Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Asbestas: nėra pinigų – nėra ir tyrimų

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriaus Virginijaus Šikšnio laboratorija 15min tema
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriaus Virginijaus Šikšnio laboratorija
Šaltinis: 15min
0
A A

2008-aisiais Aplinkos ministerija nusprendė vykdyti asbesto plaušelių ir darinių tyrimus plaučių audinyje. Ekonominio nuosmukio metais jai pritrūko lėšų. Nors Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija reikiamą įrangą minėtiems tyrimams turi, jų nevykdo ir dabar.

„Higienos institutas, kartu ruošęs ir Asbesto šalinimo programą, atliko apie dvidešimt du navikų tyrimus“, – teigia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos chemijos tyrėja Liuda Bakienė.

Epidemiologė: vieno mikroskopo neužtenka

123rf nuotr./Laboratorijoje
123rf nuotr./Laboratorijoje

Iki 2008-ųjų Higienos institute dirbusios vėžio epidemiologės Rūtos Petrauskaitės-Everatt teigimu, asbesto plaušeliai plaučių audiniuose buvo tiriami dar prieš sukuriant asbesto šalinimo veiksmų planą.

„2003–2005 metais plaučių audinio bandiniai buvo tirti ne tik Higienos institute, bet ir Suomijos profesinės sveikatos institute, kur buvo elektroninis mikroskopas, – teigia R.Petrauskaitė-Everatt. – Lietuvai nepakanka vieno mikroskopo, reikalinga tinkamai įrengta laboratorija ir kvalifikuoti specialistai. Kiek teko girdėti, toje (Higienos instituto – aut. past.) laboratorijoje įranga nebuvo atnaujinama daugelį metų, todėl buvo pasenusi, gendanti, patalpos neatitiko šiuolaikinių reikalavimų.“

Lietuvai nepakanka vieno mikroskopo, reikalinga tinkamai įrengta laboratorija ir kvalifikuoti specialistai. Kiek teko girdėti, toje (Higienos instituto – aut. past.) laboratorijoje įranga nebuvo atnaujinama daugelį metų.

Ilgainiui Higienos institutas buvo reorganizuotas, jo modernizacijai stigo finansų, o darbuotojai, įrenginiai ir tyrimai persikėlė į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kuri su Asbesto šalinimo programa neturėjo nieko bendro.

Oro mėginiai Asbesto šalinimo programos metu buvo vienintele šios institucijos atsakomybe. Jų reikėjo siekiant įgyvendinti dar vieną programos tikslą – stebėti asbestu užterštą aplinką. Bet ir čia jokių teigiamų rezultatų. 2009–2011 metų laikotarpiu savivaldybės Higienos institutui pateikė 217 paraiškų dėl aplinkos užterštumo asbestu, tačiau tyrimai nebuvo atlikti.

Tyrimų mažėjo

Tuo metu Higienos institute dirbusi L.Bakienė sako vykdžiusi tokius tyrimus, tačiau jų smarkiai sumažėjo programai pasibaigus.

Kai buvo pradėta Asbesto šalinimo programa, Lietuvoje tyrimų iš viso nebuvo.

„Kai buvo pradėta Asbesto šalinimo programa, Lietuvoje tyrimų iš viso nebuvo.

Darbuotojai važiavo į Italiją ir Suomiją. Suomiai laikėsi fazinės mikroskopijos tyrimo metodo“, – pasakoja specialistė. Šį tyrimo metodą perėmė ir lietuviai.

„Pagal Asbesto šalinimo programą, jeigu yra statybos dokumentai, kurie įrodo, jog pastatas statytas iš tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, panaudota šiferinė danga, tai tyrimo patvirtinti asbesto darinius nereikia. Mes turime tik oro mėginį paimti, – pasakoja chemikė. – Važiuojame į objektą su oro mėginių paėmėjais, traukiame orą per filtrą tam tikrą valandų skaičių, priklausomai nuo to, kokie darbai atliekami.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Stogas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Stogas

Jeigu šalinami ore pasklidę asbesto plaušeliai, oras filtruojamas trumpai – apie 15 minučių. Jeigu po oro valymo tiriama, ar plaušelių neliko, oras filtruojamas ilgiau – apie 4 valandas. Po to surinkti duomenys keliauja į laboratoriją ir atsiduria po mikroskopu.

