Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 27d. 08:58

Dalis liberalų ir socdemų nepalaiko partnerystės: politologė turi paaiškinimą kodėl

Partnerystė
123RF.com nuotr. / Partnerystė
Vakaruose liberalios ir socialdemokratiškos krypties partijos paprastai remia seksualinių mažumų teises, tačiau Lietuvoje dalis socialdemokratų ir net valdančiajai daugumai priklausančių Liberalų sąjūdžio narių nepalaikė tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo. Politologė Ainė Ramonaitė sako, kad tai galima paaiškinti jų rinkėjų nuostatomis, kurias atskleidė po Seimo rinkimų atlikta apklausa.

Valdančiųjų bandymas antradienį Seimui pateikti Partnerystės įstatymo projektą baigėsi nesėkme – pritrūko dviejų balsų.

Dalies parlamentarų balsavimas nieko nenustebino – darniai „už“ balsavo Laisvės partija, tuo metu „valstiečiai“, „darbiečiai“, dalis konservatorių, kaip ir žadėjo, buvo griežtai „prieš“.

Tačiau įstatymo nepalaikė net partijų, prieš rinkimus žadėjusių ginti mažumų teises, atstovai.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Vilija Blinkevičiūtė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Vilija Blinkevičiūtė

„Priimsime Partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius“, – 2020 Seimo rinkimų programoje rašė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

Nepaisant to, net 5 iš 13 šios partijos narių balsavo „prieš“, du balsavime nedalyvavo.

Partnerystės įstatymo nepalaikė ir du Liberalų sąjūdžio atstovai – Jonas Varkalys ir Juozas Baublys.

Prieš rinkimus save kaip liberalą atradęs Viktoras Pranckietis balsuodamas susilaikė.

Visiškai „už“ – tik pusė Laisvės partijos rinkėjų

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė A.Ramonaitė 15min pasakojo, kad po rinkimų – sausio ir vasario mėnesiais vykusioje apklausoje buvo tiriamas įvairių politinių jėgų rinkėjų požiūris į seksualinių mažumų teisių klausimus.

Politologė pabrėžė, jog vykdytoje apklausoje tiesiogiai nebuvo vartojamas žodis „partnerystė“ – respondentų buvo teiraujamasi, ar jie pritaria, kad tos pačios lyties asmenų poros turėtų turėti tokias pat teises tuoktis, kaip heteroseksualios.

Žmonių teirautasi ne tik, ar jie sutinka su tuo, ar tam prieštarauja, bet buvo leista pasirinkti variantus ir „labiau sutinku“ ar „labiau nesutinku“.

Apklausa parodė įdomių dalykų.

Pasak pašnekovės, labiausiai galimybei tuoktis tos pačios lyties asmenims pritarė Laisvės partijos rinkėjai, tiesa – visiškai su tuo sutiko tik apie pusė jų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaivorykštės spalvomis išmarginto suoliuko pristatymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaivorykštės spalvomis išmarginto suoliuko pristatymas

„Netgi negalima sakyti, kad Laisvės partijos rinkėjai visi visiškai sutinka, nes yra ir tokių, kurie nesutinka. Tačiau ši partija išsiskiria iš kitų pagal visiškai sutinkančiųjų skaičių“, – pabrėžė A.Ramonaitė.

Ji pabrėžė, kad buvo nustebusiųjų dėl to, jog atsirado Liberalų sąjūdžio narių, nepalaikiusių projekto.

„Tačiau jei žiūrime į jų elektoratą, tai net visai suprantama. Nes, tiesą sakant, dabartiniame jų elektorate yra nemažai žmonių, kurie greičiau nesutinka arba atsako, kad „nei taip, nei ne“. Jie yra per vidurį, bet labiau į nesutikimo pusę“, – kalbėjo ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ainė Ramonaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ainė Ramonaitė

A.Ramonaitė pabrėžė, kad atsiradus Laisvės partijai, lietuviškieji liberalai išsikristalizavo į dvi stovyklas: Laisvės partijos link pasuko tie, kuriems labiau aktualūs kultūriniai dalykai.

„O Liberalų sąjūdžio rinkėjas liko labiau centristinis, o ne tas liberalusis, kokį mes jį galėtume įsivaizduoti“, – pabrėžė pašnekovė.

TS-LKD rinkėjai labiau pritaria partnerystei nei Liberalų sąjūdžio.

Politologės teigimu, apklausos rezultatai netgi parodė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjai labiau pritaria partnerystei nei Liberalų sąjūdžio.

„Ką mes iš dalies ir matome politikų reakcijose“, – pridūrė pašnekovė.

