Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 rugsėjo 26d. 09:00

Bent paskutinį kilometrą pėsčiomis: kaip motyvuoti save daugiau judėt?

Bėgikė
123RF.com nuotr. / Bėgikė

Kaip galima įtikinti save tapti fiziškai aktyvesniu? Ar tikrai 10 tūkstančių žingsnių per dieną – sunkiai įveikiama riba, kai dirbti tenka prie kompiuterio, o dalis gyvenimo prabėga sėdint spūstyje automobilyje? Kaip pakeisti savo keliavimo įpročius „nuo durų iki durų“ keliauti automobiliu? Kodėl taisyklė „bent paskutinį kilometrą – pėsčiomis“ gali tapti keliavimo būdo pokyčių pradžia?

Vietoje lifto – laiptai

„Jei ryte tenka nuvežti vaikus iki darželių, 8 valandą ryto išmanioji apyrankė jau būna suskaičiavusi 2000 žingsnių. Vėliau kelioms valandoms – iki pietų pertraukos – viskas tarsi stringa.

Vakare darželiai – vėl proga pajudėti“, – savo patirtimi dalijosi klaipėdietis Viktoras. Anot jo, išmanieji įrenginiai, skaičiuojantys žingsnius, puiki priemonė paskatinti save judėti.

Dar labiau norisi judėti, kai gali su kuo varžytis. „Programėlės leidžia sujungti kelių bičiulių duomenis ir dalyvauti iššūkiuose, kas daugiau nueis per savaitę. Netikėjau, kad tai taip veikia, bet sveika konkurencija labai motyvuoja.

Tai tapo įpročiu, jei nenueinu 10 tūkstančių žingsnių – jaučiuosi ne taip gerai.

Stengiuosi per pietų pertrauką pasivaikščioti, kad ir koks oras būtų. Atvykusi prie parduotuvės automobilį statausi atokiau, nesiveržiu prie pat durų. O jei negaunu kokio produkto ir reikia į kitą parduotuvę – stengiuosi nueiti, jei yra tokia galimybė. Nesirenku lifto, stengiuosi lipti laiptais. Vakare dar išnešu šiukšles, apeinu kvartalą pėstute. Ilgainiui pastebėjau, kad tai tapo įpročiu, ir jei nenueinu 10 tūkstančių – jaučiuosi ne taip gerai“, – pasakojo Rasa.

Kartu su ja iššūkyje dalyvaujantis, šiuo metu užsienyje dirbantis Arvydas sako, kad šis žaidimas, geriausias būdas pajudėti. „Po darbo matai, kad kažkas tave lenkia, yra nuėjęs daugiau, randi motyvą pajudėti, išeiti pasivaikščioti. Kitu atveju, galbūt įsijungtum televizorių ir tiek“, – juokėsi kitas žingsnių iššūkio dalyvis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauko laiptai
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauko laiptai

Progų vaikščioti toli ieškoti nereikia: galima bent vieną dieną per savaitę į darbą nueiti pėstute.

Bent dalį kelio – pėstute

Progų vaikščioti toli ieškoti nereikia: galima bent vieną dieną per savaitę į darbą nueiti pėstute, o ne važiuoti automobiliu. Atsikelti 15 minučių ir pasivaikščioti.

Jei tokia užduotis – pernelyg sudėtinga, galima pabandyti važiuoti tik dalį atstumo. Automobilį palikti atokesnėje aikštelėje ir dalį kelio iki darbovietės nueiti. Tai bus puiki ryto pradžia, pamatysite, kaip bunda miestas, būsite žvalesnis.

Pasiėmus vaikus iš darželio ar mokyklos taip pat galima dar pasivaikščioti. Skyrus dar pusvalandį pavaikščiojimui – galbūt ir vakarinių spūsčių pavyks išvengti.

Ar tikrai iki parduotuvės reikia važiuoti? Ypač kai planuojama pirkti vos kelis produktus. Vakarinis pasivaikščiojimas su tikslu gali tapti ir puikia mankšta.

Klaipėdos sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman teigė, kad pažadas daugiau vaikščioti – puiki proga treniruoti savo valią.

Ar tikrai iki parduotuvės reikia važiuoti? Vakarinis pasivaikščiojimas su tikslu gali tapti ir puikia mankšta.

