Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 08 18, 11:27 Atnaujinta 2020 08 18, 13:10

Seimas pripažino, kad rinkimų Baltarusijoje rezultatai – suklastoti, raginama įvesti sankcijas režimo pareigūnams

Antradienį Seimas surengė neeilinį posėdį, kuriame aptarta situacija kaimyninėje Baltarusijoje ir priimta rezoliucija, sakanti, kad prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, raginama įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Parlamentas ragina ir kitas valstybes nepripažinti Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.
Trečią dieną vykstantys protestai Baltarusijoje
Protestai Baltarusijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Seimas Baltarusija

Seimo rezoliucijoje „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų prezidento rinkimų“ pabrėžiama, kad rugpjūčio 9 dieną kaimyninėje šalyje vykę prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti.

Akcentuojama, kad iškart po rinkimų prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo malšinami brutalia jėga, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, yra žuvusių.

Nurodoma, kad Seimas visapusiškai palaiko baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį pagal demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus, kas užtikrintų Baltarusijos laisvę, nepriklausomybę bei spartesnį suartėjimą su Europos Sąjunga.

Seimas kreipiasi į Lietuvos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento vadovus, Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių nacionalinius parlamentus ir vyriausybes bei ragina nepripažinti Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų, o Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.

Taip pat kviečiama reikalauti naujų, skaidrių ir demokratines procedūras atitinkančių Baltarusijos prezidento ir parlamento rinkimų, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus, nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines laisves Baltarusijoje.

Raginama įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems ar prisidėjusiems prie Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje.

Be to, rezoliucijoje siūloma patvirtinti Europos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimą, numatantį Europos Sąjungos mastu ribojančias priemones, kaip draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą asmenims, už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus.

Rezoliucijoje raginama surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijos Respublikoje aptarti, įskaitant ir visos Europos Sąjungos embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą.

Žiaurių represijų banga

Seimo posėdyje nuotoliniu būdu ar gyvai dalyvavę Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai pasakojo apie padėtį jų šalyje ir tai, kokios pagalbos tikisi iš tarptautinės bendruomenės.

Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač pabrėžė, kad jos šalyje kilo žiaurių represijų banga.

Beveik 100 asmenų yra dingę be žinios, yra pagrindo manyti, kad jie mirę, nes jų nėra nei sulaikytųjų sąrašuose, nei tarp esančiųjų ligoninėse.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Karač – Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Karač – Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė

Pasak O.Karač, pirmadienį Baltarusijos medikai pirmą kartą išėjo prie sveikatos ministerijos su politiniais reikalavimais.

„Jų reikalavimai buvo du. Pirmiausia – Baltarusijos medikus leisti prie sulaikytųjų, kad galima būtų patikrinti jų sveikatą ir išvežti į ligonines. Antras reikalavimas – Aliaksandras Lukašenka ir sveikatos ministras turi atsistatydinti dėl tų visų įvykių, kurie įvyko“, – teigė ji.

Baltarusijos kalėjimuose, kaip akcentavo O.Karač, iki šiol kankinami ir prievartaujami sulaikyti žmonės.

„Jėgos struktūrų atstovai kankina, prievartauja moteris ir vaikus lazdomis, buteliais. Baisiausia, kad jėgos struktūros kankina ir sulaikytus vaikus. Turime tokių faktų ir, deja, jie pasitvirtino“, – sakė Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė.

Baisiausia, kad jėgos struktūros kankina ir sulaikytus vaikus. Turime tokių faktų ir, deja, jie pasitvirtino.

Ji priminė, kad siekdama apsisaugoti nuo A.Lukašenkos režimo Lietuvoje yra Sviatlana Cichanouskaja su vaikais. Mūsų šalyje – ir O.Karač vaikai.

Žmogaus teisių gynėja pasakojo, kad 2014 metų sausį A.Lukašenkos specialiosios tarnybos bandė atimti jos sūnų. Tuo metu jis tebuvo mėnesio amžiaus.

„Pasirinkimas, kurį pateikė man asmeniškai jėgos struktūros, buvo paprastas: arba aš dirbu KGB, arba baigiu bet kokią pilietinę veiklą žmogaus teisių gynimo srityje. Aš pasirinkau pabėgti su savo sūnumi“, – sakė O.Karač.

Seimo posėdžio metu ji rodė sumuštos penkerių metų mergaitės iš Gardino nuotrauką.

„Ją sumušė A.Lukašenkos jėgos struktūrų atstovai vien dėl to, kad jos motina solidarizavosi su protestuojančiais. Šiandien mergaitė yra sunkios būklės. Jai tik penkeri metai, kaip ir mano dukrai Marijai“, – kalbėjo O.Karač.

Slopina bet kokias laisves

Kaip sakė neeiliniame Seimo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Baltarusijos nacionalinio kongreso koordinatorius Vladzimiras Niakliajevas, Aliaksandro Lukašenkos režimas veikia daugiau kaip ketvirtį amžiaus.

