Pradėta, bet taip ir nebaigta
Ši bažnyčia turėjo būti įspūdinga. Nuo aukštos kalvos Naujamiestyje ją matyti būtų galima iš daugybės Vilniaus vietų. Deja, bet dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėtas projektas taip ir nebuvo baigtas. Statyta Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia net keliais etapais – po 1907 m. parengto projekto pradžia buvusi 1913-1915 m., paskui grįžta 1937-1939 metais, tačiau statyba taip ir liko nebaigta.
Po Antrojo pasaulinio karo jau ir kalbos nebūta, kad bažnyčia gali būti baigta. Ji perstatyta ir virto Vilniaus statybininkų kultūros rūmais.
Pats Antanas Vivulskis gimė 1877 m. Rusijoje, kur dirbo jo tėvas, o mirė Vilniuje, 1919 m. sausio 10 d. Buvo leista jį palaidoti šioje bažnyčioje, tačiau perstatant ją į kultūros rūmus palaikai perkelti į Rasų kapines.
Dabar šalia Kultūros namų stovi bažnyčios maketas – pagal jį galima spręsti, kad statinyje vyravo klasikinės formos, o pagrindinis fasadas turėjo ankstyvosios gotikos elementų. Virš miesto iškilusi bažnyčia būtų buvęs vienas didingiausių to laikmečio statinių.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę kalbų, kad atstatyti šią bažnyčią reikėtų, būta, tačiau realių projektų – ne.
