Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 28, 05:52

Baubais apaugusi Stambulo konvencija dūla stalčiuje: Ukrainai ratifikavus, pas mus – būgštavimai

Daug kontroversijų Lietuvoje keliančios Stambulo konvencijos likimas pakibęs tarp žemės ir dangaus – nepasiekia Seimo salės, nors ratifikavimui ji buvo pateikta prieš ketverius metus. Valdantieji viliasi, kad tai bus galima padaryti dar šią kadenciją. Konvencijos oponentai aiškina, kad tam būtinybės nėra, nes smurtui prieš moteris stabdyti pakanka nacionalinių įstatymų. Be to, įžvelgiama, kad ji atneštų naujovę – lytį, vertinamą kaip socialinį, ne biologinį konstruktą, nors Stambulo konvencijos šalininkai tikina, kad taip nėra.
Akcija skirta išreikšti paramą smurto prieš moteris įveikimui.
Akcija skirta išreikšti paramą smurto prieš moteris įveikimui / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo – vadinamoji Stambulo konvencija – buvo priimta 2011 metais, o įsigaliojo 2014-aisiais.

Europos Sąjunga (ES) prie jos prisijungė 2017 metų birželį.

Tai pirmasis tokio pobūdžio tarptautinis dokumentas – ją ratifikavusios valstybės privalo laikytis išsamių teisiškai privalomų standartų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties, apsaugoti aukas ir nubausti smurtautojus.

Jos vis dar neratifikavusios kelios ES valstybės narės: Bulgarija, Čekija, Latvija, Lietuva, Slovakija ir Vengrija.

Neseniai ją ratifikavo Rusijos užpulta Ukraina.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą pateikė birželio 18 dieną.

Ukrainos parlamente ji priimta po dviejų dienų.

Patvirtinti Stambulo konvenciją 2018 metų viduryje Seimui pateikė tuomet prezidentės pareigas ėjusi Dalia Grybauskaitė.

Tąsyk ji pabrėžė, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris ir nekeičia, neišplečia lyties apibrėžimo, o kalba apie socialines lyčių funkcijas.

Tikisi, kad abejonės išsisklaidys

Tai, kad Seimas dar neratifikavo Stambulo konvencijos, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė vertinanti blogai.

„Žinome, kad vis dar nemažai parlamentarų abejoja dėl šios Konvencijos.

Tikiuosi, jog vis daugiau šalių ratifikuojant ją, tos abejonės ar nepagrįsti nuogąstavimai bus išsklaidyti, tada Konvencijos ratifikavimo klausimą svarstyti ir priimti galės šios kadencijos Seimas“, – 15min teigė ji.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Valdančiąją koaliciją suformavusios centro dešinės partijos 2020 metų pabaigoje pasirašytoje sutartyje įvardijo atskiroms partijos svarbius įstatymų projektus, dėl kurių sutarta nebūtinai sutarti.

Tarp jų buvo ir Stambulo konvencija.

Tarkime, lyčiai neutralios partnerystės klausimas – Seime vėl pajudėjęs.

Praėjusių metų pabaigoje V.Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad situaciją dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo vertina realiai.

Tąsyk ji sakė, kad matant, kokia yra nuotaika, požiūris Seime, kokio, įtampos nepagrįstai kyla dėl šios sutarties, akivaizdu, jog norint teikti ją Seimui ratifikuoti būtų labai rizikinga.

Visos priemonės – nacionaliniame teisyne

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotoja, parlamento opozicinės Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė sakė, kad Stambulo konvencijos teisinės problemos priklauso ne nuo šalių, kuriuos ją ratifikavo ar ne, skaičiaus.

Tai, anot parlamentarės, priklauso nuo dokumento teksto.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

„Jeigu yra tiesa, kas diskutuojama ir kitose valstybėse, ir Lietuvoje, – puse lūpų užsimenama, kad kai kurios ES valstybės narės užkulisiuose darė spaudimą Ukrainai ratifikuoti šitą konvenciją, tai iš tikrųjų būtų labai apmaudu. Jeigu taip manipuliuojama šalimi, kuri pažeidžiama yra karo metu, yra siekiama konvencijos ratifikavimo.

Iš tiesų skuba Ukrainoje yra suprantama, nes kada žmonės gelbsti savo valstybės vientisumą ir kada gelbsti savo žmonių gyvybes, matyt, kartais ir į kai kuriuos tekstus mažiau kritiškai žiūri, negu kitos valstybės. Nes Europoje iš tikrųjų labai sunku surasti kitą tokią šalį, kuri praktiškai be diskusijų būtų ratifikavusi konvenciją.

Prisiminkime, kad yra valstybių, kurių ir konstituciniai teismai pripažino, kad šitas dokumentas yra prieštaraujantis jų konstitucijoms ir turime tą pačią Turkiją, kuri iš esmės pasitraukė iš Stambulo konvencijos, kaip tas paradoksaliai beskambėtų“, – komentavo ji.

