Ministerija siūlo, kad šios išlaidos priklausytų nuo rinkėjų skaičiaus ir vidutinės mėnesio algos (VMDU). Dabar jos apskaičiuojamos rinkėjų skaičių dauginant nuo nustatytos sumos.
„Išlaidų dydžiai buvo patvirtinti labai seniai, 2004 metais, natūralu, infliacija, kainos didėja ir išlaidos turėjo būti peržiūrėtos, todėl ir padidinome išlaidų limitą“, – BNS sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pagal naują modelį, jeigu rinkimų apygarda apima visą Lietuvos teritoriją, kaip būna per Seimo, prezidento, Europos Parlamento rinkimus, didžiausias išlaidų limitas nustatomas rinkėjų skaičių dauginant iš 0,0005 VMDU dydžio (2017 metų IV ketvirčio duomenimis – 885 eur.)
Kai rinkimų apygarda apima dalį Lietuvos teritorijos (per Seimo ir savivaldos rinkimus), limitas apskaičiuojamas vienos apygardos rinkėjų skaičių dauginant iš 0,001 VMDU dydžio. Jeigu ši sandauga išeina mažesnė kaip dešimt VMDU dydžių, nustatomas didžiausias politinės kampanijos išlaidų dydis – dešimt VMDU dydžių.
Partija, per savivaldos rinkimus iškėlusi kandidatų sąrašą ar sąrašus, papildomai gali išleisti ne daugiau kaip 10 proc. savo kandidatų didžiausios politinės kampanijos išlaidų sumos.
Nauja skaičiavimo tvarka gerokai padidina išlaidų limitus. Pavyzdžiui, 2016 metais per Seimo rinkimus vienas savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, šiuo atveju partija, savo kampanijai finansuoti daugiausia galėjo išleisti 730 tūkst. eurų. Pagal naują tvarką, ši suma galėtų viršytų 1,1 mln. eurų.
Šių metų rugsėjį vyksiantiems Seimo nario rinkimams Zanavykų vienmandatėje rinkimų apygardoje nustatytas 19 tūkst. eurų maksimalus išlaidų limitas. Pritaikius naują skaičiavimo modelį, šis dydis siektų daugiau kaip 28 tūkst. eurų.
Pasak E.Jankevičiaus, taip pat siūloma daugiau išlaidų pripažinti politinės kampanijos išlaidomis. Į šį sąrašą norima įtraukti išlaidas už teisines, konsultavimo, mokymo paslaugas, kandidatų transporto išlaidas.
Įstatymai numato, kad prasidėjus politinei kampanijai, visos jos išlaidos gali būti apmokamos tik iš specialiai šiai kampanijai atidarytos sąskaitos lėšų.
Be to, Vyriausybė siūlo uždrausti trečiųjų šalių specialistams konsultuoti Lietuvos politikus.
„Kad tam tikros trečiosios šalys negalėtų daryti įtakos per mūsų prezidento, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimus“, – aiškino teisingumo ministras.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad konsultavimo sutartis būtų galima sudaryti tik su Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos narės, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiais, čia registruotais juridiniais asmenimis.
Pasak E.Jankevičiaus, ministrai nutarė, kad tarp tokių valstybių būtų ir NATO priklausančios šalys.
2019 metais vyks prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų, tiesioginiai merų rinkimai.
