Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 4d. 15:06

Darnus judumas Kaune: kas numatoma iki 2030-ųjų?

Renginio akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Renginio akimirkos

57 proc. kauniečių kasdienėms kelionėms renkasi automobilius, 29 proc. naudojasi viešuoju transportu, 10 proc. vaikšto pėsčiomis ir tik 4 proc. važinėja dviračiais. Kaunas baigia rengti darnaus judumo mieste planą, kuriame numatytos priemonės, skirtos iki 2030 m. kardinaliai pakeisti miestiečių judėjimo įpročius. Siekiama kuo daugiau kauniečių išlaipinti iš automobilių, išlaisvinti miesto centrą nuo taršos ir triukšmo.

Transporto eismas – vienas didžiausių aplinkos teršėjų miestų teritorijose, o per pastaruosius penkerius metus Kaune įregistruotų automobilių pagausėjo nuo 109 iki 118 tūkst. Tai sąlygoja ne tik augančią taršą, bet ir spūstis mieste. Bandydamas stabdyti šią problemą, Kaunas ėmėsi rengti darnaus judumo mieste planą.

„Viena esminių judumo problemų Kaune yra tai, kad ilgametės modalinio kelionių pasiskirstymo tendencijos darniosios plėtros atžvilgiu mieste yra neigiamos. Automobiliu atliekamų kelionių dalis išaugo nuo 35,6 proc. iki 57 proc. ir turi galimybių toliau augti. Ypač dėl urbanistinės plėtros į priemiesčius. Pagrindinis plano tikslas – suteikti gyventojams patogias alternatyvas savo kelionės tikslą pasiekti ne vien automobiliu. Siekiama, kad trys pagrindinės susisiekimo rūšys – bevariklis transportas, viešasis transportas ir asmeninis automobilis – pasidalytų maždaug po trečdalį mieste atliekamų kelionių“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tadas Metelionis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tadas Metelionis

Plano rengėja: Kaune nėra vieno centro

Birželį Kauno miesto darnaus judumo planas buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Šiuo metu jis yra derinamas su susisiekimo ministro patvirtinta Darnaus judumo mieste plano komisija, baigti jį rengti žadama rudenį, o pradėti įgyvendinti – jau kitąmet.

„Teikdami pastabas, kauniečiai akcentavo skaudulius savo pačių rajonuose. Dažniausiai minėtos viešojo transporto išvystymo bei bilietavimo problemos. Planą vertinančioje komisijoje kilo vertybinė diskusija ir dėl troleibusų – kokia šių transporto priemonių ateitis Kaune?“, – teigė bendrovės „Civitta“, vienos iš plano rengėjų, projektų vadovė Ieva Markucevičiūtė.

Tą patį kalbėjo ir T.Metelionis. Anot jo, visuomenės atstovai dažniausiai teikė pasiūlymus dėl nepatogių viešojo transporto maršrutų ar nesuderintų tvarkaraščių.

„Pagrindinis gyventojų lūkestis – ar nepablogės esamos susisiekimo sąlygos. Kaip ir kitų miestų gyventojai, kauniečiai tikisi, kad susisiekimas bus greitas, patogus, paprastas naudotis ir saugus. Gyventojų poreikiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir socialinių aplinkybių. Štai tėvai su vaikais tikisi patogiai pasiekti ugdymo įstaigas, vyresnio amžiaus žmonėms svarbi susisiekimo paslaugų kaina“, – kauniečių lūkesčius įvardijo Kauno miesto savivaldybės atstovas.

I.Markucevičiūtė, paklausta, kuo išsiskiria Kaunas, patikino, kad laikinojoje sostinėje nėra vieno centro, į kurį visi suvažiuotų – kauniečių darbo vietos išsimėčiusios visame mieste.

„Trūksta Kaune ir pėstiesiems bei dviratininkams skirtos infrastruktūros. Analizavome, kur kurti erdves, kad išsivystytų įprotis nueiti, o ne nuvažiuoti automobiliu“, – pabrėžė ji.

T.Metelionio teigimu, Kauno miesto darnaus judumo plano išskirtinumas yra tai, kad jis parengtas remiantis transporto srautų modeliavimu, tad buvo galimybė objektyviai įvertinti tai, kokius pokyčius miestui gali atnešti siūlomi sprendiniai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Laisvės alėjos dviračių takas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Laisvės alėjos dviračių takas

Rečiau už vilniečius vaikšto pėsčiomis

Rengiant planą pirmiausiai buvo atlikta esamos situacijos analizė. Paaiškėjo, kad kauniečiai kasdienes keliones automobiliais renkasi dažniau nei vilniečiai ar klaipėdiškiai. Viršijamas Kaune ir Europos Sąjungos šalių kelionių automobiliais skaičiaus vidurkis.

Štai dviratį, kaip alternatyvų kasdienio keliavimo būdą, kitose Europos Sąjungos šalyse žmonės renkasi kone dvigubai dažniau nei Kauno gyventojai. Pagrindinės atsisakymo priežastys – prastas oras, nuovargis ir nebuvimas kur palikti dviratės transporto priemonės atvykus į reikiamą vietą. Retai kauniečiai kasdienių kelionių tikslą pasiekia ir pėsčiomis – vos 10 proc. visų atliekamų kelionių. Palyginimui, Vilniuje – 36 proc., Klaipėdoje – 29 proc.

