Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 23d. 14:45

COVID-19 plinta mokyklose: ko geriausia būtų imtis?

Ingridos Šimonytės vizito akimirka
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr. / Mokiniai rugsėjo 1-ąją
Vyriausybė šią savaitę nutarė, kad, siekiant pažaboti COVID-19 infekcijos plitimą mokyklose, reikia ilginti moksleivių rudens atostogas, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad testuojama per mažai mokinių. Esą jei testuotųsi daugiau, infekcijos plitimą pavyktų kontroliuoti geriau. Ar to užtenka, kad nekiltų grėsmė vėl grįžti į nuotolinį mokymą?

15min laidoje „15/15“ laidos vedėja Aistė Čiučiurkaitė su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovu Egidijui Milešinu ir Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininku Kęstučiu Mikolajūnu aiškinosi, kaip būtų geriausia mokyklose stabdyti COVID-19 infekcijos plitimą, kad nereikėtų mokyklų uždaryti, o vaikams vėl sugrįžti prie nuotolinio mokymosi.

Aistė Čiučiurkaitė: Kol kas kontaktiniu būdu mokosi 99 proc. moksleivių, 1 proc. yra izoliacijoje. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, testuojasi maždaug pusė mokinių: apie 48 procentai (...). Pirmiausia pasikalbėsime apie rudens atostogų ilginimą. Ką apie tai mano švietimo darbuotojai?

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas: Klausimas tikrai yra aktualus (...). Nors šiek tiek kartais atrodo, kad Vyriausybė mėtosi priiminėdama sprendimus, vieną dieną taip pasako, kitą dieną kitaip pasako. Tai jeigu dabar priims sprendimą dėl epideminės situacijos valdymo, tada kyla klausimas [ką reiškia], kada buvo priimtas sprendimas prieš keletą dienų, gal prieš savaitę, kai mokyklų vadovams atlaisvino rankas ir mokyklų vadovai, vertindami situaciją kiekvienoje įstaigoje, patys gali nuspręsti, kada vieną ar kitą klasę, o galbūt visą mokyklą siųsti mokytis nuotoliniu būdu.

A.Čiučiurkaitė: Jūs manote, kad mokyklų vadovai turėtų spręsti tokius dalykus, nes situacija yra išties skirtinga mokymo įstaigose? Galbūt kažkur daugiau mokinių testuojasi, tai kam jiems ilginti atostogas?

E.Milešinas: Aš manau, kad [turi būti] taip, kaip yra, patvirtintas ugdymo planas kiekvienoje įstaigoje, tai tikrai galbūt būtų verta palikti spręsti pačiose įstaigose. Nes vienaip ar kitaip, prisimenam pernykštę situaciją, kada atostogos buvo papildomos arba pratęstos, prailgintos, ugdymosi dienos buvo perkeltos į vasaros laikotarpį. Tai klausimas, kaip bus šiemet, bet, matyt, ir šiais mokslo metais kiekviena pratęsta atostogų diena bus pridėta prie vasaros laikotarpio. Tai klausimas, kurioje čia vietoje kas yra geriau.

A.Čiučiurkaitė: Kęstuti, jūsų noriu paklausti, kokia yra tėvų pozicija? Turbūt visi sutinka, kad kontaktinis mokymas, jo išlaikymas, yra prioritetas numeris vienas. Bet įdomu, ką jūs galvojate, kokia tėvų pozicija?

Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas: Be abejo, norėtųsi, kad kontaktinis mokymas išliktų kaip įmanoma ilgiau ir kad mokyklos būtų tos įstaigos, kurias paskutines uždarytume. Tačiau šiandien atrodo taip, kad švietimas yra tarsi atpirkimo ožys – kad bandoma kitas problemas spręsti uždarant mokyklas. Ir praktika parodė, kad mokyklas lengva uždaryti, bet sunku atidaryti. Net kai duodami leidimai atsidaryti, ne taip lengvai jos atsidaro arba jų atsidaro mažiau. Tai šiuo atveju norėtųsi, kad mokyklos būtų [atviros] kuo ilgiau.

O dėl testavimo tai žinau ne vieną mokyklą, kurioje 70-80 proc. tėvų sutiko testuoti vaikus. Tai aš matau, kad dar tikrai neišnaudotos tos galimybės komunikuoti, kad yra svarbu išlaikyti mokyklas atidarytas, tačiau nedaryti prievartinių [sprendimų], nes prievartiniai [dalykai] sukelia daug neigiamų pasekmių. Aš būčiau už tą pozityvią komunikaciją – kad parodytume svarbą, kodėl norime, kad klasės būtų atidarytos. Ir tikiuosi tėvų sutikimo, nes testavimas yra tikrai labai maža blogybė. Man atrodo, kad tėvų protestas yra prieš nepagrįstus valdžios sprendimus arba tuos sprendimus, kurie daromi švietimo sąskaita. Tėvai nori, kad vaikai lankytų mokyklas, ir mielai juos veda.

A.Čiučiurkaitė: Testavimo procentas lyginant su rugsėju Lietuvoje auga. Būtų įdomu išgirsti, kas skatina tėvus leisti testuoti mokyklose vaikus?