„Jis veikia diktatoriškai ir slopina bet kokias laisves“, – pabrėžė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Kartu V.Niakliajevas aiškino, kad matyti, kaip Europa žaidžia su A.Lukašenka.

Kiekvieni rinkimai, anot kaimyninės šalies opozicijos atstovo, Baltarusijoje yra kruvini. V.Niakliajevas priminė, kad 2010 metais jį, kandidatą į prezidentus, sumušė dar prieš pasibaigiant balsavimui.

„Europa nepripažino šių rinkimų formaliai. Bet realiai pripažino, nes panaikino sankcijas ir vėl pradėjo žaidimą su Baltarusijos diktatoriumi, pradėjo dialogą. Šis „dialogas“ privedė prie to, kad buvo nuversta opozicija, nes konstruktyvesne buvo pripažinta pagalbos politika ir Europoje buvo priimti žmonės, kurie mušė, kankino savo tautą“, – kalbėjo V.Niakliajevas.

Šis „dialogas“ privedė prie to, kad buvo nuversta opozicija, nes konstruktyvesne buvo pripažinta pagalbos politika ir Europoje buvo priimti žmonės, kurie mušė, kankino savo tautą.

Prieš dešimt metų opozicijos atstovui sėdint KGB kalėjime jo dukra Europos Parlamente sakė, kad „raktai nuo kalėjimo, kuriame kali tėvas, durų yra pas jus“.

„Šiandien perfrazuodamas jos žodžius galiu pasakyti: raktas nuo kalėjimo durų, už kurių kali baltarusių laisvė, yra pas mus. Ir mes jas išlaušime, atidarysime tas duris. Mums tai bus padaryti lengviau, jeigu jūs tas duris dar patrauksite ir į save“, – akcentavo V.Niakliajevas.

Ko tikisi?

Buvęs Baltarusijos vieningosios pilietinės partijos pirmininkas Anatolis Liabedzka dėkojo lietuviams, kurie šiuo metu reiškė savo palaikymą baltarusiams.

Anot jo, buvęs Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka turi trauktis, o Sviatlana Cichanouskaja, kurią išrinko didžioji dauguma baltarusių, turi vadovauti šaliai, spręsti naujų sąžiningų rinkimų į prezidentus klausimą ir sugrąžinti valstybę prie 1994 metų Konstitucijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Sviatlana Cichanouskaja
„Scanpix“/AP nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

„Dabar jau dešimta protestų diena. Turime tam tikrą statistiką: du žmonės, deja, nužudyti. Žmogaus teisių gynėjai kalba apie kitus, didesnius skaičius. Septyni žmonės dabar yra tarp gyvenimo ir mirties“, – nurodė A.Liabedzka.

Baltarusijos opozicijos atstovų klausia, ką dabar galima padaryti, ar galimos derybos su valdžia? „Taip, galimos. Tačiau tik po to, kai visi sulaikytieji, politiniai kaliniai išeis į laisvę. Antra, šių derybų darbotvarkė gali būti tik tokia – taikiai perduoti valdžią naujai lyderei S.Cichanouskajai. Trečia sąlyga – derybos įmanomos tik tarpininkaujant autoritetingoms tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir kitos“, – pažymėjo Baltarusijos opozicijos atstovas.

Iš tarptautinės bendruomenės, A.Liabedzkos teigimu, laukiama, kad būtų aiškiai fiksuojamas A.Lukašenkos nelegitimumas, remiama Baltarusijos pilietinė visuomenė, įvedamos sankcijos tiems, kurie organizavo represijas prieš gyventojus, falsifikavo rinkimus.

„Aš manau, kad čia ir Lietuva gali panaudoti savo instrumentus, tokius kaip Magnitskio įstatymas, pavyzdžiui“, – minėjo A.Liabedzka.

Taip pat, pasak jo, iš tarptautinės bendruomenės tikimasi aiškaus pasakymo Maskvai, kad Rusija, kaip ir kitos valstybės, turi gerbti baltarusių pasirinkimą.

Jis svarstė, kad galima kalbėti apie tribunolo A.Lukašenkos režimo nusikaltimams prieš gyventojus tirti.

„Šimtai tūkstančių Minske, milijonai per visą šalį išėjo, sukilo, pakilo nuo kelių. Tai yra mūsų laikas, mes negalime paleisti šitos galimybės. Tai įmanoma, jei bus tarptautinis solidarumas, jei girdėsime jūsų balsą. (...) Dabar Baltarusija šypsosi, dabar Baltarusija solidari kaip niekad. Dabar gatvėje žmonės sako: Vienas už visus ir visi už vieną“, – pabrėžė A.Liabedzka.

Šimtai tūkstančių Minske, milijonai per visą šalį išėjo, sukilo, pakilo nuo kelių. Tai yra mūsų laikas, mes negalime paleisti šitos galimybės.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min