Tai, kad Ukraina ratifikavo šią sutartį, A.Širinskienės nuomonės dėl jos turinio nekeičia. Politikės vertinimu, jis yra probleminis.

Jos teigimu, pagrindinė problema kyla dėl lyties apibrėžimo.

Jis, Seimo TTK vicepirmininkės akimis, Stambulo konvencijoje išsiskiria iš kitų tarptautinės teisės dokumentų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Neutrali lytis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Neutrali lytis

„Tarkime, Lietuvoje šiuo metu galioja Baudžiamojo proceso konvencija, vadinama Romos statutu. Tai yra dokumentas, kuris užtikrina tarptautinį baudžiamąjį persekiojimą ir jis lytį apibrėžia kaip biologinį konstruktą. Jį ratifikuodami mes perėmėme jau kaip tam tikrą tarptautinį įsipareigojimą.

Dabar Stambulo konvencijoje mes lytį matome jau ne kaip biologinį, bet kaip socialinį konstruktą, kuris gali būti kaip ir socialinė realybė – kintamas. Atitinkamai konvencijos taikymo sritis yra be galo plati: pradedant valstybių papročiais ir baigiant švietimu ar kasdieniu gyvenimu.

Be abejo, kad kyla tam tikrų nuogąstavimų, kad apibrėžus lytį kaip kintamą socialinį konstruktą ta lyties sąvoka pereina ir į švietimą, ir į kitas žmonių gyvenimo sritis. Būtent dėl šitų aspektų paprastai visose valstybėse yra labai daug skepticizmo ir labiausiai nerimaujama“, – kalbėjo ji.

Palaikantieji konvenciją akcentuoja, kad ji nukreipta prieš smurtą moterų atžvilgiu ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją.

Pasak A.Širinskienės, visos smurto prevencijos priemonės, siūlomos Stambulo konvencijoje, mūsų šalyje yra įgyvendintos.

Pavyzdžiui, ji minėjo, kad paskutinė priemonė – orderis, įtvirtinantis smurtaujančio asmens gyvenimą skyriumi, atsirado prieš gerą pusmetį.

123RF.com nuotr./Smurtas
123RF.com nuotr./Smurtas

„Visos kitos priemonės Lietuvos teisės sistemoje jau egzistuoja. Tai – ir baudžiamoji atsakomybė už smurtą prieš moteris, kaip ir bet kurį kitą žmogų. Kai kurie dalykai, kurie yra konvencijoje, Lietuvai nebūdingi, tuo labiau Lietuvoje jie ne tik nevyksta, bet, matyt, būtų baudžiami kaip asmens žalojimas.

Tarkime, moters lytinių organų apipjaustymas, kuris mūsų kultūrai visiškai nėra būdingas. Bet natūralu, jeigu tas įvyktų, be abejo, kad būtų baudžiamasis persekiojimas dėl žmogaus vienokio ar kitokio masto sužalojimo.

Priverstinės santuokos Lietuvai nebūdingos, matyt, nuo šimtas metų atgal. Kitas dalykas – mes ir Civiliniame kodekse nuostatas, kurios tokiu atveju leistų tą santuoką pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento. Vėlgi, matyt, už tokią prievartą žmogui būtų įmanoma pritaikyti ir tam tikras baudžiamąsias sankcijas“, – vardijo Seimo TTK pirmininko pavaduotoja.

A.Širinskienės manymu, vienintelė naujovė, kuri priėmus Stambulo konvenciją atsirastų Lietuvos teisės sistemoje, būtent lyties sąvoka.

Klausiama, ar matytų galimybių šią Seimo kadenciją svarstyti ir spręsti dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, politikė aiškino, kad valdantieji turi savo buldozerį ir tam tikrus balsus parlamente.

Tačiau kartu ji minėjo, kad ir koalicijoje yra pakankamai didelis nepritarimas dokumentui. Prieš pasisako ir daug opozicijos atstovų.

„Manau, kad konvencijos priėmimas būtų pakankamai sudėtingas dalykas, ypač dabar, kai visi kiti teisiniai instrumentai, kurie saugo moteris, kuriuos siūlo konvencija, Lietuvoje jau ir taip yra ir egzistuoja. Tai pagrįsti tą poreikį priėmus smurto prevencijos orderį valdantiesiems yra tikrai labai sunku“, – sakė parlamentarė.

Manau, kad konvencijos priėmimas būtų pakankamai sudėtingas dalykas.

Trūksta politinės lyderystės

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, parlamento valdančiosios Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad prasidėjus karui Ukrainoje žmogaus teises neigiantys politikai ir visuomenės grupės neužsikirsdamos kartojo bei kartoja, esą dabar žmogaus teisių klausimams spręsti laikas netinkamas.

Anot jo, Ukrainos pavyzdys, kai V.Zelenskis pateikė ratifikuoti Stambulo konvenciją ir kariaujančios šalies parlamentas rado laiko, jėgų ir skyrė tam prioritetą, parodo, kad Lietuvoje šiuo klausimu trūksta politinės lyderystės.

