Milijonai bedarbių
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) specialistų teigimu šiemet darbo netekusių žmonių skaičius visame pasaulyje ženkliai išaugs. Tai ekonominės pasaulinės krizės pasekmė.
Tarp EBPO priklausančių šalių darbo neteks 8-10 mln. žmonių, o skaičiuojant viso pasaulio mastu iki 2010 metų bedarbiais taps dar 20-25 mln. žmonių. Vien Didžiojoje Britanijoje darbo neturinčiųjų skaičius išaugs daugiau nei milijonu.
Bedarbių sparčiai gausėja ir Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, artimiausiais mėnesiais darbuotojų skaičių mažins beveik pusė apklaustų įmonių vadovų.
„Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis tvirtino kol kas darbuotojų masiškai neatleidinėjantis. „Turėjome daugiau žmonių, kai trūko darbo jėgos, vėliau optimizavome įrenginius ir kai kurių darbuotojų atsisakėme. Taip pat pakeitėme prekių išvežiojimo, sandėliavimo sistemą, todėl sumažėjo ir darbuotojų“, — pasakojo V.Matijošaitis.
„YIT Kausta“ statybų bendrovės generalinis direktorius Vaidas Repečka prisipažino, kad įmonė išgyvena sunkius laikus. „Situacija sudėtinga, orientuojamės pagal rinką. Dabar įmonėje dirba optimalus darbuotojų skaičius“, — nenoriai kalbėjo V.Repečka. Jis prasitarė, kad atleidinėjo darbuotojus ir mažino atlyginimus.
Pirmyn į biržą
Ypač stipriai darbuotojų atleidimo iš darbo bei įmonių bankrotų pasekmes pajuto mažesnių Lietuvos miestelių darbo biržos. Tokio darbymečio kaip dabar Alytaus darbo birža neprisimena nuo 2000-ųjų, bet ir tada bedarbių buvo registruojama šiek tiek mažiau nei dabar.
Vien lapkritį Alytaus darbo biržoje užsiregistravo maždaug tūkstantis bedarbių. Gruodžio mėnesio statistika dar nėra aiški, bet jau dabar neabejojama, jog skaičiai bus neką mažesni.
„Gruodžio pabaigoje darbo Alytaus darbo biržoje ieškojo apie 4 tūkst. asmenų, o užregistravę turime tik trisdešimt laisvų darbo vietų“, — sako Regimantas Mačiulis, Alytaus darbo biržos direktorius.
Labiausiai Alytaus darbo rinkai pakenkė bankrutavusi „Alytaus tekstilė“ bei iš šaldytuvų gamyklos atleisti darbuotojai. Šios bendrovės išleido apie 1500 bedarbių.
„Jei vasarą pas mus per dieną registruodavosi maždaug 100-150 žmonių, tai dabar jų turime apie tris šimtus, — sako E.Valeika. — Stengiamės visus aptarnauti, tačiau kartais jų susirenka tiek, kad to padaryti nespėjame. Jei taip nutinka, siūlome žmogui ateiti kitą dieną.“
Sostinėje – bedarbių bumas
Bauginanti padėtis susidarė ne tik Dzūkijoje. Staigmenos žmonių laukė ir sostinėje, kur pirmą šių metų darbo dieną — sausio 5-ąją — sulaukti eilės darbo biržoje atrodė neįveikiama misija.
Laimė, darbuotojai žmones vidun įleido jau nuo pusės aštuonių, nors įstaiga darbą pradeda pusvalandžiu vėliau.
Talonėlius išduodantis aparatas 8 val. 13 min. išdavė jau 217-ąjį talonėlį, 8 val. 20 min. — 256-ąjį. Iš viso per dieną Vilniaus darbo birža aptarnavo keturis šimtus žmonių. Tiesa, kai kurie norintieji eilės taip ir nesulaukė. 217-ąjį numeriuką turėjęs žmogus, mūsų žiniomis, buvo aptarnautas apie 14 val. — tam, kad sulauktum savo eilės, reikia geležinės kantrybės. „Aš taip ir nesulaukiau savo eilės, — skundėsi moteris. — Neištvėriau. Čia ir numirti galima. Iki pietų sėdėjau, bet vėliau kantrybė trūko. Nesuprantu, kiek galima tyčiotis iš žmonių?“
Gavę nusiskundimų iš žmonių jau kitą dieną patys nuvykome į darbo biržą. Tikra tiesa: jau prieš aštuntą valandą čia gausus bedarbių būrys. Vieni nervingai rūko, kiti trypčioja, treti barasi tarpusavyje. Pasipiktinę ir nepatenkinti žmonės laukia savo eilės, tikėdamiesi, jog bent šiandien juos kas nors priims. „Buvau vakar, bet kai atėjau, talonėlių nebebuvo, — kalbėjo ponas Michailas. — Šiandien atėjau iš pat ankstyvo ryto, ir ką jūs manote? Mano talonėlis 153-ias. Tai kiek teks laukti?“
Nuraminti pono Michailo negalime — laukti teks. Ir ilgai. Mūsų pačių talonėlis 251-asis, aparato išduotas 8 val. 2 min. Belieka stebėti padėtį ir laukti.
