Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Austrai patvirtino Lietuvos prokurorams davę mažiau nei keturias valandas įtarimams sukonkretinti

Austrijos teisingumo ministerija
Gryffindor/wikimedia.org nuotr. / Austrijos teisingumo ministerija
Šaltinis: BNS
0
A A

Austrijos pareigūnai trečiadienį patvirtino, kad Lietuvos prokurorams praėjusį penktadienį buvo duotos mažiau nei keturios valandos sukonkretinti įtarimus Sausio 13-osios byloje įtariamam Michailui Golovatovui.

Nors praktikoje kartais leidžiamas ir 40 dienų terminas, lietuviai duomenis pateikė nepraėjus nė penkioms valandoms, bet nespėjo, ir M.Golovatovas buvo paleistas, rodo teisėsaugininkų pateikti duomenys.

Pagal Austrijos teisingumo ministerijos atstovo Christiano Pilnaceko pateiktą informaciją, penktadienį 10.25 val. (visur Vienos laikas) gavę arešto orderio kopiją, Austrijos prokurorai nusprendė, kad dokumente nepakankamai konkrečiai nurodyta, kokie konkretūs nusikaltimai inkriminuojami M.Golovatovui.

Todėl Lietuvai duota laiko iki vidurdienio, o paskui terminas pratęstas iki 14 valandos juos sukonkretinti. M.Golovatovas paleistas 14.45 valandą.

Lietuvos prokuratūra teigia visus reikalingus duomenis Austrijai perdavusi penktadienį 15.37 min. Lietuvos laiku, tai yra 14 val. 37 min Vienos laiku – aštuonios minutės prieš M.Golovatovo paleidimą į laisvę. Taigi spaudos konferencija Vilniuje apie įtariamojo sulaikymą surengta 16 val., šiam jau jam esant laisvėje.

Kad M.Golovatovas paleistas, Lietuvos generalinė prokuratūra sako buvusi informuota ankstų šeštadienio rytą – 5 val. 39 min. Vilniaus laiku.

Austrijos teisingumo ministerijos atstovas teigė, kad Lietuva neatsakė į klausimus, kokie veiksmai konkrečiai inkriminuoti M.Golovatovui.

„Lietuviams buvo visiškai aišku, kad 14 val. yra galutinis terminas ir kad po jo Golovatovas bus paleistas“, – aiškino M.Pilnacekas.

Tiesa, abiejų šalių pareigūnų pateiktuose dokumentuose yra neatitikimas dėl to, ar austrai pateikė kokios nors informacijos dar ketvirtadienio vakarą. M.Pilnacekas nurodė, kad pirmasis prašymas, po kurio gautas sulaikymo orderis, neįtikęs austrų prokurorams, vis dėlto buvo išsiųstas ketvirtadienį 22.32 valandą. Lietuvos generalinės prokuratūros pranešime sakoma, kad pranešimas gautas penktadienį 10 val. Vilniaus laiku.

Lietuvos generalinė prokuratūra teigia, kad oficialiuose raštuose Austrija formulavo, jog papildomą informaciją reikia pateikti „kaip galima greičiau“, ir pagal įtarimą turėjo būti akivaizdu, jog šis terminas negali būti prilyginamas valandų skaičiui.

Taigi spaudos konferencija Vilniuje apie įtariamojo sulaikymą surengta 16 val., šiam jau jam esant laisvėje.„Atsiųstame pranešime apie įtarimą buvo aiškiai matyti, kad M.Golovatovas įtariamas tiesiogiai dalyvavęs darant tarptautinį nusikaltimą (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnis), kuriam netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Persiųstas lietuvių kalba rašytas pranešimų apie įtarimą tekstas (13 lapų) neginčytinai rodė, kad Austrijos Respublikos nustatytas terminas – kaip galima greičiau – negali būti prilyginamas kelių valandų laikui. Juolab, kad Lietuvos generalinė prokuratūra netrukus atsiuntė pranešimo apie įtarimą santrauką anglų kalba ir patikino, kad rengiamas viso pranešimo apie įtarimą tekstas vokiečių kalba“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Generalinės prokuratūros rašte, kuris išsiųstas Austrijos teisingumo ministrei.

Lietuvos pareigūnų teigimu, išduoti asmenį prašančiai šaliai turėtų būti suteiktas iki 18 dienų terminas pateikti informaciją ir 40 dienų suteikti papildomos informacijos. Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame komentare teigiama, kad neseniai panašus atvejis dėl įtariamojo išdavimo buvo su Italija, ir Roma davė Lietuvai 40 dienų informacijai pateikti.

Aiškindamas apie papildomos informacijos poreikį, Ch.Pilnacekas trečiadienį teigė, jog fakto, kad M.Golovatovas Sausio 13-osios naktį vadovavo specialios paskirties kovotojų būriui šturmuojant televizijos bokštą, „kaip įrodymo nepakanka“.

Pasak Austrijos dienraščio „Kleine Zeitung“, iš Lietuvos gauta M.Golovatovui inkriminuojamų nusikaltimų santrauka anglų kalba buvusi „istorinių įvykių perpasakojimas“, kuriame nebūta inkriminuojamų nusikaltimų „priskyrimo individualiam asmeniui“. Tuo metu, pasak Ch.Pilnaceko, „asmens atsakomybė už nusikaltimą turi būti įtikinamai parodyta“.

Christianas Pilnacekas problematiška pavadino situaciją, kai pirma sulaikomas asmuo, o tik vėliau sukonkretinami kaltinimai jam.„Aš suprantu Lietuvos pasipiktinimą“, – sakė Austrijos teisingumo ministerijos atstovas ir pridūrė, kad fakto, jog M.Golovatovas 1991 metais vadovavo daliniui, kuriam šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą žuvo 14 žmonių, „kaip įrodymo nepakanka“.

Pasak dienraščio, Ch.Pilnacekas problematiška pavadino situaciją, kai pirma sulaikomas asmuo, o tik vėliau sukonkretinami kaltinimai jam.

Lietuvos teisingumo ministrui R.Šimašiui tokia austrų pozicija kelia nuostabą.

„Asmeniškai peržiūrėjau Generalinės prokuratūros Austrijai siųstus dokumentus, ir man visiškai nesuvokiama, kokios informacijos ji galėjo pritrūkti. Į šį klausimą Austrijos pusė iki šiol negali atsakyti“, – BNS sakė ministras.

Už teisingumo klausimus atsakinga eurokomisarė Viviane Reding pareiškė, kad iškilęs klausimas yra „dvišalis Austrijos ir Lietuvos reikalas“, nes šiuo atveju netaikoma Europos Sąjungos (ES) procedūra – Europos arešto orderis. Austrija yra padariusi išlygą jo nenaudoti nusikaltimams, padarytiems iki 2002 metų.

Tuo pačiu eurokomisarė sakė, kad teisinius ir politinius klausimus reikia atskirti. „Visų Europos Sąjungos valstybių narių pareiga – nuoširdžiai bendradarbiauti su savo partnerėmis“, – sakė ji.

Anot Europos Komisijos pareigūnų, negaliojant Europos arešto orderiui, ekstradicijos klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal 1957 metų Europos konvenciją. Ši sutartis nėra Europos Sąjungos (ES) teisės dalis, o yra kitos organizacijos – Europos Tarybos – dokumentas.

Tačiau Lietuvos generalinė prokuratūra sako, kad be šios sutarties turėjo būti taikomas ir Europos Sąjungos (ES) dokumentas – 1995 metų kovo 10 dienos Konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min