Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 liepos 29d. 06:05

Buvę D.Grybauskaitės patarėjai įvertino Vyriausybės formavimą: G.Nausėdai sunkiau

Gitanas Nausėda ir Dalia Grybauskaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda ir Dalia Grybauskaitė
Nors buvo vilčių, kad Vyriausybė bus suformuota jau šią savaitę, panašu, kad taip nenutiks. Gali prireikti net viso Konstitucijoje įtvirtinto penkiolikos dienų limito. Kodėl? Buvę D.Grybauskaitės patarėjai aiškina, kad G.Nausėdai sunkiau, nes iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko, nes Vyriausybėje jau yra pasikeitę šeši ministrai, o ir prezidentui bei jo komandai trūksta politinės virtuvės išmanymo.

D.Grybauskaitė, su kuria dirbo abu 15min pašnekovai – Mindaugas Lingė ir Virginija Būdienė – Vyriausybės formavime buvo greita. 2009-aisiais, kai D.Grybauskaitė buvo išrinkta pirmai kadencijai, Vyriausybė buvo suformuota liepos 20 d. Su tuomečiu socialinės apsaugos ir darbo ministru Rimantu Jonu Dagiu, kuriam turėjo priekaištų D.Grybauskaitė susitiko pirmą dieną po inauguracijos ir iškart buvo aišku, kad jo Vyriausybėje neliks.

Po savaitės D.Grybauskaitė patvirtino Vyriausybės sudėtį tik su viena pataisa – R.J.Dagį pakeitė Donatas Jankauskas.

„Galbūt būtų sveika atnaujinti daugiau, bet kai girdėjau, kokie kandidatai galėtų būti siūlomi, ir pasiskaičiavau, kad kai kurie gal ir ne tokie šaunūs, bet bent jau nevagia, tai gal ne taip jau ir blogai“, – tuomet savo sprendimą nekeisti daugiau ministrų aiškino D.Grybauskaitė.

2014-aisiais viskas vyko dar greičiau, nes sąlygas būsimiems ministrams kelti D.Grybauskaitė ėmėsi dar iki inauguracijos antrajai kadencijai. Tuomet atsirado „juodieji sąrašai“, D.Grybauskaitė bandė perimti iniciatyvą ne tik rinkdamasi ministrus, bet ir viceministrus. Vyriausybė buvo suformuota liepos 16 d. Joje keitėsi trys ministrai.

Pasiskaičiavau, kad kai kurie gal ir ne tokie šaunūs, bet bent jau nevagia, tai gal ne taip jau ir blogai.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis buvo pakeisti, nes vienas buvo išrinktas į Europos Parlamentą, o kitas tapo eurokomisaru. Tik žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna sulaukė prezidentės kritikos ir buvo priverstas atsistatydinti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Vigilijus Jukna
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Vigilijus Jukna

M.Lingė: G.Nausėdos dalią apsunkina artėjantys Seimo rinkimai

Taigi lyginant Vyriausybės formavimo procedūras po prezidento rinkimų ir matant tai, kad Seimas baigė sesiją nesuformavus naujo ministrų kabineto, akivaizdu, kad G.Nausėdos situacija sudėtingesnė.

Buvęs D.Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė 15min nurodė, kad tam yra objektyvių priežasčių.

„Vienintelė ir aiškiausia priežastis yra ta, kad skirtingai nuo 2009 ar 2014 m. turime trumpiausią iki kitų Seimo rinkimų likusį laiką. Visos partijos turi interesą spręsti savo vidines problemas, savo rinkimų klausimus, nusistatinėti savo poreikius ir tai daug ką paaiškina. Tiek 2009 m., tiek 2014 m. iki Seimo rinkimų dar buvo likusi nemenka atkarpa“, – aiškino M.Lingė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Mindaugas Lingė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Mindaugas Lingė

Pasak jo, šis aspektas apsunkina Vyriausybės formavimą, nes suintensyvėja „politinis turgus“.