„Mane iš darbo atleido gruodžio pabaigoje. Po to buvo Naujieji metai, kelios poilsio dienos, vakar savo eilės į darbo biržą nesulaukiau, — sako ponia Rima. — Atėjau šiandien — pėsčiomis, per didžiulį šaltį. Ėjau ir vis galvojau, o kas būtų, jei paslysčiau ir susilaužyčiau koją? Juk už gydymą tektų mokėti pačiai, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbau ir mokėjau mokesčius.“
„Man atrodo, kažkas sąmoningai mažina bedarbių skaičių, — į mūsų pokalbį įsiterpia ponas Antanas. — Juk jeigu kasdien apribosime besikreipiančiųjų skaičių, registruotų bedarbių bus mažiau, valstybei teks mažiau mokėti nedarbo draudimo išmokų. Greičiausiai nėra iš ko mums mokėti pašalpas, tai ir gudrauja.“
Laukimas atrodo beprasmis ir pamažu ima erzinti. Pirmą Vilniaus darbo biržos darbo valandą aptarnaujama apie keturiasdešimt žmonių. Nuo 8 val. 30 min. talonėlių aparatas nebeišduoda. Naujai ateinantieji gūžčioja pečiais, susierzinę ir nusivylę apsisuka, eina pro duris. Likusieji sukanda dantis ir toliau kantriai laukia. Juk jei per valandą darbo birža aptarnavo keturiasdešimt besikreipiančiųjų, jau gali apskaičiuoti, kiek laiko tau pačiam teks čia praleisti. Tiesa, nepamirškite, kad nuo 12 iki 13 val. darbuotojai pamainomis eis pietauti. Jei jūsų talonėlis didesnis nei 350, tą dieną savo eilės galite ir nesulaukti.
Patentininkų antplūdis
Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika patvirtino, kad pastaruoju metu bedarbių registruojasi gerokai daugiau nei įprasta. „Jei vasarą pas mus per dieną registruodavosi maždaug 100-150 žmonių, tai dabar jų turime apie tris šimtus, — sako E.Valeika. — Stengiamės visus aptarnauti, tačiau kartais jų susirenka tiek, kad to padaryti nespėjame. Jei taip nutinka, siūlome žmogui ateiti kitą dieną.“
Ypač didelio žmonių antplūdžio darbo birža sulaukdavo gruodį po savaitgalių bei dabar — po Naujųjų metų. „Mus užplūdo ne tik bedarbiai, bet ir tie, kurie nori prasitęsti verslo liudijimus, — sako E.Valeika. — Jų aptarnavimui įkursime papildomų darbo vietų — kitos išeities neturime.“
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2007 metais individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdė daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Priminsime, jog valdančiosios koalicijos pasirašytoje krizės įveikimo plane buvo išbrauktas planas panaikinti visus verslo liudijimus, išskyrus išduotus amatininkams, kadangi to pareikalavo Liberalų ir centro sąjunga. Vietoj to koalicija planuoja „peržiūrėti verslo liudijimų veiklų sąrašą“ ir išbraukti tuos, „kurie iškraipo darbo rinką bei sukuria nevienodas verslo sąlygas“, ir tik ateityje siekti, kad šie patentininkai veiktų pagal individualios veiklos taisykles.
Plane konkrečiai įrašyta, jog bus naikinami verslo liudijimai statybos darbams, turto nuomai, sudarantys sąlygas verstis didmenine prekyba, vadinasi, tie žmonės, kurie šiandien į darbo biržą kreipiasi, norėdami prasitęsti verslo liudijimą, ateityje taip pat gali papildyti bedarbių gretas. „Kol kas dirbu pagal patentą, tačiau darbo apimtys baisiai sumažėjo, — atviravo kalbintas ponas, vardu Antanas. — Kol kas moku valstybei pinigus ir bandau dirbti, kiek išgaliu. Tačiau kai darbo neliks ar tada, kai valstybė panaikins man šią galimybę, papildysiu bedarbių gretas — neturiu ko prarasti.“
Skaičiai auga
2008 metų pradžioje buvo planuota, kad per metus į Vilniaus darbo biržą kreipsis apie 30 tūkst. bedarbių, tačiau jau praeito mėnesio pradžioje jų kreipėsi dešimčia tūkstančių daugiau.
