Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugsėjo 2d. 13:03

Dariaus Kuolio ir jo bendraminčių kelias į televiziją drieksis tiesiai iš aikščių

Darius Kuolys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Darius Kuolys

Darius Kuolys ir jo bendražygiai iš partijos „Lietuvos sąrašas“ svarsto, ką rodyti per steigiamą Aikštės TV, nors politinėms jėgoms draudžiama turėti žiniasklaidos priemonių. Tiesa, ši televizija bus tik internetinė, taigi įstatymas nepažeidžiamas. Žiniasklaidos ekspertas Žygintas Pečiulis pripažįsta, kad šiuolaikinės technologijos leidžia reikalavimus nesunkiai apeiti, ir pabrėžia, kad iki tikros televizijos tokiam produktui – be žmogiškųjų išteklių, reklamos ar kitų pajamų – bus toli.

Transliuos iš gatvės

Apie Aikštės televiziją D.Kuolys užsiminė ketvirtadienį, žurnalistams pristatydamas prieš Seimo rinkimus parengtą siūlomų reformų sąrašą. Tam įkvėpė esą nuo savo misijos nutolęs visuomeninis Lietuvos radijas ir televizija. „Nustebino iš jų gauti komerciniai pasiūlymai, pasiekę mus ir žodžiu, ir laiškais, – užsisakyti reklamą už pinigus. Tai pasirodė nelabai etiška, propaganda, o ne informavimas“, – 15min.lt aiškino liepą įsteigtos partijos lyderis.

Žygintas Pečiulis: „Jie gali turėti didelių norų, bet negalės sukurti rimto turinio televizijos. Tam reikia pinigų, jėgų ir žmonių, su entuziazmu ilgai nepavažiuosi.“

Aikštės TV, kaip pažymėjo D.Kuolys, bus internetinė visuomeninė televizija. Kol kas planuojama rengti diskusijas ir pokalbius aktualiais klausimais, analizuoti įvykius ir opias problemas. Laidas, skirtas intelektualiam žiūrovui, turėtų vesti žinomi žmonės. Specialios studijos ir dekoracijų joms nebus ieškoma. „Filmuosime tiesiog aikštėje: jei kalbėsime apie prokuratūros problemas, įsikursime prieš prokuratūros pastatą, jei apie visuomeninio transliuotojo – S.Konarskio gatvėje prieš LRT, jei apie Seimą – prieš Seimo rūmus. Žmonės galės įsilieti į diskusijas tiesiog gatvėje“, – sakė pašnekovas.

Laidos bus transliuojamos tiesiogiai tinklalapyje „YouTube“, vėliau čia patalpinamos. Pasak D.Kuolio, didelių pinigų tam neprireiks – šiuolaikinės technologijos leis apsieiti be didelių išlaidų.

„Dirbsime visuomeniniais pagrindais. Nesame biudžetinė partija, pinigų iš valstybės negauname. Jei ką, susimetame savų pinigų ir bandome kažką daryti, – aiškino jis. – Kliausimės savo jėgomis, savanoriais. Sulaukėme garsių mokslininkų, menininkų paramos. Tai yra visuomeninė talka. Ką kitos partijos perka už pinigus, mes darome savo jėgomis. Norime parodyti, kad ne tik meldžiant biudžetą galima kažką nuveikti.“

Transliacijos esą vyks tol, kol bus pajėgumų ir atrodys reikalinga. „Tai nebus įprastinė televizija su komercinėmis laidomis. Mes remiamės ne lėšomis, o visuomeninėmis iniciatyvomis ir savanoryste, kuri turi rezervus ir ribas. Visuomeniniais pagrindais, aukodami savo išteklius ir laiką, leidžiame „Aikštės žinias“, sukūrėme porą portalų“, – vardijo partijos vadovas.

Žygintas Pečiulis: kartais geriau žinoti žiniasklaidos politines simpatijas

Visuomenės informavimo įstatyme nurodyta, kad, be kita ko, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti visuomenės informavimo priemonių, skirtų informuoti apie savo veiklą.

„Žodis „drausti“ man nepatinka, – 15min.lt sakė ne vienos knygos apie televiziją autorius, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Ž.Pečiulis. – Kiek esu skaitęs knygų apie internetą, visose teigiama, kad revoliucingumas yra laisvė. Buvo cenzūros laikai, kai įtaka buvo sutelkta rankose. Dabar kiekvienas yra kūrėjas ir skaitytojas, nors neribotos laisvės negali būti.“

Darius Kuolys: „Dirbsime visuomeniniais pagrindais. Nesame biudžetinė partija, pinigų iš valstybės negauname.“

Daug kas esą priklauso ir nuo įstatymo taikymo – kartais jo net nereikia, o kartais bankai netiesiogiai valdo žiniasklaidos priemonę, nors įstatymas tai irgi draudžia.

„Televiziją tradiciškai įsivaizduoju kaip masinės komunikacijos kanalą, transliuojantį žmonėms, su laisvu prisijungimu. Interneto kanalai yra kitos kartos ir kitokio pobūdžio. Kalba eina kalba apie kitokį reglamentavimą. Jei būtų pažeisti įstatymai, turėtų būti reaguojama“, – pažymėjo ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, jog kai kuriose šalyse (Nyderlanduose, Italijoje) atskiri kanalai net specialiai priskirti tam tikrų partijų įtakai. Pliuralizmas ten įsivaizduojamas kaip galimybė politinėms jėgoms daryti įtaką.

Netiesiogiai tai esą vyksta daug kur, žiniasklaidos priemonės dažnai pasiskelbia remiančios, pavyzdžiui, dešiniąją ideologiją. „Kartais geriau žinoti, kad žiniasklaidos priemonė yra tam tikros partijos įtakoje, aiškiai pasakyti šituos dalykus. O dažnai tai yra slepiama. (…) Įsigilinkime į žodžio „partija“ reikšmę – tai yra „dalis“ (lot. pars – aut. past.). Dalis idėjų. Jei žiniasklaidos priemonė orientuojasi į dališkumą, apsibrėžia, kad nebus masinis transliuotojas, ir buria bendraminčius, nieko nuostabaus. Skaitmenizacija leidžia segmentuoti auditoriją, suburti mažesnes grupes.“

Ž.Pečiulis priminė, kad dėl technologinių priežasčių – trūkstant dažnių – reikėjo reglamentuoti jų skirstymą. Kadangi dabar galima transliuoti neribotą kiekį programų, šie apribojimai net gali būti panaikinti.

„Partija gali įsidėti savo tinklalapyje vaizdo įrašą. Nors ir ne televizija, raiškos požiūriu tai yra tas pats, – svarstė pašnekovas. – Kita vertus, jie gali turėti didelių norų, bet negalės sukurti rimto turinio televizijos, kuri transliuotų daug valandų ir parengtų daug programų. Tam reikia pinigų, jėgų ir žmonių, su entuziazmu ilgai nepavažiuosi. Reikėtų reklaminių blokų. Kitaip tai tebus proginiai projektai, tam tikrų idėjų propagavimas, gal susijęs su rinkimais.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min