„Aš norėčiau išgirsti ir prezidento nuomonę bei poziciją šiuo klausimu, nes jis yra kaip Seimui ratifikuoti tarptautines sutartis teikiantis subjektas. Manau, kad jo lyderystė tikrai būtų naudinga šioje srityje.

O kalbant apie pačias galimybes, man atrodo, kad Stambulo konvencija pati savaime nėra vertybė. Vertybė yra panaikinti smurto prieš moteris, smurto artimoje aplinkoje epidemiją Lietuvoje. Seimas priėmė Smurto artimoje aplinkoje įstatymo naują redakciją sausio mėnesį, ieško kitų priemonių ir, tikiuosi, kad šitas procesas, kurį ilgainiui vainikuos ir Stambulo konvencijos ratifikavimas, tęsis“, – kalbėjo Seimo ŽTK pirmininkas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius

Stambulo konvencijos oponentų argumentus dėl to, kad kovos su smurtu prieš moteris ar artimoje aplinkoje priemonės yra įgyvendintos nacionaliniuose teisės aktuose ar dėl socialinės lyties, T.V.Raskevičius vadino oro virpinimu.

Jis klausė, kodėl Ukraina, kovojanti ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir už vakarietiškos Europos vertybes, neturi tokių būgštavimų.

Politikas ragino oponentus nustoti gąsdinti, bauginti ir atsigręžti į realiai egzistuojančią smurto artimoje aplinkoje problemą.

„Argumentas, kad esą galima nacionaliniais įstatymais sutvarkyti šitus klausimus, – taip, galima. Tačiau mes, kai priiminėjome Smurto artimoje aplinkoje įstatymo naują redakciją ir norėjome joje įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, oponentai tiesiog paspringdami šaukė, kad čia yra Stambulo konvencija įvedinėjama pro užpakalines duris.

Tie žmonės kovoja ne prieš Stambulo konvenciją. Jie ir toliau pasisako už smurtą šeimoje“, – įsitikinęs Seimo ŽTK vadovas.

Jis tikino, kad Stambulo konvencijoje nėra nuostatų dėl naujos lyties.

T.V.Raskevičiaus teigimu, dokumentas įtvirtina pamatinę prielaidą, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų tapatybės ar lyties, turi būti apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje.

Emiliijos Guobytės nuotr. /Niujorke šimtai pasisakė už tos pačios lyties santuokas.
Emiliijos Guobytės nuotr. /Niujorke šimtai pasisakė už tos pačios lyties santuokas.

Jo manymu, kitokie vertinimai – Kremliaus propagandos finansuojamas leitmotyvas.

„Nes jeigu mes pažiūrėsime į oponentų argumentus, kurie yra išsakomi pačiose įvairiausiose valstybėse – Kroatijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, jie yra identiški.

Rusija naudoja ne tik ginkluotę ir agresiją prieš Ukrainą, bet visoje Rytų Europoje ypatingai naudoja ir savo minkštąją galią, kuri pasireiškia propaganda, įgaunančia homofobijos, žmogaus teisių neigimo, smurto prieš moteris propagavimo formas.

Tiesiog mūsų taip vadinami tradicinių vertybių gynėjai užkimba ant Kremliaus propagandos kabliuko“, – komentavo politikas.

T.V.Raskevičiaus žodžiais, iš Stambulo konvencijos pasitraukė tik valstybės, nenorinčios būti vakarietiško pasaulio dalimi. Norinčios, tokios, kaip Ukraina, ratifikavo.

Pasak parlamentaro, ir mums klausimas, kokių vertybių pusėje norime būti: rusiškų ar vakarietiškų.

Ir mums klausimas, kokių vertybių pusėje norime būti: rusiškų ar vakarietiškų.

Tikslas – stabdyti smurtą

Europos Tarybos parengtame leidinyje „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija): klausimai ir atsakymai“ pažymima, kad konvencijos tikslas – smurto prieš moteris panaikinimas bei moterų žmogaus teisių apsauga.

Tačiau Europos Tarybos šalys narės skatinamos taikyti Stambulo konvencijos nuostatas visoms smurto artimoje aplinkoje aukoms, įskaitant vyrus, vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis.

Policijos archyvo nuotr./Asociatyvi iliustracija
Policijos archyvo nuotr./Asociatyvi iliustracija

„Kiekviena Konvencijos nuostata siekiama užkirsti kelią smurtui, padėti aukoms ir užtikrinti, kad smurtautojai sulauktų teisingumo.

Todėl reikia kriminalizuoti įvairias smurto prieš moteris formas (pavyzdžiui, smurtą artimoje aplinkoje, persekiojimą, seksualinį priekabiavimą, psichologinį smurtą) ir taikyti teisines sankcijas.

Smurto prieš moteris įvardijimas ir suvokimas, kad tai yra nusikaltimas, padės jį sustabdyti“, – rašoma leidinyje.

Su leidiniu galite susipažinti čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min