Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 14d. 19:19

„Baltic Pride“ eitynių dešimtmetis: kaip kilo idėja rengti šį LGBT renginį trijose Baltijos šalyse?

Vladimiras Simonko
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vladimiras Simonko

Šiemet „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyko jau ketvirtąjį kartą ir sutapo su „Baltic Pride“ eitynių Baltijos šalyse dešimtmečiu. Nuo 2010 metų, kai Vilniuje pirmą kartą organizuotos LGBT bendruomenės eitynės, šis renginys pasikeitė neatpažįstamai. Kam ir kaip kilo idėja LGBT bendruomenės eitynes kiekvienais metais rengti vis kitoje trijų Baltijos šalių sostinėje? Kaip per devynerius metus šis renginys tapo didžiausią dalyvių skaičių pritraukiančiomis eitynėmis Lietuvoje?

Apie neįtikėtiną „Baltic Pride“ eitynių transformaciją per pastarąjį dešimtmetį pasakoja Nacionalinės LGBT teisių organizacijos vadovas Vladimiras Simonko.

Kaip gimė „Baltic Pride“ idėja?

– „Baltic Pride“ yra originali trijų Baltijos šalių LGBT žmogaus teisių organizacijų bendradarbiavimo išraiška. Viena pagrindinių „Baltic Pride“ iniciatorių buvo latvių LGBT organizacija „Mozaika“. Ši organizacija jau turėjo nelengvos patirties organizuodama LGBT eitynes Rygoje. Latviai susidūrė su milžiniška opozicija ir dėl teisės į taikius susirinkimus kovojo teismuose. 2008 metų spalį Siguldoje susitikome su partneriais iš Latvijos ir Estijos. Tuomet nutarėme LGBT eitynes Baltijos šalyse organizuoti rotacijos principu. 2009 metais pirmą kartą Rygoje vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse Baltijos šalių atstovai pirmą kartą nešė 30 metrų ilgio vaivorykštės spalvų vėliavą. Ji buvo pagaminta 2007 metais Vilniuje vykusiam „Vaivorykštės dienų“ festivaliui, tačiau tuometinio Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo ją išskleisti.

Ar galėtumėte prisiminti pirmąsias „Baltic Pride“ eitynes Vilniuje?

– 2010 metais Vilniuje vykusias eitynes prisimenu kaip unikalų įvykį, kuris supurtė visą Lietuvą. Iki šiol sutinku žmonių, kurie prisimena pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių atmosferą. Ši unikali Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo forma man šiek tiek primena Baltijos kelią. Džiugu, kad ir toliau sėkmingai tęsiame bendradarbiavimą. Nuo 2010 metų praėjome ilgą ir nelengvą kelią, tačiau pasiekimai akivaizdūs: „Baltic Pride“ Vilniuje išaugo nuo 350 žmonių Upės gatvėje iki 10 000 dalyvių Gedimino prospekte.

Nuo 2010 metų praėjome ilgą ir nelengvą kelią, tačiau pasiekimai akivaizdūs: „Baltic Pride“ Vilniuje išaugo nuo 350 žmonių Upės gatvėje iki 10 000 dalyvių Gedimino prospekte.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie kovą dėl teisės eitynes rengti Gedimino prospekte?

– Dėl teisės organizuoti LGBT bendruomenės eitynes teko du kartus kovoti teismuose. Pirmą kartą 2010 metais bylinėjomės su Viliaus Navicko vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybe dėl teisės rengti eitynes. Antrą kartą 2013 metais teisme kovojome su Artūro Zuoko vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybe dėl teisės žygiuoti Gedimino prospekte. Savivaldybė pralaimėjo visose instancijose ir turėjo padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ši situacija parodo, kad žmogaus teisės nėra savaiminė duotybė. Žmogaus teises kiekvieną kartą tenka ginti iš naujo. Taigi visada reikia būti pasiruošusiam apginti teisę būti savimi.

