Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aukščiausiasis Teismas: streikas alaus darykloje „Švyturys-Utenos alus“ buvo neteisėtas

Piketas šalia Lietuvos aukščiausiojo teismo
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Piketas šalia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) skelbiant galutinį sprendimą dėl alaus daryklos „Švyturys-Utenos alus“ darbininkų sąjungos streiko teisėtumo, po jo langais vyko piketas. Profesinių sąjungų atstovai dar kartą išsakė savo nuomonę, jog jų noras streikuoti yra teisėtas. Tačiau LAT paskelbė priešingą verdiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą ir nutarė, kad alaus daryklos „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojai streikuoti neturėjo teisės. Teismo sprendimu, profesinės sąjungos neteisingai aiškino kolektyvinės sutarties nuostatas, kad darbdavys kasmet įsipareigojo didinti atlyginimus vienu infliaciniu dydžiu. Bet tai yra izoliuotas sąlygos aiškinimas, kuris gali nukrypti nuo prasmės. Šiuo atveju taip esą ir nutiko – kitos sąlygos taip pat svarbios ir numatytos sutartyje.

Į piketą atvykę profesinių sąjungų atstovai neslėpė nusivylimo dėl tokio sprendimo. „Kolektyvinė sutartis netenka prasmės po tokio sprendimo, nes kolektyvinė sutartis, be viso to, kas jau minėta, yra ir derybos dėl atlyginimų. O dabar, jeigu pasirašei kolektyvinę sutartį, vadinasi, neturi teisės streikuoti ir derėtis dėl atlyginimų. Tos sutartys praranda prasmę“, – sakė „Utenos alaus“ darbininkų sąjungos pirmininkas Vilhelmas Čekuolis.

Aukščiausiojo Teismo nutartis visiškai kitaip nuteikė bendrovės vadovybę. „Džiaugiamės, kad teismų maratonas baigėsi ir patvirtino, kad vadovaudamiesi Kolektyvine sutartimi su darbuotojais elgiamės garbingai ir sąžiningai. Tikime, kad šis teismo sprendimas nuramins dirbtinai keliamas aistras ir padės pratęsti dialogą ir su darbuotojais, ir su profesinėmis sąjungomis“, – sakė UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.

Bendrovės išplatintame pranešime spaudai taip pat teigiama, kad „seniausių Lietuvos aludarių ir profesinių sąjungų atstovų ginčas tęsiasi nuo pernai metų birželio mėnesio, o nesutariama buvo dėl darbininkų atlyginimų pakėlimo: bendrovė siūlė atlyginimus didinti beveik 2 procentais, su kuo nesutiko profsąjungų veikėjai, reikalaujantys atlyginimus kelti 12,4 procento“.

Streikas dėl nekeliamų algų

V.Čekuolio teigimu, pernai sužinoję, kad akcininkams bus išmokėta 100 mln. Lt dividentų, o atlyginimai darbuotojams nekeliami jau ketvirti metai, profsąjungų atstovai pareikalavo indeksacijos už kelerius metus, kai dėl ekonominės krizės atlyginimai neaugo.

„Tada mes nutarėme organizuoti streiką, nors tą Lietuvoje yra padaryti labai sunku, streiko paskelbimo procedūra labai ilga, bet tai perėjome, teismas nerado, kad mes procedūriškai ką nors būtume pažeidę. Darbuotojai slaptu balsavimu pritarė streikui. Jeigu ne teismo sprendimas, birželį situacija būtų labai greitai išsisprendusi – paskelbus neterminuotą streiką „Švyturys-Utenos alus“ nenorėtų kasdien, kaip patys teigė, prarasti po milijoną  ar du litų ir būtų susitarta dėl algų kėlimo“, – įsitikinęs „Utenos alaus“ darbininkų sąjungos pirmininkas V.Čekuolis.

„Kolektyvinė sutartis netenka prasmės po tokio sprendimo. Dabar, jeigu pasirašei kolektyvinę sutartį, vadinasi, neturi teisės streikuoti ir derėtis dėl atlyginimų. Tos sutartys praranda prasmę“, – sakė darbininkų sąjungos pirmininkas V.Čekuolis.