Iki gruodžio 1 dienos Vilniaus darbo biržoje buvo registruoti 6847 bedarbiai, kuriems mokama socialinio draudimo nedarbo išmoka. Tai 1600 asmenų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
„Šiuo metu laisvų darbo vietų turime apie septynis šimtus, ieškančiųjų darbo — maždaug 14 tūkst., — sako E.Valeika. — Tikslią statistiką turėsime po kelių dienų — šiuo metu apdorojame turimus duomenis. Šiandien aišku viena — bedarbių skaičius padidėjo ženkliai.“
Paklaustas, ar žmonių nerimas, jog dėl augančio bedarbių skaičiaus jie gali likti be socialinių išmokų, pagrįstas, Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas patikino, jog nerimauti neverta. „Visos išmokos mokamos laiku ir ateityje jokių pokyčių nenumatome“, — aiškino E.Valeika.
Lietuvos mastu
Nedarbo lygis auga visoje Lietuvoje. Gruodžio 1 dieną mūsų šalyje darbo ieškojo beveik 108 tūkst. asmenų, iš jų per 77 tūkst. turėjo bedarbio statusą. „Paskutinį rudens mėnesį šalies darbo rinkoje ryškėjo didėjanti įtampa, — sako Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis. — Į darbo biržas kreipėsi per 23,5 tūkst. žmonių — tai pusantro karto daugiau nei pernai. Palyginti su spalio mėnesiu ženkliai sumažėjo paklausa, todėl lapkritį įdarbinome trečdaliu mažiau asmenų“. Gruodžio mėnesio duomenys vis dar lieka neaiškūs.
Lapkričio mėnesį daugiausia ieškančiųjų darbo buvo Akmenės (10,0 proc.), Druskininkų (9,5 proc.), Ignalinos (8,1 proc.), o mažiausia Elektrėnų (1,7 proc.), Neringos (1,9 proc.), Trakų (2,0 proc.) savivaldybėse.
Šiuo metu Lietuvoje darbdaviai pageidauja įdarbinti pardavėjus ir prekių demonstruotojus, virėjus, padavėjus, bufetininkus, kepėjus, konditerius, lengvųjų automobilių, taksi, furgonų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojus, siuvėjus, siuvinėtojus, pardavimo vadybininkus, draudimo agentus, suvirintojus, dažytojus ir kitus giminiškų profesijų darbininkus.
Nedarbo išmoka
„Situacija darbo rinkoje prastėja: darbdaviai greičiausiai gauna mažiau užsakymų, mažina darbo užmokesčius. Tuo nepatenkinti darbuotojai traukiasi iš darbo“, — sako E.Valeika.
O bedarbio kelias, kaip žinia, visada veda į darbo biržą. Tačiau jei abejojate, kad krizės metu ši įstaiga jums pasiūlys naują darbą, tačiau vis tiek ryžtatės keletą dienų praleisti eilėse ir sulaukti savo priėmimo, bent jau žinokite, ko galite prašyti.
Lapkričio mėnesį daugiausia ieškančiųjų darbo buvo Akmenės (10,0 proc.), Druskininkų (9,5 proc.), Ignalinos (8,1 proc.), o mažiausia Elektrėnų (1,7 proc.), Neringos (1,9 proc.), Trakų (2,0 proc.) savivaldybėse.
Pasak E.Valeikos, dabar yra daugiau nei 40 proc. registruotų bedarbių, kuriems mokama socialinio draudimo išmoka. Ši išmoka skiriama, jeigu iki įsiregistravimo darbo biržoje turite ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius, esate atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju, baigėte privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvote atleistas iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko.
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo jūsų nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo darbo biržoje.
Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, išmoka mokama 6 mėnesius, nuo 25 iki 30 metų — 7 mėnesius, nuo 30 iki 35 metų — 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau — 9 mėnesius.
Jei iki senatvės pensijos amžiaus jums yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dviem mėnesiams (jei nepaskirta išankstinė senatvės pensija).
Nedarbo draudimo išmoka neskiriama, jei atsisakėte siūlomo darbo, atitinkančio jūsų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, be pateisinamų priežasčių atsisakėte dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose priemonėse, nustatytu laiku neatvykote į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose priemonėse, atsisakėte siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui.
Praėjusiais metais bedarbių pašalpoms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo numačiusi apie 82 mln. litų, tačiau antroje metų pusėje staiga padidėjus nedarbui, išleista 154 mln. litų.
Šiais metais bedarbių pašalpoms planuojama skirti jau apie 200 mln. litų.
Dar apie 150 mln. litų ketinama gauti iš Europos Sąjungos. Šie pinigai bus mokami kvalifikaciją keičiantiems ir besimokantiems bedarbiams, naujų darbuotojų priimantiems darbdaviams.