„Vyriausybės performavime šiaip jokių objektyvių sąlygų ir būtinybės atnaujinti kabinetą iš esmės nebūtų. Turiu galvoje, kad aiškiai išreikštų kritikos žodžių ar susikompromitavimo faktų nematėme. Atnaujinimas dabar sąlygotas ne objektyvios būtinybės, o tiesiog koalicijos partijų poreikio užsiimti kuo geresnes pozicijas rinkimams.

Žinant partijų interesus – viskas suprantama, kodėl jos nori turėti didesnės įtakos ir svarbos, bet prezidentas čia privalo būti nepriklausomas arbitras ir pirmiausia žiūrėti valstybinių interesų, o ne padėti vienai ar kitai partijai atsigriebti geresnes ar pelningesnes ministerijas“, – dėsto jis.

Prezidentas čia privalo būti nepriklausomas arbitras ir pirmiausia žiūrėti valstybinių interesų, o ne padėti vienai ar kitai partijai atsigriebti geresnes ar pelningesnes ministerijas.

M.Lingės požiūriu, kad ir kuriuos ministrus galiausiai bus nutarta pakeisti, labai svarbu bus stebėti, ką jie veiks artėjančius metus. Pavyzdžiui, ar staiga regionų politikai ar kelių asfaltavimui skiriamų pinigų srautas nepakryps Pietryčių Lietuvos savivaldybėms.

Sprendimus lemia taktika

Kitas objektyvus aspektas, lemiantis ilgesnį Vyriausybės formavimo procesą, tas, kad šioje Vyriausybėje jau yra pasikeitę šeši ministrai, o tai reiškia, kad pakeitus daugiau nei vieną ministrą Seime iš naujo turėtų būti tvirtinama Vyriausybės programa.

„Čia yra precedento mūsų valstybėje dar neturintis atvejis, kad riba, kai privaloma iš naujo tvirtinti Vyriausybės programą, sutaptų su įgaliojimų grąžinimu“, – sako M.Lingė.

Pasak jo, tai taktiką lemiantis klausimas, dėl kurio premjeras ir prezidentas išties gali nesutarti. Jei dabar būtų keičiamas tik vienas ministras, kitus, dėl kurių postų persiderėta pasirašant naują koalicijos sutartį, keisti reiktų vėliau. Ir vėl galėtų kilti sunkumų.

„Matyt, tai padaryti būtų daug sudėtingiau. Tada reiktų nebe Vyriausybės performavimo, o premjero teikimo atstatydinti arba atsistatydinimų. Tada motyvavimo klausimas kiltų ir politiškai pokyčius pagrįsti taptų sudėtingiau. Yra dilema. Girdime, kad yra nenorima pertvirtinti Vyriausybės programos, nors tas scenarijus, kad bus apsiribota tik vieno ministro pakeitimu, neatrodo labai realus.

Prezidentas nėra saistomas jokių koalicinių įsipareigojimų, čia yra dviejų subjektų klausimas, kaip jie sutaria dėl konkrečių kandidatūrų, ir kokia Vyriausybė bus patvirtinta.

Kita vertus, jei premjeras surinko virš 80 balsų savo kandidatūrai, tai vardan stabilumo valstybėje ir nesant alternatyvų, turbūt nesunkiai būtų patvirtinta panašiais balsais ir Vyriausybės programa. Ypač, jei koalicijos partnerėms pavyktų gauti tai, ko jos norėjo“, – aiškino M.Lingė.

Buvęs D.Grybauskaitės patarėjas akcentuoja, kad Vyriausybės formavimas yra premjero ir prezidento reikalas, todėl G.Nausėda čia gali žaisti esminį vaidmenį.

„Prezidentas nėra saistomas jokių koalicinių įsipareigojimų, čia yra dviejų subjektų klausimas, kaip jie sutaria dėl konkrečių kandidatūrų, ir kokia Vyriausybė bus patvirtinta“, – pabrėžė M.Lingė.

Pasak jo, tai, kad vakar Seimo sesija buvo baigta nesuformavus naujos Vyriausybės, rodo, kad procesas užsitęs.

