Pasak europarlamentarės, taip yra dėl to, kad pagalba, kurios tikisi žmonės ir kurią realiai gali gauti, jų nepasiekia. Europos Komisijos Užimtumo ir socialinių reikalų direktorato vadovas Stubas Jorgensenas aiškino, kad bankroto ištiktų įmonių darbuotojams padėti yra įkurtas Globalizacijos fondas.
„Fondas naudojamas krizės metu žalą patyrusiems darbuotojams. Pinigai skirti darbuotojams, netekusiems darbo bankroto atveju, kad jie galėtų greičiau grįžti į darbo rinką“, – pasakojo S.Jorgensenas.
„Turbūt Alytuje labai gyventi gera“
Pasak S.Jorgenseno, visos šalys narės turi teisę kreiptis dėl pagalbos darbuotojams, atleistiems mažinant darbo vietų skaičių dėl pasaulio prekybos pokyčių.
„Fondas neteikia paramos įmonėms. Parama skiriama atskiriems darbuotojams, nepaisant jų šalies ar bendrovės, kurioje dirbo. Darbuotojų vardu kreipiasi valstybės, jos yra atsakingos už finansuojamos veiklos vykdymą“, – pasakojo S.Jorgensenas. Jis aiškino, kad pinigai skirti naujo darbo paieškoms. Fondas finansuoja profesinį orientavimą, individualius mokymus, perkvalifikavimą, kursus.
Pasak S.Jorgenseno, visos šalys narės turi teisę kreiptis dėl pagalbos darbuotojams, atleistiems mažinant darbo vietų skaičių dėl pasaulio prekybos pokyčių.
Pirmoji Lietuvos įmonė, kuri kreipėsi į šį fondą, buvo „Alytaus tekstilė“. Darbo užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir paraiškas svarstančios komisijos narė O.Juknevičienė pasakojo dalyvavusi svarstant bankrutavusios Lietuvos įmonės paraišką, todėl turėjo progą palyginti ją su kitų šalių paraiškomis.
„Manęs visi klausinėjo, kodėl atleista 1100 darbuotojų, o paramos prašoma 600 žmonių. Sako, turbūt Alytuje labai gera gyventi ir lengva įsidarbinti. Pasakiau, jog taip tikrai nėra. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri kuruoja šias paraiškas, man aiškino, kad parama buvo suteikta tik tiems darbuotojams, kurie buvo užsiregistravę Darbo biržoje“, – pasakojo europarlamentarė.
Pasak O.Juknevičienės, tai yra pažeidimas. „Visi, kurie užsiregistruoja Darbo biržoje, privalo gauti bedarbio pašalpą. Globalizacijos fondo paskirtis kitokia. Kai tik gaunamas atleidimo lapelis, žmogus netenka darbo ir gali gauti pinigus. Tačiau pas mus yra dar viena didžiulė problema. Jeigu pinigus gauna įmonė, jie niekada neatitenka darbuotojams, parama jokios naudos neduoda“, – mano O.Juknevičienė.
Kur dingsta pinigai?
Visos Europos Sąjungos valstybės stengiasi, kad pinigai pasiektų darbuotojus, o Lietuvoje situacija kitokia. „Pavyzdžiui, Italijos tekstilės įmonės stengiasi duoti žmonėms išmokas grynaisiais. Po 1600 eurų vienuolika mėnesių mokama išmoka, ieškant darbo. Pagalba ieškant darbo – 400 eurų. Žmogus, netekęs darbo, gali normaliai gyventi“, – pasakojo europarlamentarė.
Tuo tarpu Lietuvoje bedarbiams teskiriama po 60 eurų pagalbai ieškant darbo, o išmokos ieškant darbo tesiekia 167 eurus. Išmokos mokamos vos tris mėnesius. „Akivaizdu, kad yra galimybė padėti žmogui, bet nenorima. Lietuvoje ministerija yra įgaliojusi Darbo biržą užsiimti šiais reikalais. Mano manymu, nusikaltimas yra leisti per šią instituciją pinigus iš globalizacijos fondo. Darbo birža visiškai neturėtų būti tarpininkė“, – mano O.Juknevičienė.
Europarlamentarės teigimu, pas mus dažnai žmonės net nėra tinkamai perkvalifikuojami – šiek tiek pamokoma dirbti kompiuteriu, šiek tiek anglų kalbos. Tuo tarpu jau minėtoje Italijoje žmogui duodami mokymosi kuponai – po 1000 ar 2000 eurų. Žmogus gali nuspręsti, kur mokytis. „Lietuvoje pasamdomi konsultantai ar mokytojai, niekam nerūpi, žmogus išmoko ar ne, rado darbą ar ne. Rezultato nėra. Šiemet penkiasdešimt procentų padaugėjo įmonių bankrotų Lietuvoje. Jų dar daugės. Todėl situacija gali pablogėti", – mano O.Juknevičienė.
