maloniai nustebino“

„Gyvename sekuliariame pasaulyje, taigi tikėjausi, kad po šio surašymo save laikančių katalikais Lietuvoje bus gerokai mažesnis procentas, gal kokie 60 proc“, – „Bernardinai.lt“ sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Anot Kauno arkivyskupo, šiais laikais žmonės yra „kultūriškai kur kas labiau išsilaisvinę ir atviriau apie save kalba. Taigi esu maloniai nustebęs“.

„Manyčiau, kad šis skaičius yra geras ženklas Lietuvai. Žmonės ar iš tradicijos, ar nuoširdžiai, bet aiškiai save tapatina su Katalikų Bažnyčia, ir tuo galima tik džiaugtis. Europoje ne tiek ir daug yra kraštų, kurie galėtų tuo pasidžiaugti“, – teigė arkivyskupas.

LVK pirmininkas nesiėmė išvardyti visų priežasčių, lėmusių tokius statistikos rezultatus, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad „per daug džiaugėsi tie, kurie nuolat kalbėjo, jog Bažnyčia išgyvena krizę, kad viskas blogai“.

Jo nuomone, „statistika parodo ir Katalikų Bažnyčioje pastaraisiais metais vykdomos plačios katechizacijos rezultatus. Kai vaikai mokosi tikybos mokyklose ar ruošiasi sakramentams parapijose, automatiškai ir tėvai šalia būna, todėl tas skaičius yra nemažo darbo rezultatas“.

„Pavyzdžiui, ką tik bendravau su jaunais žmonėmis nuo 16 metų iki 18 metų, kurie Šiluvoje dalyvavo savaitės trukmės „Kairos“ rekolekcijose, – dalijosi mintimis pašnekovas.– Matant penkiasdešimt jaunų žmonių, širdis džiaugiasi, kad dabartinėj Lietuvoj yra daug ieškančio jaunimo. Nėra tas jaunimas giliai tikintis, gal abejojantis, bet tikrai ieškantis. Ir tai teikia daug vilčių, nes visų blogiausia, kai žmonės neiško.

Arkiv. S. Tamkevičius pripažįsta, kad save katalikais laikančių gyventojų tikėjimo lygis yra labai skirtingas. Statistikos rezultatai reiškia tai, kad 77,3 % save tapatina su katalikais, nors jų tikėjimo lygis labai skirtingas, ir tik dalis yra nuoseklūs katalikai, gyvenantys tuo, kuo tiki.

„Nemaža dalis yra teoriškai save tapatinančių su katalikais, bet praktiškai prisitaiko prie sekuliarios visuomenės. Būtent šie žmonės yra tikroji dirva šiandienei naujajai evangelizacijai“, – pabrėžė LVK pirmininkas.

Ekspertai: „nemaža dalis katalikų – nominalūs“

Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė naujienų agentūrai BNS komentuodama surašymo rezultatus sakė, kad įvairių tyrimų rezultatai rodo, jog žmonės, save priskirdami katalikų bendruomenei, ne visada vadovaujasi šios bažnyčios skleidžiamomis vertybėmis.

„Vienas svarbiausių rodiklių yra bažnyčios lankomumas. Mes žinome, kad sekmadieniais apie 14 proc. tikinčiųjų ateina į bažnyčias, kas automatiškai rodo to tikėjimo svarbą jų gyvenime“, – BNS sakė sociologė.

„Kitas aspektas – aborto, eutanazijos, kontracepcinių priemonių atžvilgiu tikrai nerasime tų pačių skaičių apklausose, kokius randame gyventojų surašyme dėl Romos katalikų. Reiškia, dalis visuomenės šitų tikėjimų tiesų, kurių moko ši bažnyčia, savo gyvenime netaiko“, – pridūrė ji.

M.Ališauskienė pažymėjo, kad pati Romos katalikų bendruomenėje „egzistuoja įvairovė“.

„Yra žmonių, kurie yra labiau konservatyvūs katalikai, yra labiau liberalūs katalikai, kurie laisviau interpretuoja tas tiesas. Bet bendra tendencija yra išlikusi, kad žmonės linkę save priskirti šitai bažnyčiai. Šita tendencija – jeigu kalbame apie religiją Lietuvoje, tai yra katalikybė – išlieka“, – sakė sociologė.

Lietuvoje nemaža dalis katalikų yra tik nominalūs. Tai lėmė visoje Europoje vykstantys sekuliarėjimo procesai ir sovietmečio „karingojo ateizmo“ padaryta žala, teigia teigia VDU Katalikų teologijos fakulteto docentas dr. Artūras Lukaševičius.

Anot pašnekovo, „Lietuvoje sovietinis laikotarpis stipriai sužalojo parapinį gyvenimą. Bendruomeninis krikščioniškas gyvenimas buvo kiek tik įmanoma griaunamas. Susiformavo valdžiai mažiausiai nepatogumų keliantis administracinis parapijos modelis: „plikas“ sakramentų administravimas be jokio paruošimo (nes katechezė buvo uždrausta) ir be jokio iš sakramentų išplaukiančio bendruomeninio gyvenimo (kuris taip pat buvo uždraustas)“.

Kaip „Bernardinai.lt“ sakė dr. A. Lukaševičius, „administracinis parapijos modelis šiandien yra dalis platesnės problemos – nominaliosios katalikybės: jis ją palaiko ir iš jos „maitinasi“. Todėl reikalinga gili ir nuosekli parapijų gyvenimo reforma norint pereiti iš administracinio į bendruomeninį parapijos modelį.“

Bernardinai.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min