Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Būsimosios Šiaulių sporto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Stoškus: apie būsimąją sporto gimnaziją ir trenerio darbą

Andrius Stoškus: „Treneris yra žmogus, kuris turi neskaičiuoti savo darbo valandų, pamiršti, ką reiškia atostogos ir vasara.“
Vadimo Simutkino nuotr. / Andrius Stoškus: „Treneris yra žmogus, kuris turi neskaičiuoti savo darbo valandų, pamiršti, ką reiškia atostogos ir vasara.“
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas sporto reikalams, sporto psichologas ir treneris Andrius Stoškus, paklaustas apie šiemet startuosiančią Šiaulių sporto gimnaziją, kuria taps Vijolių vidurinė mokykla, sako, kad ten besimokysiantys dirbs kaip ir menų gimnazijoje, o naujosios sąlygos garantuos kur kas aukštesnius sportinius pasiekimus. „Vardan aukštų rezultatų turime dirbti visu 110 proc.“ – sako A.Stoškus.

Tad „Šiaulių naujienoms“ A.Stoškus ir pasakojo apie siekį sukurti pavyzdinių trenerių komandą būsimoje sporto gimnazijoje.

– Kodėl reikia sporto gimnazijos?

– Vijolių vidurinė mokykla jau daug metų siekia tapti sporto gimnazija, nes kilo klausimas dėl mokyklos išlikimo, kaip ir daugumos ugdymo įstaigų, tai ėmėmės mokyklą keisti.

Iki šiol Vijolių mokykla turėjo tik sportines klases, tai liko iš tų laikų, kai Lietuvoje buvo vadinamieji sporto internatai. Aišku, negražiai skamba „sporto internatas“, bet tai – specializuota sporto įstaiga, kur vaikai gali mokslą ir sportą suderinti. Analogas, kur suderinamos kelios veiklos, yra M.K.Čiurlionio menų gimnazija: jų repeticijos, muzikinės pamokos suderintos su mokslais, nes norėdamas būti aukšto lygio menininku turi 24 valandas gyventi menu. Taip yra ir visose kitose srityse, taip pat ir sporte.

Iki šiol Vijolių mokykla turėjo tik sportines klases, tai liko iš tų laikų, kai Lietuvoje buvo vadinamieji sporto internatai. Aišku, negražiai skamba „sporto internatas“, bet tai – specializuota sporto įstaiga, kur vaikai gali mokslą ir sportą suderinti. Analogas, kur suderinamos kelios veiklos, yra M.K.Čiurlionio menų gimnazija.

Mes kalbame apie aukštus tikslus, kurių pasiekti yra labai sudėtinga paprastoje mokykloje, nes mokinys turi ir lankyti pamokas, ir du kartus per dieną treniruotis. O sporto gimnazijoje bus sudarytos galimybės visa tai suderinti. Be to, sporto gimnazijoje galės mokytis vaikai iš viso regiono, nes dabar yra daug būsimųjų rūtų meilutyčių, bet jos ir jie lieka kaimuose ir nežinia kur pradingsta. Daug talentų prarandame dėl to, kad nesuteikiame tinkamų sąlygų jiems tobulėti, nemesti sporto. 

Pavyzdžiui, mūsų treniruojamoje moterų rinktinėje yra merginos iš įvairių miestų, Anykščių rajono, o kitais metais atvažiuos sportininkė iš Klaipėdos.

Sporto gimnazijoje bus kultivuojama 12 sporto šakų, kai kurios sporto šakos deleguos čia savo rinktines, tokias kaip tinklinis, futbolas, t. y. bus dirbama rinktinių pagrindu. Gal atrodys labai skambiai, bet čia mokysis mūsų ateities sporto elitas, kuris garsins Lietuvą, nes mūsų pagrindinis siekis – olimpiniai medaliai, čia mokysis tik olimpinių sporto šakų atstovai.

– O jūsų darbas?

