Tikimasi, kad birželį Briuselis duos žalią šviesą Bulgarijai įsivesti eurą – tačiau ši perspektyva kelia nerimą daugeliui šalies gyventojų.
Dėl to praėjusią savaitę, birželio 28 dieną, šalyje įvyko dar vienas protestas už nacionalinės valiutos išsaugojimą, kuriame pasisakė ir skandalingai pagarsėjęs Europos parlamento (EP) narys Petras Gražulis.
2024 m. rugpjūčio 7 d. Bulgarijos Nacionalinis Susirinkimas Sofijoje priėmė įstatymą dėl euro įvedimo Bulgarijos Respublikoje. Pilnas euro įvedimas Bulgarijoje greičiausiai įvyks 2026 m.
Nuo sausio euro įvedimo Bulgarijoje priešininkai pradėjo protestus ir reikalavo referendumo šiuo klausimu, sklandant gausybei dezinformacijos.
Diskusijos dėl nacionalinės valiutos atnaujino prieš ES nukreiptą propagandą, o nemažai euro įvedimo priešininkų mitinguose mojavo Rusijos vėliavomis.
Rusiškai į susirinkusius Sofijos aikštėje kreipėsi ir P.Gražulis. Europos parlamento narys kalbėjo, kad Lietuva, išsilaisvinusi iš Sovietų Sąjungos, įstojo į Europos Sąjungą ir „pakliuvo į naują diktatūrą“.
„Mane teisė sovietmečiu ir šį ketvirtadienį mane vėl teis Lietuvoje dėl to, kad aš citavau Naująjį Testamentą, kur pasisakoma prieš homoseksualizmą“, – susirinkusiems kalbėjo P.Gražulis.
„Lietuva įvedė eurą ir mums sakė, kad visi papulsime į rojų. Ir aš, kaip Lietuvos parlamento narys, taip pat balsavau už euro įvedimą. Tačiau mes patekome ne į rojų – mus apgavo. Kainos ėmė augti kartais. Per metus kainas pakėlė tris kartus. Pas mus beveik uždraudė grynuosius pinigus! Atlyginimų negalima išmokėti grynais pinigais! Ar tai nėra diktatūra?“ – susirinkusiai miniai nuo scenos šaukė P.Gražulis.
Tačiau tai nebuvo jo kalbos pabaiga. Politikas taip pat piktinosi, esą Lietuvoje bankai ėmė „uždirbti labai daug“, kurie gauna pinigų nuo kiekvienos finansinės operacijos.
„Kalbama, kad 2030 metais bus išvis uždrausta atsiskaityti grynais pinigais, nei cento negalėsite sumokėti“, – piktinosi Lietuvos politikas.
-
VRK nusprendė, ar P.Gražulis dalindamas sąsiuvinius papirkinėjo rinkėjus
-
Petro Gražulio prakalba apie moteris EP plinta internete: kalbėjo apie klusnumą vyrams
-
Europos Parlamentas apsisprendė dėl Petro Gražulio neliečiamybės
-
Teismas po neliečiamybės panaikinimo grįžta užbaigti Petro Gražulio bylos
-
Petrui Gražuliui prokuratūra dėl LGBTIQ+ bendruomenės niekinimo siūlo skirti 10 tūkst. eurų baudą
Jis aiškino, kad vis daugiau organizacijų Lietuvoje nepriima grynųjų pinigų ir ragino išsaugoti Bulgarijos nacionalinę valiutą – levą.
„Sovietmečiu buvo madinga būti komunistu, o dabar – homoseksualistu. Nepasiduokite kvailoms madoms – nekeiskite lytinės orientacijos. Vyrai mylėkite moteris, o moterys, – mylėkite vyrus“, – kalbą apie finansinį raštingumą Sofijoje baigė P.Gražulis.