Asbesto plaušelius atpažinti sunku

Filtrą dedi ant objektinio stikliuko ir skaidrini. Tada matyti tai, kas nenusiskaidrina, o tai yra asbesto plaušeliai. Žinodamas, kiek pritraukei oro, išskaičiuoji, kiek yra plaušelių kubiniame centimetre.

„Filtrą dedi ant objektinio stikliuko ir skaidrini. Tada matosi tai, kas nenusiskaidrina, o tai yra asbesto plaušeliai. Žinodamas, kiek pritraukei oro, išskaičiuoji, kiek yra plaušelių kubiniame centimetre“, – tyrimo eigą išdėsto L.Bakienė.

Anot jos, šis metodas vizualus, todėl atpažinti plaušelius ir priskirti juos asbestui yra sudėtinga, galima didelė paklaida. Patirtis atliekant tokius tyrimus labai svarbi.

„Esame įvaldę savo kokybės sistemą, – užtikrina chemikė. – Ore asbesto plaušelių norma – 0,1 kubiniame centimetre [...]. Bet Asbesto šalinimo nuostatuose parašyta, kad atlikus oro valymo darbus, asbesto plaušelių gyvenamojoje aplinkoje neturi būti.“

L.Bakienė priduria, kad yra ir kitų, sudėtingesnių asbesto plaušelių tyrimo metodų, bet Lietuva neturi lėšų juos įgyvendinti.

Lėšų pritrūko ir Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri Asbesto šalinimo programos metu ketino kompensuoti oro tyrimų, atitinkančių viešąjį interesą, išlaidas ir tam planavo skirti daugiau nei 43 tūkst. eurų. Šiuo metu valstybė neinicijuoja jokių su asbestu susijusių oro ar plaučių audinių tyrimų. Vieninteliai tokių tyrimų užsakovai – savarankiški asmenys arba įmonės, kurios, atlikdamos renovacijos darbus, laikosi saugos reikalavimų.

Tyrimų daryti neapsimoka?

„Yra viena bendrija, kurios pirmininkas atnaujina namus. Į atnaujinimą jis įtraukė ir santechninių mazgų tvarkymą rūsiuose. Šią vasarą su juo labai daug bendravome“, – sako L.Bakienė.

Universiteto žurnalisto nuotr./ Sveikatos apsaugos ministerija
Universiteto žurnalisto nuotr./ Sveikatos apsaugos ministerija

„Šalinant asbestines dangas, kyla jų dulkės. Ir tas, kas šalina, turi viską išvalyti. Bendrijos pirmininkas mus kviesdavo patvirtinti, ar tikrai gerai viską išvalė. Į objektą važiavau ne vieną kartą ir tikrai matydavau skirtumą“, – tikina chemikė ir priduria, kad tokie tyrimai, kurių vienas kainuoja 54 arba 39 eurus, kaip ir oro valymas, įskaičiuojami į atnaujinimo kainą – vieniems tai tinka, kitiems to nereikia.

Mes šįmet apžiūrėjome kokias 4 laiptines. Vienos jų gyventojai (prieš pradedant asbesto šalinimo darbus – aut. past.) atsisakė išsinešti daiktus iš rūsių. Tai yra jų teisė, tačiau, kai negali visko švariai išvalyti, asbesto plaušelių nuolat atsiranda.

„Mes šįmet apžiūrėjome kokias 4 laiptines. Vienos jų gyventojai (prieš pradedant asbesto šalinimo darbus, – aut. past.) atsisakė išsinešti daiktus iš rūsių. Tai yra jų teisė, tačiau, kai negali visko švariai išvalyti, asbesto plaušelių nuolat atsiranda“, – sako tyrėja.

