Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bylomis užversto teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas: „Labai džiugu, kad žmonės nebijo kreiptis į teismą!“

Temidė, teisingumo deivė
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr. / Temidė, teisingumo deivė
Šaltinis: 15min
0
A A

Vieno labiausiai apkrautų šalyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) vadovas mano, jog kur kas svarbesnė yra žmonėms sudaryta galimybė visais rūpimais klausimais kreiptis į teisėjus nei poreikis mažinti Temidės tarnų darbo krūvius.

„Žmonės jaučiasi pakankamai nesaugūs mūsų valstybėje“, – taip pagrindinę priežastį, kodėl daugelis gyventojų ieško teisybės teismuose, įvardijo LVAT pirmininkas R.Piličiauskas.

Jo žodžiais tariant, gyventojai gana dažnai kreipiasi į teismą, gindami savo teises. „Kai kurių kategorijų bylų mes šiandien gauname tiesiog stebėtiną kiekį“, – pridūrė teismo vadovas.

Teisininkas siūlo nesureikšminti to, jog dalis pareiškėjų kreipiasi į teismą nepagrįstai, taip tik didindami teisėjų darbo krūvius.

„Labai džiugu, kad žmonės nebijo kreiptis į teismą!“ – kalbėjo R.Piličiauskas.

Kur kas svarbiau, anot R.Piličiausko, jog Lietuvoje realiai veikia jaunos demokratijos šaliai itin svarbus principas: kiekvienas pilietis greitai, lengvai ir pigiai gali kreiptis į teismą, jei tik mano, kad kažkurios jo teisės yra pažeidžiamos.

„Vienas iš mūsų siekių – kad tos teisės, kurias žmonės turi pagal Konstituciją ir įstatymus, būtų užtikrinamos realiai, o nebūtų tik kaip deklaracijos“, – tikino R.Piličiauskas.

Savo ruožtu pati teismų sistema, anot LVAT vadovo, turi dėti pastangas, kad bylos teismuose būtų išnagrinėjamos kuo greičiau, procesų išlaidos būtų kuo mažesnės. Siekdami šių tikslų teisininkai plėtoja elektroninės bylos projektą, inicijuoja tam tikrų teisės aktų tobulinimą, stengiasi racionalizuoti savo pačių kasdienį darbą. 

Pirmadienį Vyriausiajame administraciniame teisme pristatyti praėjusių metų LVAT veiklos rezultatai.

Teisme, kuriame šiuo metu dirba 16 teisėjų, per dvylika mėnesių išnagrinėta iš viso 8 614 bylų.

R.Piličiauskas priminė, jog nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią skundai dėl administracinių teisės pažeidimų (ATP) bylų yra perduodami ne LVAT, o bendrosios praktikos teismams. Tačiau šį sausį Vyriausiajame administraciniame teisme nepastebėta, kad gaunamų ATP bylų srautas būtų bent šiek tiek mažesnis nei pernai. Priežastis – į LVAT nepateks tik tos bylos, kuriose ATP protokolai surašyti iki 2011 m. sausio 1 d.

Vadinasi, dar gerą pusmetį LVAT nepajus tokio tipo bylų mažėjimo, nes užtruks, kol bylos iš protokolus surašiusių institucijų pateks pirmosios instancijos teisėjams, skundai dėl pastarųjų sprendimų keliaus į LVAT.

Be to, Vyriausiajame administraciniame teisme yra sukaupta apie 3 000 jau gautų, bet dar nesuspėtų išnagrinėti ATP bylų.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Ričardas Piličiauskas
Ričardas Piličiauskas

„Manome, kad šiais metais mums pavyks žymiai paspartinti bylų nagrinėjimą, tikimės, kad bylų nagrinėjimo terminai bus žymiai trumpesni jau kitais metais“, – viliasi R.Piličiauskas.

Iš minėtų 8614 LVAT pernai išnagrinėtų bylų būtent ATP ginčai sudarė didžiausią dalį, o administracinių ginčų bylų, kurių narpliojimas, pagal naująją tvarką, ir turėtų būti Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija, buvo išnagrinėta „tik“ 1 707.Paskatinti žmones ginti savo teises santykiuose su valstybe šiuo metu yra svarbesnis prioritetas nei sudaryti jiems kažkokias kliūtis kreiptis į teismą.

Pagal statistiką, LVAT teisėjams, kurių nutarimai būna galutiniai ir neskundžiami, pernai neteko keisti 62 proc. visų žemesnės instancijos teismų sprendimų. „Šis skaičius rodo, kad administracinių teismų sprendimų kokybė po trupučiuką gerėja“, – pabrežė LVAT vadovas.

12 proc. bylų LVAT priėmė visiškai naują sprendimą, dar 12 proc. – bent iš dalies keitė ankstesnį žemesnės instancijos kolegų sprendimą.

„Jei administracinėse byloje tenka tobulinti beveik ketvirtadalį ankstesnių teismo sprendimų, ar jums kelia nerimą jūsų kolegų iš žemesnės instancijos teismų kompetencija?“15min.lt pasiteiravo R.Piličiausko.

– Skaičius tų atvejų, kai mes keičiame teismo sprendimus, aišku, galėtų būti mažesnis. Bet nėra tokios valstybės pasaulyje, kurioje pirmos instancijos teismo sprendimai nebūtų naikinami ar koreguojami. Tendencija, kaip minėjau – tokių sprendimų, kur mes kažką keičiame, mažėja. Matosi, kad apygardos teismų teisėjų kompetencija šiek tiek auga, nes gausėja jų žinių bagažas, jie įgija patirties.

– Pažvelkime į tą pačią statistiką iš kitos pusės: jei 62 proc. sprendimų buvo nepriekaištingi, ar nebuvo piktnaudžiaujama teikiant dėl jų skundus jūsų teismui? Gal turėtų būti mechanizmas, saugantis teismus nuo akivaizdžiai nepagrįstų skundų nagrinėjimo?

Lietuvoje bylinėjimasis su valstybe administracinėse bylose, palyginti su kitomis šalimis, yra labai pigus. Yra daug kategorijų bylų, kurios apskritai nieko nekainuoja – užtenka parašyti skundą, ir prasideda teisminė procedūra. Iš vienos pusės toks prieinamas procesas yra labai gerai: kiekvienas, kas jaučiasi, kad jo teisės yra pažeidžiamos, gali pigiai kreiptis į teismą. Galėjimas ateiti į teismą ir gauti atsakymą, ar tavo teisės pažeistos, ar ne, yra labai svarbi konstitucinė vertybė. Tai, kad valstybėje yra sudarytos sąlygos labai pigiai ar visai nemokamai paduoti tą skundą, reiškia, jog Lietuvoje yra realizuojama ta konstitucinė teisė.

Aišku, tai sukelia ir tam tikrų problemų, nes dalis tų skundų surašoma be teisinio pagrįstumo. Bet nesakyčiau, kad tai problema. Paskatinti žmones ginti savo teises santykiuose su valstybe šiuo metu yra svarbesnis prioritetas nei sudaryti jiems kažkokias kliūtis kreiptis į teismą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min