„Čia yra labiau panašu į tokį procesą dėl proceso. (...) Jeigu kam trūksta fantazijos (ką veikti – BNS), aš galiu pasiūlyti, yra labai daug darbų, kuriuos reikia tikrai padaryti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė A.Veryga.
„Ką mes tuo tyrimu čia pasiektumėme – čia noras koks nors yra įgelti buvusiems politikams, nežinau kam, buvusiam prezidentui ar dar kam? Koks čia yra tikslas – kažkokios istorinės tiesos paieškos“, – kalbėjo jis.
Anot politiko, panašios istorinės situacijos visuomet vienu ar kitu būdu paaiškėja savaime, tai tėra tik laiko klausimas.
Lietuvai pralaimėjus dar vieną bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), opozicija įsitikinusi, kad turi būti pradėtas naujas parlamentinis tyrimas dėl CŽA kalėjimo. Tuo metu valdantieji mano, kad atsakymus apie tai pateikė anksčiau vykę parlamentiniai ir teisėsaugos tyrimai.
„Valstiečių“ lyderis teigė, kad šiuo klausimu būtų įdomu išgirsti ir visuomenės nuomonę. Šis teigė abejojantis, kad žmonės agituotų už tokį tyrimą.
„Įdomu būtų visuomenės nuomonę išgirsti. Aš duodu galvą nukirsti, kad 98 proc. sakytų neužsiiminėkite niekais ir eikite dirbti realių darbų“, – kalbėjo politikas.
Europarlamentaras neatsakė, ar, jo manymu, Lietuvoje iš tiesų veikė toks kalėjimas.
„Tikrai nesiimsiu vertinti. Aš manau, kad čia ne koks religijos ar tikėjimo klausimas“, – sakė A.Veryga.
BNS rašė, kad liepos mėnesio pradžioje Strasbūro teismas priteisė Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri 30 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje ir įpareigojo Lietuvos valdžią kreiptis į Vašingtoną, siekiant patikinimo, jog įtariamajam terorizmu nebus paskirta mirties bausmė.
Tai buvo trečias panašus EŽTT sprendimas pareiškėjų bylose prieš Lietuvą.
Pirmą kartą apie galbūt Lietuvoje veikusį CŽA sulaikymo centrą 2009 metais pranešė JAV televizija „ABC News“. Ji paskelbė, kad 2004–2005 metais netoli Vilniaus kalinti aštuoni įtariamieji terorizmu.
Tais pačiais metais parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nenustatė, ar į Lietuvą buvo atvežti sulaikyti asmenys, bet konstatavo, kad sąlygos pervežimui buvo. Per parlamentinį tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės Antaviliuose, kur esą galėjo būti įrengtos patalpos įtariamiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽA siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 metais.
Savo tyrimą dėl to buvo pradėję ir prokurorai, bet 2011 metais jį nutraukė negavę duomenų, kad pastatas Antaviliuose „būtų susijęs su sulaikytų asmenų laikymu“, o „ikiteisminio tyrimo metu gauti faktiniai duomenys ir visi su tuo susiję apklausti liudytojai pagrindžia kitą pastato paskirtį ir panaudojimą“. Taip pat nenustatyta, kad jame buvo neteisėtai kalinta terorizmu įtariamų asmenų.
2015 metais ikiteisminis tyrimas atnaujintas sujungiant jį su neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną tyrimu, atsižvelgus į 2014 metais išslaptintą JAV Senato komiteto ataskaitą.
Lietuva EŽTT bylose teikė paaiškinimus, jog patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigė, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.
Tuo metu 2014 metais Jungtinių Valstijų Senato paskelbtoje ataskaitoje apie CŽA vykdytus įtariamų teroristų kankinimus slaptuose įkalinimo centruose minimas violetiniu vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Konkrečios valstybės ir pareigūnai dokumente įslaptinti, tačiau žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose, šalia Vilniaus.