Apklausa, anot jos, atskleidė, kad TS-LKD rinkėjai yra gerokai nuosaikesni nei kitų partijų, nes tarp jų buvo mažiau kraštutinių nuomonių.

Partnerystės įstatymą per balsavimą palaikė 33 konservatoriai, 12 balsavo „prieš“, 3 susilaikė.

LSDP rinkėjai mažumų teisėms nepritaria

Kalbėdama apie socialdemokratus A.Ramonaitė sakė, kad jų rinkėjai yra labiau nepritariantys tos pačios lyties asmenų santuokai.

„Ir gana stipriai. Mažiau stipriai nei „valstiečių“ rinkėjai, bet vis dėl to labiau į nepritarimo pusę, negu į pritarimo“, – pabrėžė ji.

Politologės teigimu, įdomi situacija susiklostė kalbant apie Darbo partiją.

Darbo partijos nuotr./Viktoras Uspaskichas
Darbo partijos nuotr./Viktoras Uspaskichas

Nors „darbiečiai“ Seime gana vieningai balsavo prieš Partnerystės įstatymą, jų rinkėjai, pasak A.Ramonaitės, šiuo klausimu susiskaldę į dvi nevienodo dydžio dalis.

„Vieni jų yra labai „prieš“, tačiau trečdalis iš esmės pasisako „už“, nors ir pasirinko švelnesnį variantą „už“. Partija turi šiokį tokį liberalų atspalvį, juk ir Europos Parlamente dalyvavo Liberalų frakcijoje (Viktoras Uspaskichas iš jos pašalintas už homofobiškus pareiškimus – 15min). Tačiau tą liberalųjį sparną politikai Seime ignoravo ir pasuko į konservatyviąją pusę“, – kalbėjo politologė.

Jos teigimu, balsuodami politikai, viena vertus, reaguoja į dabartinę situaciją, kita vertus, projektuoja savo ateitį.

Tad, anot jos, Darbo partija save suka konservatyvesniu keliu.

Antradienį per balsavimą Partnerystės įstatymo nepalaikė nė vienas Darbo partijos frakcijos narys, „prieš“ balsavo 8, susilaikė 2.

Rinkėjai programų neskaito

Tačiau kodėl prieš mažumų teises pasisakantys rinkėjai balsavo už Liberalų sąjūdį ir socialdemokratus, prieš rinkimus žadėjusius ginti šias teises? Ar tai rodo, kad žmonės visai neskaito rinkimų programų?

„Dokumentų, kurie vadinami programomis, nedaug rinkėjų skaito. Labiau susipažįsta su programiniais siekiais, patenkančiais į lankstinukus ar nuskambančius reklamose, debatuose“, – paaiškino A.Ramonaitė.

Politologės teigimu, dažniausiai rinkėjai vieniems partijos siekiams pritaria, kitiems – ne, o pasirinkimą lemia tai, kuris klausimas konkrečiam rinkėjui yra pats svarbiausias.

„Iki šiol mažumų teisės nebuvo taip aštriai akcentuojama tema ir taip smarkiai rinkėjų dar neskaidė. Bet kuo toliau, tuo labiau šis klausimas tampa politinių debatų ašimi. Ateityje gal rinkėjai labiau žiūrės į šį aspektą. O iki šiol Lietuvos rinkėjams labiausiai rūpi ekonominiai, pragyvenimo dalykai“, – teigė pašnekovė.

A.Ramonaitės teigimu, pagerėjus gyvenimui daug aštresnės tampa kultūrinės kovos.

Vienmandatininkai elgiasi racionaliai

Politologė sutiko, kad sprendžiant dėl daug aistrų kėlusio įstatymo parlamentarų balsavimą lėmė ne tik ideologiniai dalykai.

Kai kurie jų, išrinkti vienmandatėse, galėjo atsižvelgti į jose vyraujančias nuotaikas.

„Kai esi vienmandatininkas, tau reikia surinkti pusę balsų apygardoje. Turbūt net ir miestuose Lietuvoje dar kol kas sunkiai surinksi pusę elektorato, kuris pritartų. Kita vertus, nuostatos šiek tiek keičiasi“, – pabrėžė ji.

A.Ramonaitės teigimu, palyginus po 2016 ir 2020 metų Seimo rinkimų atliktų apklausų duomenis, matyti, jog rinkėjų požiūris liberalėja.

Politologė prognozuoja, kad šis klausimas dar bus keliamas, Partnerystės įstatymo autoriai greičiausiai mėgins įtikinti kitaip manančius, jog tokio reguliavimo reikia.

O galbūt, pasak pašnekovės, bus linkstama keisti kai kuriems politikams kliūvančias formuluotes ir siekti kompromiso.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:21
28:48
19:57

Esports namai

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min