Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 20d. 09:08

Aukų ieško apsimetę LRT ir žiauraus užpuolimo auka

Pardavimams naudojamas logotipas ir vaikino iš Rumunijos nuotrauka
15min.lt koliažas / Pardavimams naudojamas logotipas ir vaikino iš Rumunijos nuotrauka

Išradingi internetiniai sukčiai šventiniu laikotarpiu apsukų nemažina. Neaiškios kilmės tabletes pardavinėja prisidengę išgalvotų profesorių ir visuomeninio transliuotojo vardu.

Feisbuke platinamos nuorodos, kurias naudojant bandoma parduoti nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje (ES) neregistruotą preparatą „Recardio“.

15min nuotr./Melagingos publikacijos antraštė
15min nuotr./Melagingos publikacijos antraštė

Per kelias dienas nuorodos socialinių tinklų vartotojams buvo parodytos daugiau nei 60 tūkst. kartų. Keli šimtai feisbuko anketų nuorodomis pasidalijo. Sprendžiant iš internetiniuose forumuose pasirodžiusių komentarų, „Recardio“ įsigijo ne vienas šalies gyventojas.

Viena pardavimų įgyvendinimui skirta nuoroda nerangiai imituoja visuomeninio transliuoto LRT naujienų portalą. Pasakojama apie gabų Lietuvos studentą Paulių Mačiulį, išradusį vaistus nuo aukšto spaudimo.

Pateikiama ir tariamo studento nuotrauka, kurioje rodomas vaikinas visai ne lietuvis, o rumunas Casianas Harpa. Jo nuotrauka internetinėje erdvėje pasirodė po to, kai jis buvo žiauriai subadytas savo universiteto bendrabučio kambaryje. 2015 m. vykusio užpuolimo metu žuvo vaikino kambario draugas.

15min nuotr./Melaginga publikacija
15min nuotr./Melaginga publikacija

Kitame tos pačios prekės pardavimams sukurtame tinklalapyje puikuojasi jau kito jaunuolio nuotrauka.

Šioje matomas vaikino vardas Rocco Michaelas Sanabria. Jo atvaizdą galima įsigyti populiarioje nuotraukų duomenų bazėje "Gettyimages".

LRT apsimetančiame tinklalapyje patiktoje nuotraukoje ant vaikino krūtinės matoma nedidelė metalinė lentelėje, kurioje pateikiamas jo vardas. Melagingo tinklalapio autoriai vardą uždengė.

Kiek žemiau pateikiama neegzistuojančios Lietuvos sveikatos priežiūros kardiologų asociacijos pirmininkės Jolantos Garastas nuotrauka. Tikroji nuotraukoje matomos moters tapatybė – Carmen Sofia Brenes, audiovizualinių mokslų daktarė, dėsčiusi privačiame universitete Čilėje.

15min nuotr./Melagingos publikacijos turinys
15min nuotr./Melagingos publikacijos turinys

Keliskart brangiau

Melą rinkodarai naudojančios prekės sudėtis – miglota. Pardavėjai tikina, kad preparate galima rasti B grupės vitaminų, gudobelės ir dilgėlių ekstrakto.

Šių medžiagų kiekio, kurio pakaktų mėnesiui, Lietuvos vaistinėse galima įsigyti už 10–20 eurų. Sukčių siūlomomis kainomis už tas pačias medžiagas tektų sumokėti apie 120 eurų.

„Recardio“ nėra įtrauktas į Lietuvos vaistinių preparatų registrą. Tai reiškia, kad gydomasis vaisto poveikis neturi jokio mokslinio pagrindo, preparatas gali būti ne tik neveiksnus, bet ir kenksmingas.

15min nuotr./Tariama „Recardio“ sudėtis
15min nuotr./Tariama „Recardio“ sudėtis

Vaistinių preparatų registras, kuriame galima pasitikrinti, ar parduodama prekė išties yra vaistas, – čia.

Vaistai gyventojams parduodami telefonu, o už prekes atsiskaitoma su jas pristatančiu kurjeriu. Vis dėlto net ir užsisakius prekę galima jos atsisakyti kurjeriui atvykus į nurodytą vietą.

„Recardio“ toli gražu ne vienintelis neaiškios kilmės preparatas, siūlomas apgavystės būdu. Dažniausiai pardavinėjamos medžiagos – tariamai gydančios sąnarių ir širdies ligas, pasitaiko ir potencijai gerinti skirtų preparatų.

Visi pardavėjai naudoja tą pačią schemą – sukuriamas internetinis tinklalapis, kuriame pateikus telefono numerį susisiekia konsultantas. Šis bando parduoti kuo didesnį prekių kiekį.

Siūloma prekes nusipirkti už pusę kainos, patariama įsigyti daugiau pakuočių ir taip esą sutaupyti. Vasarą 15min apsimetus potencialiu klientu buvo bandoma įsiūlyti prekių už 117 eurų.

„Fotolia“ nuotr./Asociatyvinė nuotr.
„Fotolia“ nuotr./Asociatyvinė nuotr.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad gydyti gali tik vaistai. Jei nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų savybių, jis privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas.

Taip pat patariama vengti stebuklingų preparatų, kurie žada greitus ir sunkiai įtikimus rezultatus. VVTAT taip pat rekomenduoja atidžiai apžiūrėti internetinę parduotuvę.

Šioje turi būti pateiktas buveinės adresas, telefono numeris ir elektroninis paštas, kad klientas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei tokie duomenys nėra pateikiami, rizikuojama likti prie suskilusios geldos su galimai žalingais preparatais be galimybės susigrąžinti pinigus.

Daugiau apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant prekes internetu, galima susipažinti čia.

VVTAT teigimu, kiekvienai reklamai taikomas tiesos reikalavimas. Gyventojai turi gauti teisingą informaciją apie reklamuojamus produktus, kad galėtų priimti pasvertus sprendimus dėl šių įsigijimo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min