K.Mikolajūnas: Aš manau, kad daugelis tėvų nori, jog vaikai mokytųsi, ir supranta vertę, kodėl jie turi lankyti mokyklą. Ir testavimas nėra tokia didelė blogybė – dėl pačių vaikų, kad būti tikriems, jog jeigu atsirastų židinys, kad jis neišplistų. Tai manau, kad tėvai tą supranta. Bet ar užtenka tos komunikacijos, ar ji pasiekia kiekvieną tėvą? Nes yra įvairios ir kitos komunikacijos, ir socialiniuose tinkluose, ir net paruoštukų yra, kaip protestuoti prieš tam tikrus valdžios sprendimus. Bet jie nėra tiesiogiai susiję su mokykla, tai man šiek tiek gaila, kad taip yra. Bet tos bendruomenės, kurios yra aktyvesnės, kur vadovai gerai dirba, palaiko ryšį su tėvais, komunikuoja, ten testavimo procentas – bent jau keliose mano žinomose mokyklose – yra tikrai didelis.

A.Čiučiurkaitė: Tai kokybiška informacija, pakankamas jos kiekis, ir didina vaikų dalį, kurių tėvai sutinka, kad jie testuotųsi?

K.Mikolajūnas: Taip, be abejo.

A.Čiučiurkaitė: Kęstuti, kaip dabar tėvai ir moksleiviai jaučiasi? Kokia situacija, kai grįžo kontaktinis mokymas: kaip vaikai pasikeitę po praėjusių metų nuotolinio mokymo tokį ilgą laikotarpį ir koks jausmas jiems mokytis mokyklose? Jūs ir pats galite pasisakyti kaip tėvas, įdomu, kokie jūsų įspūdžiai.

K.Mikolajūnas: Apskritai jausmas kol kas dar geras, iš tiesų vaikai su gėlėmis, su džiaugsmu ėjo į mokyklą, tas džiugesys dar nėra praėjęs. Jaučiasi šiek tiek iš mokytojų nerimo, nes praradimai yra gana dideli ir mokytojai bando spausti, o vaikai ilgą laiką jau [pamokų] neturėję ir įgūdžius kai kuriuos praradę. Mokytojai taip pat galėjo kai kuriuos savo įgūdžius prarasti, neturėdami kontaktinių susitikimų. Pereinamasis procesas kiekvieną rugsėjį trunka tam tikrą laiką, o dabar jis dar yra ilgesnis. Ir yra dar praradimai, kuriuos reikia atsigriebti kažkokiu būdu. Tai kol kas tempas jaučiasi didelis, vaikai pavargsta. Man atrodo, kad spalis jau tas mėnuo, kai šiek tiek lengviau. Nes rugsėjis tikrai vaikams, bent jau tiems, kurie keitė pakopas – pavyzdžiui, iš ketvirtos į penktą klasę ar iš aštuntos į devintą, yra toks sunkesnis. Bet apskirtai jaučiu, kad šiek tiek įsivažiuojame. Aišku, dabar labiausiai yra nerimas, kaip kitas pašnekovas kalbėjo, kad jeigu bus atostogos, kad jos neuždarytų visiškai (mokyklų). Nes du kartus taip buvo, kad iš pradžių dviem savaitėms, paskui trečia savaitė, paskui dar pridėjo, ir tos mokyklos ne taip greitai atsidarė. Tai didžiausias nerimas yra nesaugumas.

A.Čiučiurkaitė: Kalbant apie pandemiją, apie vaikų sergamumą, apie tai, kad jie atsiduria ligoninėse – Santaros klinikose jau yra dešimt gydomų vaikų (...), kaip į tokią situaciją reaguoja tėvai? Ar mes jau tiek pripratome prie pandemijos, kad į tai nebereaguojame kaip į grėsmę, labiau grėsmė yra kontaktinio mokymo praradimas? Ar tėvai tebegalvoja apie ligą ar saugo vaikus?

K.Mikolajūnas: Nėra tokio vaiko, kuris užaugtų nesirgęs. Vaiko augimas yra susijęs su ligomis. Kadangi dabar didžiausias dėmesys yra COVID‘ui, kai yra visur tas virusas ir bakterijos, tai ir pagauname. Šiandien mokyklos paverstos ta vieta, į kurią žiūrime pro padidinamąjį stiklą. Daugiausiai testuojama mokyklose ir daugiausiai tų atvejų, be abejo, sugausime mokyklose. (...) O tėvams rūpestis dėl vaikų sveikatos, be abejo, visada yra, bet vaiko augimas yra susijęs su tuo, kad atėję į darželį jie pasidalina iš skirtingų šeimų bakterijomis (...). Be abejo, rugsėjo mėnesį sugrįžę į mokyklas, kai į klases sueina iš skirtingų kontekstų vaikai, tai jie pasidalina tomis bakterijomis, atsiranda toks šiek tiek šuolis, bet po to vyksta ta socializacija ir vaikų imuninė sistema labai gretai reaguoja. Tai tų susirgimų [yra] ir dėl streso, ir dėl psichologinių įvairių dalykų, dėl to, kad atėjimas į mokyklas nėra toks lengvas, nes reikia mokytis, reikia atsigriebti, o tai irgi papildomas stresas, mokymasis nėra toks komfortiškas procesas (...).Iš tėvų pozicijos aš nemanau, kad yra baimė apskritai dėl ligos, aišku, kad yra ir kitų šaltinių: vaikai vis tiek važiuoja visuomeniniu transportu, lanko užklasines veiklas ir susitinka kieme su draugais.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

26:55
01:14
01:25

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min