Kaip „Baltic Pride“ tapo didžiausią dalyvių skaičių pritraukiančiomis eitynėmis Lietuvoje?

– Vilnius ir visa Lietuva gali didžiuotis tokio masto LGBT bendruomenės renginiu, kurį rengia nevyriausybinė organizacija. Šiais metais pasiekėme dalyvių skaičiaus rekordą: birželį vykusiose eitynėse dalyvavo 10 tūkstančių žmonių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir viso pasaulio. Esu įsitikinęs, kad ilgainiui mūsų istorikai prisimins šį įvykį kaip vieną unikaliausių renginių, kuriame nebuvo vietos neapykantai. Tai – didelė šventė mums visiems.

Kaip vertinate birželį Vilniuje vykusias „Baltic Pride“ eitynes?

– Nuo eitynių praėjus dviems mėnesiams galiu pasakyti, kad didžiuojuosi tuo, kad Vilniuje sukūrėme tokią šventę, kokios dar nebuvo. Tą dieną galėjome pasidžiaugti, kad mes visi, nepaisant seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, esame lygūs. Šis jausmas mane lydi iki šiol. Ši diena man suteikė vilties, kad pokyčiai gali ateiti greičiau.

Gaila, kad mūsų politikai stipriai atsilieka nuo progresyvios visuomenės dalies ir dėl man iki šiol nesuprantamų priežasčių gero tono ženklu laiko mažumų teisių ignoravimą. Nežinau, kiek turi įvykti panašių renginių, kad jie pagaliau suprastų, kad mes taip pat esame Lietuvos piliečiai, mokesčių mokėtojai ir jų rinkėjai, turintys konkrečių lūkesčių. Šiemet 10 tūkstančių „Baltic Pride“ eitynių dalyvių garsiai ir aiškiai pasakė: kartu gyvenantys LGBT žmonės yra šeima.

„Baltic Pride“ į Vilnių sugrįš 2022 metais ir tikiuosi, kad naujos sudėties Seime nebebus keliamas klausimas, ar palaikyti LGBT bendruomenę ir žygiuoti eitynėse. Taigi norėčiau palinkėti mūsų išrinktiems politikams būti šiuolaikiškais europiečiais. Atėjo metas ne tik naudotis Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis, bet ir vadovautis jos vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms.

Kokia „Baltic Pride“ sėkmės paslaptis?

– Nors nuo 2010 metų nebuvo priimtas nė vienas LGBT žmonių padėtį Lietuvoje palengvinantis įstatymas, „Baltic Pride“ sėkmė parodo, kad yra ką švęsti. Šis renginys jau yra žinomas visoje Europoje.

Šiemet pirmą kartą „Baltic Pride“ istorijoje sulaukėme verslo atstovų paramos. Tai rodo, kad „Baltic Pride“ ima panašėti į ilgametes tradicijas turinčias Vakarų Europoje vykstančias eitynes. Džiaugiuosi, kad renginį rėmė tokios Įvairovės chartiją pasirašiusios įmonės kaip „Swedbank“, „Barclays“, „Moody‘s“ ir „Telia“. Paramą išreiškė ir pagrindinis naujienų portalas 15min.lt.

Nors tai buvo nelengvas ir drąsos reikalaujantis verslo atstovų sprendimas, bet verslo solidarumas su tam tikromis bendruomenėmis turi pozityvios įtakos ir šiose įmonėse dirbantiems mažumoms priklausantiems darbuotojams.

Kuo ypatingas buvo šiemet Vilniuje vykęs „Baltic Pride“ festivalis?

– Mes padovanojome miestui puikų festivalį, kuris, tikiuosi, ateityje tik augs. Norėčiau išskirti po „Baltic Pride“ eitynių vykusį „Pride parko“ renginį, kuris po atviru dangumi lygybę švęsti sukvietė vilniečius ir miesto svečius. Niekada nepamiršiu laimingų šio renginio dalyvių veidų.

