„Žinote, reikėtų pirmiausia turbūt teikiant tokią rezoliuciją įsivertinti įtaką, tarptautinio įvaizdžio įtaką. Tai tie, kurie neša šitas namų šiukšles į tarptautinę areną, turbūt, kad supranta, kaip jie elgiasi. Manyčiau, kad supranta“, – Žinių radijui antradienį sakė A.Skaisgirytė.
„Na o prezidentas yra savo nuomonę išreiškęs, kad nei tokia rezoliucija, nei kitokia Europos Parlamento rezoliucija niekaip neišspręstų problemų, kurios dabar susikaupusios LRT yra“, – pridūrė ji.
BNS rašė, kad EP praėjusią savaitę priėmė rezoliucija „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ja reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
Rezoliucija imta rengti po to, kai šeši Lietuvos EP nariai iš valdančiajai koalicijai šalyje nepriklausančių partijų dukart kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydami įvertinti įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.
Pataisų iniciatoriai ir rėmėjai teigia, kad LRT vadovo atleidimas pagal dabartinį įstatymą būtų praktiškai neįmanomas procesas, todėl transliuotojo tarybai reikia grąžinti anksčiau egzistavusias galias.
Valdantiesiems gruodį nepavykus priimti atleidimo tvarkos pokyčių skubos tvarka, parlamente sukurta darbo grupė, skirta peržiūrėti LRT valdysenai. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengtos kelios protesto akcijos, jose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas pernai taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