„Ką tenka girdėti iš ketinimų, tai kalbama apie norą susitikti tiek su kandidatais, tiek su esamais ministrais. Tai, matyt, politinio veiksmo artimiausiomis savaitėmis matysime. Procesas negali išsitęsti iki begalybės, terminai yra aiškūs – 15 dienų. Vieno ministro klausimas būtų buvęs išspręstas daug greičiau, tai, tikėtina, tų pokyčių planuojama daugiau“, – svarstė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Saulius Skvernelis

M.Lingė nesureikšmina detalių, kad prezidentas pirmosiomis darbo dienomis su ministrais nesusitikinėjo, ar to, kad premjeras ketvirtadienį pas G.Nausėda vyko net dukart per dieną. Nors D.Grybauskaitės dukart per dieną, anot M.Lingės, nė vienas premjeras nelankė, buvo aktyviai bendraujama laiškais, telefonu, SMS žinutėmis.

V.Būdienė: G.Nausėda – S.Skvernelio ir R.Karbauskio konflikto įkaitas

Buvusi D.Grybauskaitės vyriausioji patarėja, Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė 15min teigė, kad dukart per dieną vykstantys prezidento ir premjero susitikimai nėra įprastas reiškinys. Anot jos, tai rodo, kad dėl kažko smarkiai nesutariama.

„Dabar vyksta žaidimas lyg kortomis. Vakar susitiko Saulius Skvernelis su prezidentu, R.Karbauskis išmetė kortą, kad Virginijų Sinkevičių siūlo eurokomisaru, kas akivaizdžiai S.Skverneliui nepatiko ir buvo netikėta, nes jis – ministrų sąraše. Čia tolesnis „valstiečių“ skilimo procesas, man atrodo, vyksta. Gal tada jie su G.Nausėda nusprendė ministrų sąrašą kol kas prilaikyti? (…) Kaip kortų žaidime – kiekvienas vis primetinėja tų kortų R.Karbauskis su S.Skverneliu, o G.Nausėda yra kaip įkaitas,“ – vertino V.Būdienė.

Kiek dėti druskos į sriubą, sužinai tik ne vieną kartą persūdęs taip, kad buvo nevalgoma. Dabar, man atrodo, G.Nausėda yra žaidimo spąstuose.

Taigi ji mano, kad pats G.Nausėda šiame žaidime – ne žaidėjas? „Man atrodo, kad ne. Neturi jis dar politinio žaidimo didelių įgūdžių“, – teigia V.Būdienė.

Ne pliusas ir tai, kad Vidaus politikos patarėjų grupėje G.Nausėdos komandoje iki šiol tėra vienas asmuo – buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

„Nežino ir jis virtuvės, ėjimų, nežino, kokios rizikos ir ko iš kurios pusės galima tikėtis. Ką daryti galima tiesmukai, o ko tikėtis iš už nugaros. Kol kas neturi jie tos praktikos. Bendra išmintis yra. G.Nausėda – išmintingas žmogus, bet čia reikia ir patirties. Kiek dėti druskos į sriubą, sužinai tik ne vieną kartą persūdęs taip, kad buvo nevalgoma. Dabar, man atrodo, G.Nausėda yra žaidimo spąstuose“, – 15min sakė V.Būdienė.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Virginija Būdienė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Virginija Būdienė

Vilniaus politikos analizės instituto vadovė tikina, kad G.Nausėdos elgesys ir politiniai pasiekimai formuojant Vyriausybę labai svarbūs. Jei jis patvirtins visus jam pateiktus kandidatus, visuomenė gali pagalvoti, kad jis – silpnas prezidentas.

„Prezidentas turi labai daug galių formuojant Vyriausybę. Jei jis lengva ranka patvirtins visą sąrašą, o dar sutiks vykdyti prašymus įdėt-išimt, kas, ko gero, dabar ir vyksta, tai jis neturės to įvaizdžio stipraus prezidento, turinčio nuomonę ir pasinaudojančio savo galiomis. Tai jam labai neapsimoka. Gera pradžia yra pusė darbo, kaip dabar jis pasirodys, taip visuomenė jį ir matys. Tai yra pirmas ir pats svarbiausias egzaminas jam“, – vertino V.Būdienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

05:25
01:01
00:21

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min