„Sankcijų paketas galėjo būti priimtas dar vasario 24-ąją, tai yra minint ketvirtąsias karo Ukrainoje metines. Deja, procesas užsitęsė dėl praktiškai dviejų Europos Sąjungos valstybių pasipriešinimo“, – žurnalistams Prezidentūroje pirmadienį sakė G.Nausėda.
„Nemanyčiau, kad tai yra kažkoks principinis pasipriešinimas, tačiau turint omenyje, kad gyvename priešrinkiminiame, taip sakant, laikotarpyje Vengrijoje, (...) (tai – BNS) apsunkina sprendimų priėmimą ES mastu“, – pridūrė jis.
Anot jo, Lietuvos pozicija sankcijų klausimu išlieka stipri, „norime, kad dvidešimtasis sankcijų paketas ne tik kad būtų priimtas, bet ir būtų priimtas kiek galima platesniu mastu“.
„Numatyta ir papildomai įtraukti finansinių institucijų, šešėlinio laivyno laivų, išplėsti tiek sankcionuojamų kompanijų, tiek asmenų sąrašą“, – kalbėjo šalies vadovas.
G.Nausėda pabrėžė neabejojantis, kad paketas bus priimtas, tačiau reikės įdėti pastangų, jog jis būtų griežtesnis.
Savo ruožtu prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pirmadienį akcentavo, kad sankcijų nuėmimas Rusijai būtų blogas dalykas tiek Lietuvai, tiek visai Vakarų bendruomenei.
„Jeigu karas pasibaigtų ir sankcijos Rusijai būtų nuimtos, tai įgalintų Rusiją toliau ginkluotis, toliau ruošti naujas provokacijas ir galbūt planuoti tolimesnius agresyvius veiksmus. Tai sankcijų nuėmimas būtų vienprasmiškai blogas dalykas ir mums, ir, manau, visai Vakarų bendruomenei“, – LRT radijui pirmadienį sakė A.Skaisgirytė.
Patarėja pabrėžė, kad Lietuvos žvalgybos tarnybų praėjusią savaitę pristatytame metiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime aiškiai įvardinta, kad Rusija Lietuvai yra egzistencinė grėsmė.
„Taip pat jos įgalintoja Baltarusija yra šalis, kuri vaidina labai ypatingą vaidmenį. Buvo suteikta jos teritorija puolimui Ukrainoje. Iš jos vyksta hibridinės atakos į Lietuvą, bet taip pat Latviją, Lenkiją. Plius rusiška ginkluotė ir tarp jų labai rimta ginkluotė, kuri yra dislokuojama Baltarusijoje“, – teigė ji.
„Nerimą keliantys faktai, tačiau reikia pripažinti, kad jau bent ketverius metus nuo karo pradžios, ir mes Europoje gyvename nuolatinių hibridinių veiksmų sąlygomis. (...) Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti pirmiausia politikams, ar viskas daroma, ar viską padarėme, kad šios grėsmės būtų maksimaliai užkardytos“, – kalbėjo patarėja.
Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę pristatytame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame saugumo situacijos vertinime pažymima, kad jeigu Rusija su Ukraina pasirašytų taikos sutartį ir Vakarai panaikintų Maskvai sankcijas, ribotam konfliktui Baltijos jūros regione Maskva pasirengtų per vienerius–dvejus metus, o plataus masto kariniam konfliktui su NATO būtų pasiruošusi per šešerius–dešimt metų.