Teisiamas ne už Biblijos citatas
Prokuratūra Europos Parlamento narį Petrą Gražulį prašo pripažinti kaltu dėl LGBTQ asmenų niekinimo ir skirti jam 10 tūkst. eurų baudą.
Baudžiamoji byla, kurioje P.Gražuliui pareikšti kaltinimai dėl LGBTQ asmenų niekinimo, teismui perduota 2023 m. gruodį.
Bylos duomenimis, kaltinamasis vartojo ne visai Bibliją primenančias frazes, tokias kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.
Anot prokuratūros, politikas tokiu būdu įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Jurgita Jakučionė teismo metu griežtai pasisakė apie P.Gražulio kalbą, kurioje ji įžvelgė visai ne religinių dalykų.
„Išnagrinėjome baudžiamąją bylą, kurioje Petras Gražulis kaltinamas niekinęs LGBTQ bendruomenę, skleidė neapykantos kalbą. Homofobinė kalba buvo pasakyta Seimo rūmuose. Jis veikė sąmoningai. Pacituotų teiginiai buvo nukreipti į socialinę žmonių grupę, taip siekiant juos pažeminti. Laisvė skleisti įsitikinimus nesuderinama su nusikalstamais veiksmais“, – sakė prokurorė.
Ji pažymėjo, kad P. Gražulis anksčiau buvo teistas, daug kartų baustas administracine tvarka.
Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustojęs, nes kaltinamasis P. Gražulis praėjusių metų liepą buvo išrinktas Europos Parlamentu nariu ir įgijo teisinę neliečiamybę. Po generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimosi gegužės 6 d. EP panaikino P.Gražulio teisinę neliečiamybę.
EP nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog teisėsaugos procesas gali būti traktuojamas kaip politinis persekiojimas.
Kilo ne tik kainos, bet ir atlyginimai
Lietuva prisijungė prie euro zonos ir įsivedė eurą kaip oficialią valiutą nuo 2015 m. sausio 1 d.
Kaip tų metų gegužę pranešė Lietuvos statistikos departamentas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 699,8 Eur ir palyginti su tuo pačiu metu praėjusiais metais išaugo 4,3 proc.
Realusis darbo užmokestis 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje augo 5,8 proc. Valstybės sektoriuje jis augo 4,5 proc., o privačiajame – 6,6 proc.
Euro įvedimo poveikio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus vertinimas parodė, kad nors vartojimo prekių ir paslaugų kainos įsivedus eurą kilo, tačiau šį augimą gerokai lenkė kylančios gyventojų pajamos.
Per 2015–2019 m. laikotarpį darbo užmokesčio augimas Lietuvoje buvo spartesnis nei pokriziniu laikotarpiu anksčiau ir aplenkė infliaciją šalyje net 6 kartus.
Tiek minimalusis, tiek vidutinis darbo užmokestis, tiek ir vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija per penkerių metų laikotarpį (2015–2019) išaugo daugiau kaip 40 proc., o prekių ir paslaugų kainos – vidutiniškai mažiau nei 10 proc.
Nors darbo užmokestis atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose po euro įvedimo augo nevienodai, skirtumai nebuvo labai dideli. Daugelyje sektorių darbo užmokestis pakilo 43–59 proc., t. y. panašiai, taigi spartus darbo užmokesčio augimas nagrinėjamu laikotarpiu buvo visuotinis ir kelis kartus lenkė infliaciją.
Darbo užmokesčio ir pensijų augimą lėmė ne tik ekonomikos augimas, bet ir valdžios sprendimai didinti minimalųjį mėnesio atlyginimą ir valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas.
Lietuvos banko atlikta analizė parodė, kad euro įvedimas ir dalyvavimas euro zonoje neturėjo tokio didelio poveikio kainų augimui Lietuvoje, kokį gyventojai linkę priskirti.
Nuo euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. pradžioje iki 2019 m. pabaigos vartotojų prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje išaugo beveik 10 proc. Šis išaugimas buvo pastebimai didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tačiau panašus kaip daugelyje kitų panašaus išsivystymo Europos Sąjungos šalių, nepriklausomai nuo to, ar jos įsivedė eurą, ar ne.
