Vienas „Nemuno aušros“ lyderių Robertas Puchovičius 15min patvirtino, kad paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei kaip vienas iš kandidatų į energetikos ministrus pasiūlytas advokatų kontoros „Glimsted“ asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis. Jis advokatų kontoroje vadovauja energetikos praktikai.
„Glimsted“ skelbia, kad M.Jablonskis turi daugiau kaip 20 metų patirtį energetikos, infrastruktūros, telekomunikacijų, kainų ir kito valstybinio teisinio reguliavimo srityje.
-
Mindaugas Jablonskis: Apie naująją sanglaudos politiką tiesiai šviesiai – ką ji reiškia Lietuvai?
-
Lietuvos infrastruktūros laukia 11,7 milijardų litų – įmonės turi ruoštis
-
Mindaugas Jablonskis: „BRELL „skubi pagalba“ – mirtinai pavojinga“
-
Ruginienė susitiko su Žemaitaičiu: Vyriausybė prisistatyti Seimui gali ir be dviejų ministrų?
-
Žygimantas Vaičiūnas sako norintis tęsti ministravimą
„Mindaugas nuolat konsultuoja žinomuose biomasės, energijos iš atliekų ir „baltosios“ biotechnologijos sektoriaus sandoriuose, užtikrindamas klientams aukščiausios kokybės teisinę pagalbą“, – rašoma jo veiklos pristatyme.
Jis taip pat yra Vilniaus universiteto ES energetikos teisės dėstytojas.
Su M.Jablonskiu 15min kol kas nepavyko susisiekti.
Prioritetas – žmogui iš šalies
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat patvirtino, kad partijos kandidatas yra M.Jablonskis.
„Jis nėra, kad geresnis ar blogesnis už Žygimantą Vaičiūną. Tiesiog partija teikia prioritetą žmogui iš šalies būtent dėl paprasto dalyko – kad kitomis akimis peržiūrėtų.
Nes Ž.Vaičiūno darbas yra ilgametis energetikos sektoriuje, tai yra vietų, kur gali nematyti ir tu negali sureguliuoti ir pastebėti. O M.Jablonskis gali būti tas žmogus, kur šviesiomis akimis viską matys“, – aiškino „aušriečių“ lyderis.
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė jau buvo susitikusi su advokatu. Anot R.Žemaitaičio, kandidatūrą ji įvertino pozityviai – „viskas gerai“.
Jeigu prezidentas Gitanas Nausėda nuspręstų neskirti advokato energetikos ministru, pasak R.Žemaitaičio, bus sprendžiama, ką daryti.
Tačiau jis pažymėjo manantis, kad šalies vadovas supranta, kad „procesai valstybėje turi važiuoti“.
„Aš manau, kad prezidentas yra tas mūsų koalicijos partneris, kuris realiai įdėjo pastangų, kad mes čia visi trys atsisėstume ir pasirašytume koalicinę sutartį ir valstybėje nebūtų chaoso ir bardako“, – komentavo „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Dekrete naujokų pavardžių nebus
Šaltinių teigimu, paskirtoji premjerė I.Ruginienė antradienį susitinka neskelbto susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda, su kuriuo aptars šią ir kitas kandidatūras. „Nemuno aušra“ kol kas nėra pateikusi premjerei tinkamo kandidato ir į aplinkos ministrus.
Šaltiniai Prezidentūroje teigia manantys, kad į energetikos ministrus bus siūlomas būtent šis kandidatas, tačiau jo pavardės nebus Prezidento dekrete dėl Ingos Ruginienės Vyriausybės sudėties.
„Šiandien situacija yra tokia, kad dėl ne nuo manęs priklausančių priežasčių kandidatų į šias ministerijas pateikimas užtruko. Todėl jei šiandien būtų pateikti bet kokie kandidatai, nauji kandidatai, kurie nebuvo ministrais, aš jų į (skyrimo – BNS) dekretą tikrai neįtraukčiau, net jeigu jie man labai patinka“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba antradienį sakė G.Nausėda.
