Dokumente, kuris trečiadienį pristatomas Ministrų kabinetui, teigiama, kad Lietuvos valstybės institucijos jau susidūrė su kibernetinio šnipinėjimo atvejais.
„Kai kurių valstybių institucijų kompiuteriuose buvo aptiktos kenkėjiškos programos, kurios galėjo perimti užkrėstų kompiuterių duomenis ir persiųsti juos nurodytais adresais“, – teigiama ataskaitoje, kurioje apžvelgiama praėjusių metų Vyriausybės veikla.
Dokumento autoriai prognozuoja, kad pagrindiniai kibernetinių išpuolių objektai ateityje gali būti su NATO ir Europos Sąjunga (ES) susijusi informacija.
Ataskaitoje taip pat išskiriamos trečiųjų šalių organizuojamos informacinės kampanijos, kurias finansuoja užsienio žvalgybos. Anot dokumento, jos ypač pastebimos tada, „kai Lietuva imasi aktyvių veiksmų, įgyvendina savo užsienio politikos ir gynybos prioritetus bei energetikos projektus“.
Autorių teigimu, siekianti formuoti kritiškai viešajai nuomonei, informacija dažniausiai skelbiama „ne agresyviai, o žingsnis po žingsnio“ per žiniasklaidą, socialinius tinklapius ar nevyriausybines organizacijas.
Ataskaitoje rašoma, kad sąmoningai stengiamasi sumenkinti šalies pastangas skatinti demokratiją Rytų Europoje, abejojama sugebėjimu konstruktyviai įsitraukti į NATO ir ES veiklą, o „siekiama suformuoti kuo palankesnį požiūrį į eurazinius integracijos projektus“.
Lietuvoje kraštutines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra negausios ir neįtakingos
„Šiame procese dalyvauja užsienio šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios finansuoja ir koordinuoja informacines kampanijas, vykdomas Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių, nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų“, – teigiama dokumente.
Kraštutinių ideologijų organizacijos Lietuvoje neįtakingos, jas sureikšmina žiniasklaida
Lietuvoje kraštutines ideologijas propaguojančios organizacijos yra negausios ir neįtakingos, bet žiniasklaida joms dažnai skiria neproporcingai daug dėmesio, rašoma Vyriausybės ataskaitoje.
Tokia analizė pateikiama trečiadienį Vyriausybėje svarstomame dokumente, kuriame apžvelgiama Ministrų kabineto veikla 2012 metais.
„Lietuvoje kraštutines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės, nepaisant komplikuotos valstybės ekonominės padėties ir išorinio poveikio faktorių, yra negausios ir neįtakingos“, – rašoma dokumente.
Anot ataskaitos autorių, tokių grupių nariai visuomenės dėmesio dažniausiai siekia viešosiomis akcijomis ir kontroversiška retorika.
„Kraštutinių pažiūrų aktyvistai naudojasi ir žiniasklaidos priemonėmis, kurios neretai jų veiklai skiria neproporcingai daug dėmesio“, – teigiama ataskaitoje.
Dokumente rašoma, kad nepaisant Seimo rinkimų, pernai Lietuvoje neužfiksuota didesnio kraštutinių dešiniųjų organizacijų ir grupių veiklos suaktyvėjimo, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog ir pavienius išpuolius kartais stengiamasi panaudoti kompromituojant valstybę.
„Nebuvo ženklesnio su dešiniaisiais ekstremistais siejamų smurto ir vandalizmo aktų skaičiaus didėjimo, tačiau ir pavienius išpuolius suinteresuotos išorės įtakos grupės stengėsi panaudoti kaip valstybės kompromitavimo įrankį“, – rašoma ataskaitoje.
Kartu joje teigiama, jog kraštutinei marksizmo – leninizmo srovei būdingų bruožų galima aptikti Algirdo Paleckio Socialistinio liaudies fronto veikloje, kuri, anot Vyriausybės ataskaitos, remiama išorės įtakos grupių.
„Organizacijos veikla yra remiama ir koordinuojama Vidurio ir Rytų Europos valstybių silpninimu suinteresuotų išorės įtakos grupių“, – rašoma ataskaitoje.