Daugiausia išaugo su darbo užmokesčio kaita ir vidaus paklausa glaudžiai susijusios paslaugų sektoriaus kainos. Viena vertus, reiškinys, kai paslaugų kainos auga sparčiau nei bendras kainų lygis, yra neišvengiamas, kai ekonomika su santykinai žemu pajamų (našumo) ir kainų lygiu integruojasi ir panašėja į aukštesnio pragyvenimo ir kainų lygio regioną (konverguoja su juo).
Lietuvoje kainų lygis 2014 m. sudarė 56 proc., o 2019 m. – 60 proc. euro zonos vidurkio.
Netiesa ir tai, kad bankai ėmė žaibiškai uždirbti iš euro įvedimo. Lietuvos banko analizėje nurodoma, kad euro įvedimas sumažino paskolų ir indėlių palūkanas, nustatyta, kad ne finansų įmonių sektoriaus grynosios palūkanų išlaidos (paskolų palūkanų išlaidų ir indėlių palūkanų pajamų skirtumas) sumažėjo vidutiniškai 28 mln. Eur (0,07 proc. BVP) kasmet, o namų ūkio sektoriaus – 19 mln. Eur (0,05 proc. BVP) kasmet.
Dėl euro įvedimo sumažėjusios valiutos keitimo ir tarptautinių atsiskaitymų išlaidos konservatyviu vertinimu leido Lietuvos ne bankų sektoriui sutaupyti ne mažiau kaip 0,05 proc. BVP per metus. Tiek procentų, palyginti su 2015 m. BVP, sumažėjo bankų paslaugų ir komisinių pajamos 2015 m., palyginti su 2014 m.
Grynųjų neuždraudė ir nežada drausti
P.Gražulio teiginiai, esą Lietuvoje buvo uždrausti grynieji pinigai, neatitinka tiesos ir yra manipuliatyvūs.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos (įstatymą rasite čia), pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos.
Taip buvo padaryta siekiant mažinti šešėlinę veiklą.
Tačiau taikomos išimtys.
Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais, mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalo apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.
Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turi per 10 dienų. Su tikslia tvarka dėl tokios informacijos teikimo VMI galima susipažinti čia.
Tačiau net įvesti ribojimai nesužlugdė atsiskaitymų grynaisiais pinigais Lietuvoje – jų dalis mažėjo dar iki įstatymo pataisų.
Pagal Europos Centrinio Banko duomenis, 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o remiantis 2019 m. atlikta analogiška apklausa – 68 proc., 2016 m. – 75 proc.
Tiesos neatitinka ir P.Gražulio žodžiai, esą atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimai linkę griežtėti taip, kad kyla realus pavojus, jog iki 2030 metų tai galėtų tapti uždrausta praktika.
Šių metų kovą Seime ėmė skintis kelią pasiūlymas maksimalią sumą atsiskaitant grynaisiais padidinti nuo 5 iki 15 tūkst. eurų.
Už įstatymo dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 31, o 12 susilaikė.
Įstatymo projektą Seime pristatęs Remigijus Žemaitaitis sakė, kad, atsižvelgiant į pastabas, bus teikiamas pasiūlymas ribą didinti ne iki 15, o iki 10 tūkst. eurų. Koreguoti įstatymą planuojama dėl ES reglamentų.
15min verdiktas: manipuliacija. P.Gražulis nutyli, kad Lietuvoje įvedus eurą kilo ne tik kainos, bet ir atlyginimai. Informacija apie neva draudžiamus atsiskaitymus grynaisiais pinigais neatitinka tiesos – jie ribojami iki 5 tūkst. eurų, taip siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką. Tačiau taikomos išimtys – pranešus VMI apie sandorį, atsiskaityti grynaisiais vis dar įmanoma.
