Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Birželio mėnesio škvalo pasekmės: prašoma vyriausybės paramos

Škvalo padariniai Venciūnuose
www.danielius.net nuotr. / Škvalo padariniai Venciūnuose
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Labiausiai nuo birželio pabaigoje siautusio škvalo nukentėjusios savivaldybės prašo vyriausybės paramos stichijos padarytai žalai atlyginti. Vyriausybė aiškina paramą skirianti tik patikrinusi, ar jos prašoma pagrįstai ir pirmiausia – savivaldybių infrastruktūrai tvarkyti. Tuo metu daugiau kaip pusę audros nuostolių jau atlyginę draudėjai sako, kad bandydami užtikrinti valstybės paramą gyventojams politikai daro meškos paslaugą – netiesiogiai skatina žmones gyventi nesirūpinat savo turtu.

Birželio pabaigoje praūžęs škvalas didžiausią nuostolių šleifą paliko pietų ir vidurio Lietuvoje. Pakilęs vanduo miestuose sėmė rūsius, stiprus vėjas griovė lengvesnius pastatus, plėšė stogus, vertė kaminus, lūžę medžiai gadino automobilius. Pasak draudėjų, tai buvo didžiausia ir daugiausia nuostolių pridariusi audra šiais metais. Labiausiai nuo jos nukentėjo Alytaus, Prienų, Šalčininkų, Kauno, Kaišiadorių, Širvintų, Varėnos ir Druskininkų rajonai. Kai kurios savivaldybės, pritrūkusios lėšų gyventojų ir visuomeninių pastatų nuostoliams padengti, kreipėsi paramos į vyriausybę.

„Mes dengėm 20 proc. patirtų nuostolių. Prieš tai važiavo komisijos, skaičiavo, tikrino sąmatas, kai kur atitiko, kai kur tikslinom. Tai mums kainavo 23 tūkst. eurų iš direktoriaus rezervo fondo, nors patys nuostoliai bendrai skaičiuojant siekė 200 tūkst. eurų. Tai matot, kad ta suma, kuri buvo pasiūlyta išmokėt iš savivaldybės administracijos direktoriaus fondo žymiai mažesnė, nei faktiniai nuostoliai. Dėl to ir norim pagalbos iš centrinės valdžios“, – sakė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Vyriausybė sako gavusi dviejų savivaldybių – Druskininkų ir Alytaus – rajono prašymus.

„Gauti paramai iš Vyriausybės rezervo reikia atitikti 2 sąlygas – rajonas turi būti būtinai paskelbęs ekstremalią padėti, bet tą ekstremalią padėtį turėtų įvertinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – ar tikrai buvo susidariusi ekstremali padėtis, jeigu taip tada finansų ministerija svarstys atitinkamus pareiškimus toms sumoms – ar jos adekvačios, ar neadekvačios padarytiems nuostoliams ir teiks siūlymą vyriausybei“, – teigė vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.

Pasak R. Vaitkaus, procedūra paprastai trunka apie mėnesį ir parama pirmiausiai skiriama savivaldybės infrastruktūrai, visuomeniniams pastatams tvarkyti, o privatus turtas nuo panašių nelaimių turėtų būti draudžiamas.

Anot Alytaus mero, pagalbos dėl vėtros padarinių į savivaldybę kreipėsi 105 asmenys – ir apsidraudusieji savo turtą, ir ne. Tačiau didžioji dalis žalos padaryta kaimuose, kur apdrausti menkavertį ūkinį pastatą kainuoja brangiai, ne kiekvienam pagal išgales. Draudėjai, per birželio škvalą užfiksavę daugiau kaip tūkstantį draudiminių įvykių pastebi, kad norinčiųjų apsidrausti po panašių audrų gausėja.

„Kiekvieną kartą po nelaimės žmonės pradeda rūpintis savo turtu ir galvoti apie draudimą, tačiau mes matome ir neigiamą tendenciją, kai valdžios atstovai kompensuoja nuostolius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, jie netiesiogiai skatina žmones nesirūpinti savo turtu“, – kalbėjo Draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė.

Draudėjai skaičiuoja, kad likviduoti visus birželio škvalo padarinius kainuos maždaug 700 tūkst. eurų. Daugiau kaip pusė šios sumos – apie 400 tūkst. – jau išmokėta.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min