„ES teisės aktai tokių teisinių pasekmių valstybėms narėms nenumato“, – pareiškė prezidentė D.Grybauskaitė, kuri 2004-2009 metais buvo už ES biudžetą atsakinga eurokomisarė. Jos komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Berlyno teiginius lėmė „įtampos proveržis“.
„Toks tonas yra netinkamas ieškant kompromisų, nes tai yra faktiškai pradėta naudoti kraštutinė priemonė, kad finansiškai nukentės ta valstybė, kuri nesutiks priimti imigrantų (...). Aš vis dėlto vertinu kaip šantažą ir jo visiškai nereikėtų vartoti ir kalbėti, ypač aukšto lygio politikams, kurie atsakingi už šitos problemos sprendimą“, – žurnalistams Seime A.Butkevičius.
Premjeras teigės esąs nustebęs, kad Vokietijos atstovai perėjo prie tokio „vos ne agresyvaus dėstymo, kaip turėtų elgtis kitos šalys – be vidinių nacionalinio lygio diskusijų primetant iš viršaus“.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad mažinti ES struktūrinę paramą Europos šalims nėra nei teisinio, nei loginio pagrindo – ši parama skirta tam, kad šalys vystytų savo infrastruktūrą ir tai teoriškai galėtų prisidėti prie pačių pabėgėlių priėmimo sąlygų gerinimo.
„Nėra jokio teisinio tą daryti ir jeigu būtų pagrindas, tai nebūtų tada logikos“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Europos Komisija paneigė svarstanti galimybę peržiūrėti struktūrinę paramą su pabėgėlių kvotomis nesutinkančioms šalims, o apie tokią galimybę pareiškė tik atskiri politikai.
„Mes neturėtumėme to per daug dramatizuoti“, – tvirtino ministras.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as antradienį pareiškė, kad ES fondai gali būti naudojami kaip spaudimo priemonė šalims, kurios gauna paramą, bet atsisako priimti pabėgėlius.
Jam pritarė ir vicekancleris Sigmaras Gabrielis, sakydamas, kad „Vokietija nepasirengusi būti mokėtoja Europoje, prie kurios visi nori prisijungti, kai gauna pinigus, bet nenori dalytis atsakomybe“.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, BNS paklaustas apie Vokietijos perspėjimus, teigė, kad jie „turi pagrindo“.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, BNS paklaustas apie Vokietijos perspėjimus, teigė, kad jie „turi pagrindo“.
„Jeigu mes visi solidariai naudojamės tam tikromis gėrybėmis ir bendromis lėšomis, tai tada ir solidariai reikėtų spręsti ir problemas – ne tik eiti ir imti, bet kartais reikia kažką ir duoti“, – teigė jis.
S.Skvernelio nuomone, į valstybių narių poziciją dėl pabėgėlių galėtų būti atsižvelgta svarstant dėl dar nepatvirtintos ES paramos.
„2014-2020 metų mechanizmas ES šalims narėms yra kaip ir suskirstytas, tačiau yra dar lėšų suma, kur aplikuoja valstybės nesusietai su teritoriniu paskirstymu, tai bendros lėšos, ir manau, kad būtų instrumentas į tai atsižvelgti“, – kalbėjo ministras.
Anot S.Skvernelio, pirmadienį vykusiame ES vidaus reikalų ministrų susitikime „tokių kalbų nebuvo.“
Lietuva pritaria Briuselio pasiūlymui paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių iš Vengrijos, Italijos ir Graikijos. Vyriausybė jau pritarė Europos Komisijos skaičiavimams, pagal kuriuos per dvejus metus Lietuva priimtų 1105 pabėgėlius. Tačiau Lietuva pasisako prieš Briuselio ir Berlyno raginimus nustatyti nuolatinį privalomą migrantų kvotų mechanizmą, kuris būtų taikomas krizėms ateityje.
Griežčiausiai bet kokioms kvotoms priešinasi Višegrado šalys – Vengrija, Čekija, Slovakija ir Lenkija.