„Patartina pradėti nuo mažų darbų, paprastų veiklų. Svarbiausia, kad jos patiktų. Jau po pirmų kelių fizinės veiklos užsiėmimų išsiskyrę ir į organizmo ląsteles pakliuvę miokinai sukelia milžinišką džiaugsmą. Va taip žmonės pradeda užsikabinti už fizinės veiklos. Šiai tapus įpročiu, ištreniruojama viena iš pagrindinių žmogaus proto savybių – vykdančioji, arba savęs valdymo, funkcija. Kitaip tariant, valia“, – aiškino specialistė.

Vaikščiojimas - stiprina sveikatą, saugo aplinką

Vaikščiojimas, anot A.Bocman, ne tik mankšta, tai fizinis aktyvumas nereikalaujantis daug išlaidų ar laiko sąnaudų. „Tai aktyvi veikla neturinti jokio šalutinio poveikio mūsų sveikatai, ėjimo metu suteikiama natūrali apkrova visai mūsų kūno sistemai, todėl tai vienas iš būdų išlaikyti sveikus ir ilgaamžius sąnarius ir palaikyti gerą bendrą organizmo būklę“, – sako ji.

Dauguma mano, kad jei sportuoji, tai būtinai tai reikia daryti intensyviai, o po intensyvios treniruotės būtina jausti raumenų skausmą ir nuovargį. Taip tikrai nėra, vienas iš geriausių ir saugiausių būdų būti fiziškai aktyviam – vaikščiojimas.

Ir habilituotas biologijos mokslų daktaras profesorius Albertas Skurvydas yra rašęs, kad fizinis aktyvumas – vienas geriausių antidepresantų. „Ne cheminiai vaistai labiausiai pagerina sergančiųjų depresija būklę, o aerobiniai fiziniai pratimai: pavyzdžiui, 5 kartai po 30 min. pasivaikščiojimo vidutiniu tempu kas savaitę“, – nurodo mokslininkas. Pasak mokslininko, idealu, jei judama šviesioje aplinkoje, ypač – gamtoje, įdomiame, pastabumą ir mąstymą skatinančiame kraštovaizdyje.

Kiek reikia nueiti?

Ar populiari nuomonė, kad reikia nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių, turi pagrindo? Anot A.Bocman, yra paskaičiuota, kad 4-6 metų vaikams rekomenduojama nueiti 11 tūkstančių žingsnių per dieną, 6-11 metų – jau 13 tūkstančių, 12-19 metų paaugliams jau rekomenduojama 10 tūkstančių. Vyresniems – 20-65 metų suaugusiems – apie 8 tūkstančių žingsnių per dieną, vyresniems nei 65-erių metams patariama nueiti apie 7 tūkstančius žingsnių.

„Fizinių pratimų rekomendacijos taip pat turi savas madas. Anksčiau visuotinai populiarintas vaikščiojimas vidutiniu tempu išėjo iš mados – dabar labai madinga taikyti kartotinio intensyvumo fizinius aerobinius pratimus: pvz., eiti 3 min. spėriu tempu ir 3 min. lėtai, taip kaitaliojant tempą visą pusvalandį“, – pažymėjo specialistė.

Kita populiarėjanti mada – tai atlikti gamtoje, vaikščiojant raižyta, kalvota vietove, įjungiant kuo daugiau raumenų grupių. Puikiai tinka šiaurietiškas vaikščiojimas, kai dirba ne vien tik kojos, bet ir rankos – tai ypač svarbu širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijai. Šiuo požiūriu šiaurietiškas ėjimas yra geresnė priemonė nei vien tik ėjimas.

P.S. O kodėl ne dviračiu?

Dažnai teisinamasi, kad keliaujant į darbą į automobilį sėdama, nes pėsčiomis kelionė užtruktų pernelyg ilgai, arba atstumas yra per didelis.

Tačiau statistika rodo, kad net pusės visų kelionių automobiliu atstumas nesiekia net 7,5 km. O juk tokį atstumą, tausodami aplinką ir finansus, greitai ir be didelių pastangų daugelis gali įveikti dviračiu! Gal laikas, nors kartą per savaitę, persėsti ant dviračio?

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min