– Mano darbas yra suburti trenerių komandą. Treneriai bus tie, kurie viską ir „veš“. Jeigu treneris bus savo veiklos fanatikas, tai bus viskas gerai. Dviračio iš naujo čia niekas neišradinėja – jau yra Lietuvos olimpinis sporto centras Vilniuje, kur vaikai gyvena bendrabutyje, atvyksta iš kitų Lietuvos miestų, taip pat ir iš Šiaulių. Mes norime padaryti taip, kad regione būtų panaši mokykla. Tokios mokyklos yra unikalios, jų Lietuvos istorijoje nebuvo. Sporto gimnazija bus Šiauliuose, o kita – Panevėžyje.

Daug kam kyla klausimas, kodėl būtent šiuose miestuose bus gimnazijos, bet aš atsakau: kas labiausiai to siekė, tie ir gavo. Matyt, kiti miestai nebuvo taip suinteresuoti, kaip mes. Kalbant apie visą sistemą, mes dar turime ir universitetą, kuris, tikimės, pasipildys būsimaisiais studentais. Tad turėtų pavykti žmones pritraukti, kad jie neišvažiuotų, o pasiliktų, nes kalbant apie aukšto meistriškumo sportą po mokyklos žmogui dar reikia 5-6 metus sportuoti, kad paaiškėtų, ko jis yra vertas. Nes ne visi yra tokie, kaip R.Meilutytė.

– Kokia bus sporto gimnazijoje moksleivio diena?

– Ji kardinaliai nesikeis, nes mokiniai ir dabar turi galimybę rytinei treniruotei. Nauja bus tai, kad mokiniai bus priimami nuo penktos klasės. Jeigu tėvai, treneriai sutinka, matydami vaiko gabumus, tai atvykęs iš regiono jis galės mokytis gimnazijoje. Iki šiol buvo galima mokytis nuo devintos klasės. Penktokui jau bus sudaromos sąlygos čia būti.

Mokiniai bus priimami nuo penktos klasės. Jeigu tėvai, treneriai sutinka, matydami vaiko gabumus, tai atvykęs iš regiono jis galės mokytis gimnazijoje. Iki šiol buvo galima mokytis nuo devintos klasės.

Kuo anksčiau įgauni sportinių žinių, lavini kūną ir protą ne tik mokykloje, bet ir sporto salėje, tuo geresni rezultatai pasiekiami. Kaip bebūtų, sportininkas pirma auginamas kaip asmenybė, kaip žmogus, o ne kaip mašina, atliekanti užduotis. Gimnazijos statusas įpareigoja skirti didelį dėmesį mokslui. Buvo visokių nuogąstavimų, kad sportininkams nereikia mokytis ir panašiai. 

Aš galiu patvirtinti ir savo, ir kitais pavyzdžiais. Kai žmonės išmoksta įveikti sunkumus sporto salėje, juos daug lengviau įveikia apskritai gyvenime – šeimoje, darbe ir visame kitame sociume.

– Kaip bus prižiūrimi vaikai?

– Planuojama įkurti infrastruktūrą taip, kad vaikui nereikėtų niekur išeiti iš mokyklos ribų, kad jis gautų ten pat sporto psichologo, sporto mediko, kineziterapeuto paslaugas, galėtų apsilankyti reabilitacijos kabinete. Turi kuo mažiau nutekėti laiko kelionėms autobusu kažkur į kitą miesto galą, į kažkokią procedūrą.

Vaiko veikla bus labai koncentruota. Lygiai kaip ir menų gimnazijoje. Pasaulyje praktika rodo, kad labai daug olimpinių čempionų tokį gyvenimą ir gyvena – mokėsi tokioje specializuotoje mokykloje, o vėliau universitete buvo sudarytos visos sąlygos tobulėti.

Juk žinome, jeigu norime pasiekti itin aukštų rezultatų, save turime atiduoti visu 110 procentų, ne 100. Į moksleivį bus žiūrima kaip į sportininką, ne kaip į paprastą žmogų, kadangi skiriasi jo kūnas, mąstymas, protas, tad darbas su juo turi būti kitoks.