Svarstau, ar neatėjo laikas pagalvoti apie panašią šventę kituose Lietuvos miestuose. Vilnius yra savotiškas tolerancijos „burbulas“. Galbūt jau atėjo metas užtikrinti LGBT bendruomenės matomumą ir kituose Lietuvos miestuose? Tokiai šventei reikia vietos bendruomenės iniciatyvumo ir drąsos. Nežinomybė baugina, tačiau turime nemažai vertingos patirties iš 2010 metais Vilniuje vykusių eitynių, kuria galėtume pasidalinti.

Vilnius yra savotiškas tolerancijos „burbulas“. Galbūt jau atėjo metas užtikrinti LGBT bendruomenės matomumą ir kituose Lietuvos miestuose?

Klaipėda jau svarsto galimybę rengti LGBT bendruomenės šventę. Galbūt ir kitiems miestams atėjo laikas apsvarstyti tokią galimybę? Esame pasiruošę pasidalinti savo patirtimi šioje srityje.

Kaip „Baltic Pride“ keisis ateityje?

– Tikiuosi, kad Vilniaus miestas pagaliau pripažins, kad ši šventė pritraukia nemažai turistų, žinomų svečių ir prisideda prie tolerancijos mūsų visuomenėje skatinimo. Viliuosi, kad miesto savivaldybė ateityje šiam festivaliui skirs daugiau dėmesio. Kalbu ne tik apie finansinę, bet ir apie politinę paramą. Tokios Vakarų Europos šalių sostinės kaip Berlynas, Paryžius ir Madridas aktyviai remia prie pozityvaus miesto įvaizdžio formavimo prisidedančius LGBT bendruomenės renginius. Tai – savotiška miesto vizitinė kortelė, pagal kurią matuojamas tolerancijos lygis visoje šalyje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Baltic Pride“ 2019 dalyviai
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Baltic Pride“ 2019 dalyviai

Taigi tikiuosi, kad 2022 metais rengiant „Baltic Pride“ pavyks glaudžiau bendradarbiauti su Vilniaus miesto savivaldybe. Būsimoms „Baltic Pride“ eitynėms galima pradėti ruoštis jau dabar. Tuo tarpu 2020 metais kviečiu visus nuvykti palaikyti vietos LGBT bendruomenes „Baltic Pride“ eitynėse Taline, o 2021 metais – Rygoje.

2022 metais Vilniuje mūsų laukia vienintelis iššūkis: suorganizuoti dar geresnį renginį nei šiemet. Galbūt atėjo metas Vilniuje organizuoti pagrindines Europos LGBT eitynes „EuroPride“? Šis renginys padėtų į Vilnių pritraukti dar daugiau lygybės idėją palaikančių svečių.

Baltic Pride“ Vilniuje: Nuo iššūkių iki įvairovės šventės

2010

Pirmosios „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyko Upės gatvėje. 350 dalyvių pasitiko 2000 kontrprotestuotojų minia. Eitynių dalyvius saugojo apsaugos sienelės, kad policijos pareigūnai galėtų apginti juos nuo įsismarkavusios homofobiškai nusiteikusios minios.

2013

Nepaisant Vilniaus miesto savivaldybės pastangų neleisti rengti „Baltic Pride“ eitynių centrinėje miesto gatvėje, LGL laimėjo teismo procesus ir eitynių išvakarėse gavo leidimą žygiuoti Gedimino prospektu. Policijos pareigūnai užtikrino 1000 dalyvių saugumą areštuodami 30 viešosios tvarkos pažeidėjų.

2016

„Baltic Pride“ eitynės vyko centrinėje Vilniaus miesto gatvėje. Eitynėse dalyvavo 3000 žmonių, joms priešinosi 50 kontrprotestuotojų. Jie atrodė vieniši ir sutrikę.

2019

Birželio 8 dieną Vilniuje vykusios „Baltic Pride“ eitynės pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi: nuo Bernardinų sodo iki Lukiškių aikštės žygiavo 10 000 žmonių. Oficialus šių metų eitynių šūkis buvo „Mes esame šeima“.

Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie 15min