Jos teigimu, gyventojai rūsių duris dažnai laiko praviras, todėl, rūsiuose esant asbesto plaušelių, jie sklinda į laiptines: „Jei tokiame rūsyje vaikštai, asbesto plaušelius su batais parsineši į savo namus.“

Laikėsi saugos reikalavimų

L.Bakienė pamena, kaip asbesto šalinimo darbai buvo atliekami per programą. Tada jie buvo suskirstyti į ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio darbus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Statybvietė Stumbrų g. 26
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Statybvietė Stumbrų g. 26

„Vykdant ilgalaikio poveikio asbesto šalinimo darbus, pavyzdžiui, atominėje jėgainėje ar elektrinėse, Darbo inspekcija reikalaudavo darbus atlikti taip, kad poveikis kitam dirbančiajam būtų kuo mažesnis“, – pasakoja chemijos tyrėja. „Kiek mačiau, aplinką, kurioje daromas tyrimas, atskirdavo plėvele“, – priduria ji ir tvirtina, kad bent jau pradžioje Darbo inspekcijos reikalavimų buvo laikomasi.

Tačiau yra ir trumpalaikis asbesto sukeliamas poveikis, kai asbesto plaušelių koncentracija ore yra mažesnė už ribinį dydį – 0,1 plaušelio kubiniame centimetre, o darbo trukmė – ne ilgesnė kaip 4 valandos. Tokiu atveju pranešti apie veiklą, susijusią su asbestu, nereikia ir atlikti oro koncentracijos tyrimų taip pat.

Programa vykdyta per trumpai

Palyginti su kitomis šalimis, Italija, Ispanija, man atrodo, kad Asbesto šalinimo programa buvo priimta pernelyg trumpam laikotarpiui. Ją reikėjo padaryti ilgesnę, juo labiau, kad nebuvo lėšų.

„Palyginti su kitomis šalimis, Italija, Ispanija, man atrodo, kad Asbesto šalinimo programa buvo priimta pernelyg trumpam laikotarpiui. Ją reikėjo padaryti ilgesnę, juo labiau, kad nebuvo lėšų“, – programos rezultatus vertina L.Bakienė.

Už asbesto šalinimą atsakinga institucija, Aplinkos ministerija, su asbestu susijusios programos šiuo metu neįgyvendina. Panašią į ją koordinuoja tik Žemės ūkio ministerija. Tai – Kaimo plėtros programa, pagal kurią kaimo gyventojai, įsikūrę gyvenamuosiuose namuose, turi galimybę gauti paramą keisti šiferinės dangos stogus.

Tačiau ši programa neįpareigoja atsakingų institucijų organizuoti prevencinių priemonių, susijusių su sveikata ir asbesto žala – nesiekiama kelti su asbestu susiduriančių darbuotojų kvalifikacijų ar vykdyti aplinkos ar žmogaus organizmo tyrimų.

„Skaudžiausia, ko gero, kad pinigai iš Aplinkos ministerijos perduoti Žemės ūkio ministerijai. Pinigus jie labai gudriai nunešė ten. O ten liko tik pats asbesto šalinimo faktas. Visos saugos priemonės dingo“, – sako tyrėja.

Ministerijos randa kitų prioritetų

Tačiau Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorės pavaduotojas, su tokiu teiginiu nenori sutikti.

„Nereikėtų sieti abiejų programų. Yra visai kitos „kišenės“. Aplinkos ministerijai pastaruoju metu paprasčiausiai nebuvo skirta lėšų“, – teigia jis.

Aplinkos ministerijos programa turėjo būti finansuota iš valstybės biudžeto, Žemės ūkio ministerijos inicijuota Kaimo plėtros programa ir veikla „Asbestinių stogų dangos keitimas“ yra finansuojama ne tik iš biudžeto asignavimų, bet ir iš Europos Sąjungos fondo surinktų lėšų.

Sprendžiant iš pastarųjų metų Aplinkos ministerijos neveiksnumo asbesto šalinimo srityje, šio klausimo Vyriausybė nepriskiria prie prioritetinių. Nors Lietuvos specialistai turi reikiamą įrangą ir kompetencijas, asbesto plaušelių tyrimus atlieka tik tada, kai reikia, tai yra, tada, kai juos užsako sąmoningi piliečiai.

Politikai, atstovaudami viešajam interesui ir suvokdami problemos mastą geriau nei neinformuota visuomenė, tyrimų neinicijuoja. Jeigu Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, planuodamos biudžeto asignavimus, ir toliau ras kitų „prioritetinių“ sričių, asbesto klausimas taip ir liks paraštėse.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min