„Tarnybų išvadų apie šiuos kandidatus aš neturėsiu, tai fiziškai neįmanoma“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Reiškia, variantai yra tik du – nepilnos sudėties Vyriausybė be šitų dviejų ministrų arba anksčiau buvę ministrai, kurių tikrinti nereikėtų, tai yra ponas Poderskis ir ponas Vaičiūnas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Visgi paklaustas, ar ir toliau nebemato P.Poderskio būsimajame ministrų kabinete, G. Nausėda atsakė: „Aš gi jau dėl pono Poderskio esu atsakęs.“
BNS žiniomis, G.Nausėda antradienį turėtų pasirašyti naują Vyriausybę skiriantį dekretą, o jo pasisakymai reiškia, kad jame nebus energetikos ir aplinkos ministrų pavardžių.
Turi patirties ir valstybės tarnyboje, ir medžioklėje
M.Jablonskis turi patirties ir darbo energetikos įmonėje, ir valstybės tarnyboje.
1995–1997 m. jis buvo Užsienio reikalų ministerijos antrasis sekretorius. 2008–2009 m. buvo „Lietuvos energijos“ valdybos narys, Teisės ir reguliavimo direktorius.
M.Jablonskis taip pat yra medžiotojas, anksčiau vadovavo ir medžiotojų klubui, kuriam priklauso įtakingi verslininkai bei valdininkai.
M.Jablonskis 2017–2020 m. buvo Vilniaus medžiotojų klubo „Uosinta“ prezidentas. Šio klubo narys yra ir buvęs laikinasis Aplinkos apsaugos departamento direktorius Raimondas Sakalauskas. Įdomi detalė: R.Sakalauskas aktyviai dalyvavo pareigūnų operacijoje, kai buvo demaskuota "Grigeo Klaipėda" bendrovė, teršusi Kuršių marias nevalytomis nuotekomis. Bendrovei pareikštas 48 mln. eurų ieškinys, šiuo metu baudiamoji byla nagrinėjama teisme.
M.Jablonskio advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatai atstovauja „Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Aplinkos apsaugos departamento pareikšto civilinio 48 mln. eurų ieškinio už aplinkai padarytą žalą bei baudžiamojoje byloje, kur teisiami buvę bendrovės vadovai.
Požiūris į „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimą
„Nemuno aušra“, keldama sąlygas dabartiniam energetikos ministrui Ž.Vaičiūnui, siekė jo įsipareigojimo išpirkti privačių investuotojų valdomas „Ignitis grupės“ akcijas bei atsikratyti neįvardijamų Energetikos ministerijos darbuotojų. Ž.Vaičiūnas skeptiškai vertino norą išpirkti „Ignitis grupės“ akcijas bei taip ir neatsakė į „aušriečių“ jam užduotus klausimus.
M.Jablonskis neseniai irgi yra kalbėjęs apie „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimą.
Praėjusią savaitę „Verslo žinių“ podkaste jis įspėjo, jog „Ignitis“ akcijų išpirkimas gali baigtis bylinėjimusi JAV teismuose, tačiau nebuvo kategoriškai prieš.
Jis teigė, kad diskusija dėl valstybės įmonių akcijų išpirkimo nėra unikali Lietuvai, panašūs procesai vyksta ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje.
„Privataus akcininko dalyvavimas natūraliai šiek tiek stabdo sprendimų priėmimo greitį. O vyriausybės turi rinkimų ciklą ir dažnai nori per rinkimų ciklą kažkokį atlikti veiksmą,“ – „Verslo žinioms“ tokių sprendimų priežastis aiškino advokatas.
Tačiau jis įspėjo, kad akcijų išpirkimas iš biržoje kotiruojamos įmonės, kokia yra „Ignitis grupė“, yra sudėtingesnis procesas, nei Lietuvoje prisimenamas „Leo LT“ pavyzdys. Įmonės nežino visų akcininkų ir jie nuolat kinta. Be to, nepatenkinti akcininkai gali kreiptis į, pavyzdžiui, JAV teismą.
Pasak M.Jablonskio, pagrindinis argumentas už „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimą – nacionalinis saugumas.
„Aš manau, asmeniškai, kad mes iš tikrųjų esam pafrontės valstybė ir negalima pasiginčyti su ta mintim, kad gal visgi mes parduodam užsienio aktyvus, grįžtam namo ir tvarkomės ir rengiamės karo sąlygoms“, – svarstė M.Jablonskis.
Tačiau toks žingsnis kelia ir klausimų, pavyzdžiui, dėl Europos Sąjungos reakcijos, kuri gali prieštarauti, argumentuodama, kad valstybės paramą gaunantis monopolis iškraipytų konkurenciją Europos energijos rinkoje.
