Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 2850, antrą – 503, trečią – du žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1136 COVID-19 sergantys pacientai – keturiasdešimčia mažiau nei prieš parą, 62 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia 1587 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mąžta ir siekia 36,5 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.
Visi mirusieji nuo COVID-19 buvo vyresni nei 60-ies, vienas jų nebuvo pilnai paskiepytas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pateikė tris galimybes, kaip 2022 metais gali vystytis COVID-19 pandemija, ir pažymėjo, kad blogiausias scenarijus klostytųsi, jeigu atsirastų kokia nors nauja, užkrečiamesnė koronaviruso atmaina.
PSO nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog šio viruso sukeliama liga ilgainiui taps vis mažiau pavojinga, didesnei visuomenės daliai įgijus imunitetą.
Tačiau Jungtinių Tautų sveikatos apsaugos agentūra taip pat atkreipė dėmesį, kad artimiausiu metu galėtų atsirasti naujas koronaviruso variantas, pavojingesnis už neseniai žaibiškai išplitusią omikron padermę.
