Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

D.Grybauskaitė NATO viršūnių susitikime kėlė klausimą dėl didžiausių dalinių perdislokavimo į rytus

Belgijos karalius Philipas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovic ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Belgijos karalius Philipas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovic ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
Šaltinis: BNS
4
A A

NATO viršūnių susitikime Briuselyje ketvirtadienį dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė kėlė klausimą dėl Aljanso dalinių perdislokavimo iš Pietų ir Vakarų Europos į rytinį NATO sparną.

Pasak jos, tai reikalinga, nes šiuo metu pagrindiniai NATO daliniai Europoje vis dar yra išdėstyti pagal Šaltojo karo logiką.

„Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

„Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės technikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą“, – teigiama jame.

D.Grybauskaitė taip pat sakė, kad Baltijos jūros regione būtina sukurti oro gynybos sistemą ir rasti sprendimus, panaikinančius galimą karinę regiono izoliaciją konflikto atveju.

Anot prezidentės, NATO turi parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti sprendimų priėmimą, kad jis būtų greitesnis.

D.Grybauskaitė taip pat sakė, kad Baltijos jūros regione būtina sukurti oro gynybos sistemą ir rasti sprendimus, panaikinančius galimą karinę regiono izoliaciją konflikto atveju.

Daugiausiai dėmesio viršūnių susitikimo metu naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva buvo skiriama gynybos finansavimui ir NATO vaidmeniui kovoje su terorizmu.

Aljanso šalių vadovai pritarė sprendimui, kad NATO prisijungtų prie amerikiečių vadovaujamos koalicijos kovai su „Islamo valstybe“.

„Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti“, – rašo prezidentės spaudos tarnyba.

Koalicijoje šiuo metu dalyvaujanti Lietuva yra išsiuntusi šešis instruktorius į Iraką, jie apmoko vietos karius. Šalis taip pat dalyvauja prieš terorizmą nukreiptoje NATO misijoje Afganistane ir Europos Sąjungos bei Jungtinių Tautų misijose Malyje.

Anksčiau ketvirtadienį prezidentė paskelbė, jog Lietuva padidins savo indėlį visose šiose operacijose.

Lietuva 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai turėtų skirti kitais metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min