Sekite 15min Google
„Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad NATO kratosi ar nenori veikti toje hibridinėje zonoje. Taip, čia vyksta daug diskusijų, aišku, referuojama daugiau į pačių šalių pasirengimą, kad visi turi būti tam pasirengę“, – antradienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė D. Jauniškis.
Taip jis kalbėjo antradienį po vykusio Aljanso šalių ambasadorių susitikimo, kuriame aptartos hibridinės atakos, su kuriomis susiduria NATO šalys.
„NATO nesako, kad nepadės, mes turime tikrai daug atvejų, kur važiavo ir tam tikros antihibrido grupės su tam tikrais patarimais, tam tikromis išvadomis po tų vizitų. Tai mes tos veiklos turime, NATO nesikrato (atsakomybės – BNS), bet aš dar kartą primenu, NATO yra karinis aljansas“, – kalbėjo ambasadorius.
„Pirmiausia mes reaguojame į karines grėsmes, į atvirą agresiją. Aš suprantu, kad labai daug yra reikalavimų iš NATO, bet yra apibrėžta labai aiški NATO funkcija – reaguoti į karines grėsmes, atvirą agresiją“, – teigė jis.
D. Jauniškis nenorėjo detalizuoti, kokie sprendimai priimti po ambasadorių susitikimo.
„Užtikrinu, kad priemonių yra imamasi, šiandien buvo tikrai ilga diskusija, tas susirūpinimas yra didelis. Visi mes puikiai suprantame, ką daro Rusija, ko ji siekia“, – kalbėjo Lietuvos atstovas NATO.
„Bet žinote, kur ta riba? Riba, aišku, yra atviras puolimas, akivaizdus karinis puolimas. Tai yra įtvirtinta ir penktame straipsnyje, kur labai aiškiai yra parašyta, kokiu atveju yra reaguojama. Šiuo atveju išklausėme informaciją, išklausėme, ko šalys nori, neabejoju, kad bus imtasi tam tikrų priemonių“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, sekmadienio naktį Vilniuje bandyta padegti įmonės „Delska“ patalpas, kuriose veiklą vykdo amerikiečių įmonė „SpaceX“, čia laikoma „Starlink“ įranga. Lietuvos politikai incidentą sieja su Rusija.
Panašus incidentas tiriamas ir Bulgarijoje, kur padegtos kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu. Rugsėjį gaisras kilo „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje.
Tuo metu po virtinės smūgių laivams NATO ir ES narių Bulgarijos bei Rumunijos vandenyse dingo daugiau nei 20 jūreivių, o incidentai sulaukė pasmerkimo Europoje.
Po antradienio ambasadorių susitikimo pranešta, kad NATO dislokuos „papildomus pajėgumus“ stebėsenai Juodojoje jūroje sustiprinti.
Šis Aljanso pranešimas paskelbtas po to, kai Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas pareiškė, kad po pagalbos prašymo dėl pastarojo meto dronų atakų Juodojoje jūroje pradėjo patruliuoti JAV karinis lėktuvas.