Istorija prasidėjo pernai birželį, kai darbuotojai nutarė skelbti neterminuotą streiką, o bendrovė šį sprendimą apskundė teismui. Pirmos instancijos teisme buvo nutarta mėnesiui streiką uždrausti, tačiau vėlesniu sprendimu pranešta, kad streikas teisėtas. Anot V.Čekuolio, savo sprendimu teismas pareiškė, kad prasidėjus streikui būtų pažeistas viešasis interesas. „Lyg tai tas pats, kaip kad vanduo ar medikamentai“, – ironiškai tokį sprendimą vertino profsąjungų atstovas.

Maratonas tęsėsi beveik metus

Šį sprendimą apskundė jau pati bendrovė ir laimėjo. Todėl profsąjungos atstovai su skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą.

Laukdami šio teismo nutarties profsąjungų atstovai tvirtino, kad jeigu šis teismas pripažins, kad streikas neteisėtas, tai reikš, jog Lietuvoje visi streikai yra neteisėti. Esą šio teismo sprendimo laukė ir kultūros, švietimo darbuotojai, norėdami turėti aiškų vaizdą, ką gali daryti.

Konfliktas tarp darbdavių ir darbuotojų įsiplieskė tuomet, kai, profsąjungų teigimu, bendrovė nesutiko kelti atlyginimų, taip pažeisdama kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta didinti algas atsižvelgiant į infliaciją. Kolektyvinė sutartis pasirašyta 2008 metų spalį.

Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovai tvirtino, kad sutarties laikomasi, o atlyginimai peržiūrimi atsižvelgiant į šalies vidutinio darbo užmokesčio pokyčius, įmonės veiklos rezultatus, padėtį darbo rinkoje.

Skelbiama, kad vidutinės atlyginimas šioje alaus darykloje siekia 3,3 tūkst. Lt.

Profsąjungos tvirtina streiką norinčios skelbti ne dėl mažų atlyginimų, o dėl to, kad nevykdoma kolektyvinė sutartis.

Galutinė ir neskundžiama nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovės ryšiams su visuomene Živilės Jokimaitės-Dolgich antradienį išplatintame pranešime išsamiau motyvuojama, kodėl aludarių profesinių sąjungų paskelbtas streikas pripažintas neteisėtu.

LAT, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ profesinių sąjungų paskelbto streiko teisėtumo, konstatavo, kad kolektyvinės sutarties pažeidimų nustatyta nebuvo, todėl darbuotojų paskelbtas streikas yra neteisėtas.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojus atstovaujančių profesinių sąjungų argumentai dėl kolektyvinės sutarties pažeidimo grindžiami netinkamu kolektyvinės sutarties nuostatų aiškinimu, t.y. teigimu, kad darbdavys įsipareigojo kasmet pakelti atlyginimus ne mažesniu kaip infliacijos dydžiu.

Pasak LAT, aiškinant vieną ar kitą sutarties sąlyga izoliuotai, remiantis vien pažodiniu teksto prasmės atskleidimu, gali būti nukrypstama nuo tikrosios prasmės ir paneigiamos kitos susijusios sąlygos, kurias šalys laikė ne mažiau svarbiomis ir įtraukė į sutartį.

Aukščiausiasis Teismas, sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu,  pažymėjo, kad darbuotojų sudarytoje kolektyvinėje sutartyje nėra įtvirtinta darbdavio besąlygiškos pareigos kiekvienais metais padidinti darbuotojų algas. „Darbdavys įsipareigojo padidinti darbuotojų atlyginimus tik įvertinęs darbo apmokėjimo nuostatuose įtvirtintų kriterijų (vidutinio atlyginimo šalyje augimo, teigiamų įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, konkretaus darbuotojo praėjusių metų darbo ir veiklos rezultatų bei teigiamos situacijos darbo rinkoje) visetą“, – nutartyje
paskelbė Teismas.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog buvo nevykdomos šalių sudarytos kolektyvinės sutarties nuostatos, nes darbdavys nepažeidė prisiimto įsipareigojimo kiekvienais metais peržiūrėti darbuotojų atlyginimus ir sąžiningai dalyvauti derybose šiuo klausimu. Teismas ne konstatavo nesąžiningo darbdavio elgesio derantis dėl atlyginimų peržiūrėjimo.

Ši Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min