Dabar populiaru
Publikuota: 2012 kovo 28d. 22:39

Aušros vartų remonto skandalas baigtas teisme, bet Kultūros paveldo departamentas ginklų nesudeda

Aušros vartai
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Aušros vartai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) padėjo tašką dvejus metus trūkusioje Aušros vartų remonto skandalo istorijoje. Nuobaudas gavę paveldosaugininkai, atestatų netekę architektai tai vadina savo pergale, nes teismas konstatavo, kad kultūros paveldo komplekso vertingosios savybės tvarkybos darbų metu nebuvo pažeistos, žala pastatų ansambliui nepadaryta. Tačiau Kultūros paveldo departamentas (KPD) dar tikisi istoriją pakreipti sau palankia linkme.

KPD, kurio vadovybė 2010 metų vasarį ir sustabdė Aušros vartų koplyčios remonto darbus, nusprendusi, kad jie vykdomi pažeidžiant teisės aktus, nelinkusi su tokiomis išvadomis sutikti. Esą teismas Aušros Vartų komplekso netraktavo kaip vientiso statinio.

Sprendimą vadina pergale

Buvęs KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas, taip pat gavęs tarnybinę nuobaudą dėl šios istorijos, 15min.lt sakė po teismo sprendimo pasijutęs, lyg akmuo nuo krūtinės būtų nukritęs.

„Teismas konkrečiai apie žalą savo sprendime nekalbėjo, bet kalbėjo apie vertingąsias objekto savybes. Vertingosios savybės šiuo atveju net nebuvo nustatytos, jų ten nėra. Iš to daroma išvada, kad ir žala nebuvo padaryta, nes žala atsiranda, kai sužalojamos vertingosios savybės“, – teigė R.Bitinas.

Prieš dvejus metus KPD vadovybė pareiškė, kad Aušros vartų koplyčioje ir jos prieigose turėjo būti vykdomi tik restauracijos darbai, tačiau atliekant darbus koridoriuje ir laiptinėje buvo naikinamos vertingosios savybės – išmontuotos senosios medinės durys, pažeistos autentiškos 1932 m. keraminės plytelės jas užklijuojant nauja danga, išmontuoti senieji ranktūriai ir kita.

Anot R.Bitino, skandalą 2010 metų vasarį išpūtė Valstybinės paveldosaugos komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, KPD direktorė Diana Varnaitė ir tuometinis KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas, dabartinis Seimo narys Naglis Puteikis.

Nukentėjo paveldosaugininkų reputacija

Vertingosios savybės šiuo atveju net nebuvo nustatytos, jų ten nėra. Iš to daroma išvada, kad ir žala nebuvo padaryta, nes žala atsiranda, kai sužalojamos vertingosios savybės, – teigė R.Bitinas.

Buvęs Vilniaus teritorinio padalinio vadovas įsitikinęs, kad skandalas keltas tikslingai ir nebuvo klausoma Vilniaus teritorinio padalinio specialistų, kurie nuo pat pradžių buvo tikri, jog KPD vadovybės veiksmai stabdyti darbus yra neteisėti.

„Keturi Vilniaus teritorinio padalinio pareigūnai esame nukentėję po tos istorijos, nes buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, teismai dėl to tebevyksta. Šitas LVAT sprendimas yra teisinis įvertinimas, tarsi šviežio oro gūsis, nes ta istorija jau buvo pabodusi ir pakankamai vienpusiškai nušviesta. Mūsų, restauratorių balso nelabai kas norėjo girdėti. KPD vadovybės propaganda padarė savo. Visuomenei irgi liko tokių abejonių, ar tie darbai buvo gerai atliekami“, – kalbėjo R.Bitinas.

Buvęs Vilniaus teritorinio padalinio vadovas įsitikinęs, kad kilęs skandalas pakenkė ne tik architektams ir padalinio darbuotojams, bet ir KPD vadovams, kurie visomis priemonėmis skleidė neva neteisingą informaciją.

R.Bitinas įsitikinęs, kad teismui priėmus tokį sprendimą darbai Aušros vartų koplyčios prieigose – koridoriuje ir laiptinėje – bus pagaliau pabaigti. „Sustabdžius darbus nieko negalima buvo toliau daryti, net ir restauravimo, todėl sienos nebuvo iki galo nudažytos, šviestuvai nesukabinti. Dabar tikrai neliks kliūčių darbus pabaigti“, – įsitikinęs R.Bitinas.

Prašys procesą atnaujinti

Kultūros paveldo departamento nuotr./Aušros vartų bažnyčioje vykdomi neteisėti remonto darbai.
Kultūros paveldo departamento nuotr./Skandalas kilo šioje galerijoje vykdant remonto darbus.

Tačiau KPD neketina pasiduoti – departamentas jau rengia prašymą ir kreipsis į LVAT dėl proceso atnaujinimo. Esą Aušros vartų kompleksas – koplyčia, galerija, bažnyčia – visada, net sovietmečiu, buvo saugomų vertybių sąraše, kuris ir šiandien yra valstybės saugomas paminklas. KPD specialistų teigimu, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bažnyčia, galerija ir koplyčia yra vienas daiktinių teisių objektas, o pagal Kultūros vertybių registrą galerija yra vienas statinys, jungiantis bažnyčią su koplyčia.

„Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nusprendė kitaip. Jis padarė išvadą, jog Aušros vartų galeriją sudaro atskiros patalpos, kurios nėra įvardintos kaip savarankiški kultūros paveldo objektai, kuriems taikytinas atskiras teisinis režimas. O teisės aktų reikalavimai gali būti taikomi tik vertingiems elementams ir dalims, todėl patalpoms, kuriose vyko statybos darbai, nebuvo pagrindo taikyti reikalavimų, susijusių su galerijos ar koplyčios vertingosiomis savybėmis“, – teigiama KPD atsiųstame komentare dėl LVAT sprendimo.

Tai esą ir buvusi priežastis, kodėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog laiptų autentiškumas ir medžiagiškumas – betoniniai laiptai, autentiškos koridoriaus sienos, mediniai turėklai, medinės palangės, medinės panelės patalpoje prie koplyčios, medinės durys, grindų danga, kurios žalos akte nurodytos kaip vertingosios savybės, buvo pažeistos.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min