Jeigu man kas pasakytų, kad užtenka 3-4 kartus per savaitę treniruotis ir būti sportininku, tuo nepatikėčiau: nemačiau tokių. Kūno kultūra ir sportas yra dvi skirtingos sąvokos. Sportas yra maksimalūs sportiniai rezultatai ir jų siekimas, o kūno kultūra – sveika gyvensena, nuostatos į sveiką gyvenseną, fizinis aktyvumas, priimtinas žmogui.

Vaiko veikla bus labai koncentruota. Lygiai kaip ir menų gimnazijoje. Pasaulyje praktika rodo, kad labai daug olimpinių čempionų tokį gyvenimą ir gyvena – mokėsi tokioje specializuotoje mokykloje, o vėliau universitete buvo sudarytos visos sąlygos tobulėti.

Sportas siaurąja prasme – rekordų, aukščiausių vietų siekimas tiek Lietuvoje, Europoje, pasaulyje ir olimpinėse žaidynėse. Ta pati R. Meilutytė mokosi analogiškoje mokykloje užsienyje. Jeigu būtų pasilikusi Lietuvoje, esu beveik įsitikinęs, kad ji būtų sėkmingai sudalyvavusi Lietuvos plaukimo čempionate ir daugiau nieko nepasiekusi. Turime kalbėti ir apie trenerį, kuris ant pečių temps visą šitą vežimą. Yra kita daugybė – valdžia, mokytojai, administratoriai, bet pirmas žmogus bus treneris.

– Yra tokių trenerių?

– Tokių, kurie nori ir dega šia idėja, yra, bet yra skeptikų. Aš žinau, kad ir be didelių finansų galima pasiekti rezultatų. Tačiau su finansais geriau. Tad džiugu, kad sporto gimnazijoje finansavimo klausimai bus išspręsti: turėsime didesnį mokinio krepšelį, valstybė skirs daugiau vaiko poreikiams – juk reikalingas maitinimas, bendrabutis, personalas dirbti po pamokų, medikai, nes vaikas gyvens be tėvų.

Kaip bebūtų gaila, turime dar tokių trenerių, kurie iki šiol neplanuoja savo veiklos. Gerai, kad aš pripratau dirbti taip, kaip reikia. Aš planuoju ir žinau, kad kiekvienas sportininkas turi turėti savo pasirengimo, treniruočių planą, išdėstytą keturių metų olimpiniame cikle tarp olimpiadų. Kiekviena sportininko treniruotė turi būti apibrėžta ir logine seka surišta su visu ugdymo planu. Tai nėra lengva – turi suplanuoti, ką veiksi 52 savaites per metus kiekvieną dieną. Treneris, kuris žiūri rimtai į savo veiklą ir ją planuoja, paklaustas, ką veiks ateinančių metų liepos mėnesį, gali pasakyti, ką veiks kiekvieną dieną, kokie bus treniruočių tikslai ir uždaviniai.

Šiandien treneris sporte yra viskas – jis būna ir virėjas, ir vairuotojas, ir gydytojas, nes visur lydi savo auklėtinius. Jis turi turėti ir daug pagalbininkų po ranka – ir sporto psichologą, ir kineziterapeutą, ir t. t.

Treneris yra žmogus, kuris turi neskaičiuoti savo darbo valandų, pamiršti, ką reiškia atostogos ir vasara. Jis turi atostogauti, bet atostogauti 56 dienas per metus... Na, aš negaliu sau leisti tokios prabangos, juk tai reiškia, kad palieku savo vaikus be priežiūros. Treneris dar turi gyventi ant lagamino – stovyklos, varžybos ir t. t., kurios dažnai vyksta savaitgaliais.

O gyvenimas yra negailestingas – šiandien esi olimpinis čempionas, netrukus jau tapai praėjusių metų čempionu, o artėja jau kita olimpiada. Po kiekvieno laimėjimo ir pralaimėjimo tu turi atverti sporto salės duris ir viską pradėti iš naujo.

„Šiaulių naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min