Vilnius nori neterminuotos misijos
„Baltijos šalių oro policijos misija yra vienas svarbiausių išmaniosios gynybos pavyzdžių, – penktadienį žurnalistams teigė diplomatė. – Džiaugiamės, kad sąjungininkai sutiko pratęsti šią misiją. Manome, kad tai yra konkretus mūsų įsipareigojimas 5-ajam straipsniui.“
Lietuva tikisi, kad gegužės 20–21 d. vyksiančiame susitikime NATO narių lyderiai patvirtins įsipareigojimą dėl ilgalaikės oro policijos misijos, kaip šiuo metu itin akcentuojamos išmanios gynybos pavyzdžio. Kol kas yra sutarta tęsti šią misiją mažiausiai iki 2018 m., tačiau Vilnius siekia, kad deklaracijose šios datos nebeliktų, o atsirastų frazė apie neterminuotą tęstinumą. Dabartiniame projekte konkreti data esą neminima, tačiau kai kurios šalys pageidauja nurodyti misijos pabaigos terminą.
Pasak A.Derse, amerikiečiai taip pat tikisi, kad Čikagoje bus sutarta dėl nuolatinės misijos. „Nemanau, kad šiuo klausimu esama JAV ir Baltijos šalių nesutarimų“, – pažymėjo ji. Tačiau kartu norima išgirsti, kaip Baltijos šalys ketina prisidėti, kad misija taptų efektyvesnė.
Pinigų nedaug, bet įsipareigojimai vykdomi
Ambasadorė pasveikino parlamentinių partijų susitarimą siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti ilgainiui būtų skiriama 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Kartu ji pripažino, kad šalims, kurios pačios nesirūpina savo saugumu, bus problemiška skirti karinę paramą. Taip A.Derse teigė paklausta, kaip JAV gynybos biudžeto mažinimas paveiks programą, pagal kurią Lietuva už dalyvavimą NATO misijoje Afganistane gauna Pentagono karinę paramą.
Motinystės išmokos yra didesnės nei krašto apsaugos biudžetas.
„Aplinka bus konkurencingesnė, nes tokiai paramai visame pasaulyje bus skiriama mažiau pinigų. Bus žiūrima, ką šalys, kurios nori toliau ją gauti, daro savo saugumui. Bus sunku toliau dalinti išteklius šalims, kurios dėl savo pačių saugumo stengiasi nedaug“, – teigė diplomatė.
Tiesa, atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. A.Derse pažymėjo, kad Lietuva, nepaisant kuklaus gynybos finansavimo, šiuos įsipareigojimus sugeba vykdyti. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, amerikiečiai Lietuvai iki 2013 m. suteiks mokymų ir karinės įrangos maždaug už 12,8 mln. JAV dolerių (apie 34 mln. litų).
Šiemet Lietuva gynybai yra numačiusi vos 0,95–0,97 proc. bendrojo vidaus produkto. Estijos biudžete jai skiriama 2 proc. Krašto apsaugos sistemos atstovai, kritikuodami menką politikų dėmesį šiai sričiai, ironizuoja, kad net motinystės išmokos yra didesnės nei krašto apsaugos biudžetas.
„Kiek kariuomenei demokratinėje valstybėje duodama, su tokiu finansavimu ir reikia vykdyti užduotis. Saugumas išreiškiamas piliečiais, kurie nusprendžia tapti kariais ir ginti savo valstybę. Juos reikia išlavinti, aprūpinti modernia ginkluote, įrengimais. Čia ir yra požiūris“, – interviu savaitraščiui „15min“ teigė kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius.
Dominuos Afganistanas
Kas dvejus metus rengiamas ir šįkart Čikagoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus jau 25-asis. Jo metu posėdžiaus ne tik Aljanso narių lyderiai. Taip pat planuojami užsienio reikalų ir gynybos ministrų, NATO ir 13 svarbiausių partnerių (Švedijos, Suomijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Jungtinių Arabų Emyratų ir kt.), NATO ir narystės joje siekiančių šalių (Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Gruzijos, Makedonijos), misiją Afganistane vykdančių šalių susitikimai.
Tarp kitų klausimų numatoma aptarti įsipareigojimus kolektyvinei gynybai, krizės metu savo privalumus atskleidžiančią išmaniąją gynybą, Europoje numatomą įrengti priešraketinės gynybos sistemą, bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis (vienas iš jo pavyzdžių buvo operacija Libijoje), atvirų durų politiką (nors kol kas nėra planų liesti plėtrą, Vilnius siekia pasiųsti pozityvią žinią šiuo klausimu Gruzijai), energetinį saugumą, kuris aktualus Lietuvai.
Vienas iš dominuojančių klausimų bus NATO parama Afganistanui po 2014 m., kai numatomas tarptautinių pajėgų išvedimas. Šiuo metu kuriamas fondas, kurio lėšomis būtų remiamos Afganistano saugumo pajėgos ir tolesnis vystymas.
Čikagoje laukiama maždaug 60 aukščiausio lygio pareigūnų – ne tik NATO ir minėtų šalių lyderių, bet ir tokių organizacijų, kaip Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Pasaulio bankas vadovų.
