„Šis žingsnis suteikė NATO naują prasmę ir užbaigė debatus dėl šio organizacijos reikalingumo Europai. Šiandien kaip niekada istorijoje Lietuva yra integruota ir visateisė tarptautinės bendruomenės ir jos išskirtinių klubų narė“, – pranešime spaudai cituojamas A. Ažubalis.
Pasak ministro, prieš dešimt metų pakvietusi net septynias Europos šalis tapti narėmis, NATO perkėlė visą Vidurio Europos regioną iš dominuojančių imperijų periferijos į tarptautinių santykių avansceną.
Renginyje dalyvavo Lietuvos ir užsienio politikai, diplomatai, žurnalistai, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarp svečių buvo Atlanto sutarties asociacijos nariai iš Latvijos, Estijos, Gruzijos, Slovėnijos ir Ukrainos, kurie lapkričio 23 d. taip pat dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje „NATO šiandien ir rytoj“ bei Kariuomenės dienos renginiuose.
Konferenciją kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministru atidarė Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Čekijos ambasadorius Lietuvoje Radekas Pechas.
Lietuvos kelias į NATO prasidėjo tik atgavus nepriklausomybę, kuomet 1991 m. tuometinis Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis kartu su Estijos Prezidentu ir Latvijos užsienio reikalų ministru neformaliai apsilankė NATO būstinėje. Tais pačiais metais Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija bei kitomis šešiomis Vidurio Europos valstybėmis prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos. Po dvejų metų NATO patvirtino naują bendradarbiavimo su kitomis šalimis koncepciją „Partnerystė taikos labui“, prie kurios netrukus prisijungė ir Lietuva. Partnerystės programos padėjo partneriams vykdyti ginkluotojų pajėgų reformas, užtikrinti demokratinę gynybinių pajėgų kontrolę, plėtoti karinius santykius su NATO ir priartinti prie NATO gynybos planavimo mechanizmų.
1996 m. gruodžio mėnesį priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.
Per 1999 m. Vašingtone vykusį NATO vadovų susitikimą buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga siekiant narystės Aljanse ir patvirtintas šalims kandidatėms skirtas Narystės veiksmų planas, skirtas padėti NATO kandidatėms pasirengti narystei.
Narystės NATO siekiančios šalys Albanija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Makedonija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (vėliau prie grupės prisijungė ir Kroatija) 2000 m. gegužės mėnesį Lietuvos sostinėje pasirašė „Vilniaus pareiškimą“, kuriame išreiškė solidarumą kuriant vieningą ir laisvą Europą bei paramą viena kitai siekiant narystės NATO. Vietoj konkurencijos buvo pasirinktas tarpusavio bendradarbiavimo kelias.
2002 m. lapkričio 22 d. Prahos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Lietuva kartu su kitomis šešiomis Vidurio Europos valstybėmis buvo pakviestos pradėti prisijungimo prie NATO procesą. Po dvejų metų, 2004-ųjų kovo 29 d., jos oficialiai tapo Aljanso narėmis.