Miesto centras kuo toliau, tuo labiau ima dusti nuo transporto gausos. Nemaža dalis automobilių srauto susidaro dėl stovėjimo vietų paieškos. Tai nekelia nuostabos, juk Kauno centrinėje dalyje yra apie 20 proc. visų darbo vietų. Didieji traukos centrai, tokie kaip „Akropolis“, per parą pritraukiantis apie 44 tūkst. lankytojų, taip pat yra išsidėstę miesto širdyje. O ir 25 proc. visų Kauno mokinių kasdien skuba į mokyklas centre.

Piko metu – nuo 7 iki 10 val. ryto – labiausiai apkrautos būna su Kauno miesto teritorija besiribojančios A1 ir A5 magistralinių kelių atkarpos, taip pat ir visi miesto tiltai. O štai pėsčiųjų srautas centrinėje miesto dalyje tuo metu nėra didelis – vos 17 pėsčiųjų per minutę.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eismas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eismas

Mažiau trunkanti kelionė ir patogumas

Darnaus judumo planu siekiama padidinti svarbiausių miesto taškų pasiekiamumą, integruoti skirtingus susisiekimo būdus, pirmenybę teikiant viešajam transportui, dviračiams, pėstiesiems bei aplinką mažai teršiančiam transportui.

„Darnaus judumo planas yra skirtas sumažinti kelionių automobiliais skaičių, ypač miesto centre. Kiti sprendiniai skirti užtikrinti, kad kelionės viešuoju transportu užtruktų mažiau laiko, o dviratininkams bei judėjimo negalią turintiems kauniečiams judėti mieste būtų kur kas patogiau“, – paaiškino T.Metelionis.

Įgyvendinant šį svarbų strateginį miesto dokumentą, bus tęsiamas pėsčiųjų takų ir šaligatvių tvarkymas bei apšvietimas, plečiamos pėsčiųjų zonos, įrengiamos naujos viešojo transporto juostos, toliau atnaujinami autobusai ir troleibusai, didinamas jų patrauklumas, plečiamas dviračių takų, elektromobilių infrastruktūros, dalijimosi transporto priemonėmis sistemų tinklas. Numatoma miesto ir priemiesčių viešojo transporto sistemų integracija.

Kaune iš 104 šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir pėsčiųjų perėjų 32-ose sankryžose jau dabar yra įrengti išmanūs šviesoforai su automobilių eismo jutikliais (detektoriais).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šviesoforas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šviesoforas

Apmokestins įvažiavimą į miesto centrą

Darnaus judumo plane užsimenama ir apie mažų emisijų zoną, kuri turėtų atsirasti iki 2030 m. Kuriant tokią zoną, numatomos dviejų tipų priemonės: stovėjimo vietų skaičiaus mažinimas, suteikiant pirmenybę statyti aplinkai draugiškas transporto priemones, bei 2 eurų CO2 mokesčio pagrindiniuose įvažiavimuose į centrinę miesto dalį įvedimas.

Numatoma, kad įgyvendinus šį planą, automobilių srautas centrinėje miesto dalyje sumažėtų apie 4 tūkst. automobilių. Jei būtų renkama 2 eurų CO2 rinkliava, tai 5 500 į miesto centrinę dalį atvykstančių automobilių per rytinio piko valandą atneštų 11 000 eurų pajamų. Pajamos per dieną siektų 132 000 eurų, per metus – net 40 mln. eurų. Šiek tiek pailgėtų automobilių nuvažiuojami atstumai dėl alternatyvių maršrutų pasirinkimo, tačiau sumažėtų oro ir triukšmo tarša miesto centre.

Spūstis aplink miesto centrą turėtų sumažinti ir planuojamas Kėdainių gatvės tiltas per Nemuną.

Be to, tankiai gyvenamuose rajonuose, kuriuose užtikrinamas susisiekimas viešuoju transportu, bus įgyvendinama teritorijos pertvarkymo bei automobilių stovėjimo apmokestinimo strategija.

Milijoninės investicijos

Skaičiuojama, jog visam Kauno miesto darnaus judumo plane numatytam priemonių paketui įgyvendinti iki 2030 m. prireiks apie 300 mln. eurų investicijų.

„Tam bus skiriamos ir Europos Sąjungos lėšos. Įgyvendinant planą jau artimiausiu metu ketinama įrengti eismo valdymo platformą, kurioje būtų integruota išmani automobilių statymo sistema, šviesoforais reguliuojamose sankryžose ir perėjose būtų suteikiama pirmenybė viešajam transportui. Per ateinančius keletą metų investuosime apie 12 mln. eurų (savivaldybė turi prisidėti 15 proc. – aut. past.) į intelektines transporto sistemas, pėsčiųjų infrastruktūros atnaujinimą, dviračių saugyklų miegamuosiuose rajonuose bandomąjį projektą, viešojo transporto realaus laiko informacines švieslentes. Didžiausias iššūkis ir naujovė bus mažų emisijų zonos sukūrimas“, – sakė T.Metelionis.

Antrasis darnaus judumo mieste plano etapas, anot jo, apima laikotarpį iki 2030 m.: bus investuojama į viešąjį ir bevariklį transportą, jo pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

„Šiuo metu Kaune turime apie 90 kilometrų dviračių takų tinklą, šaligatvius pritaikome tiek neįgaliesiems, tiek dviratininkams. Vasaros pabaigoje į Kauną pradėjo keliauti nauji troleibusai. Nuolat atnaujiname šviesoforines sankryžas, pėsčiųjų perėjas“, – tikino T.Metelionis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kaunas tęsia viešojo transporto atnaujinimą
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kaunas tęsia viešojo transporto atnaujinimą

Kauno miesto darnaus judumo planas – strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas – spręsti miestui kylančius susisiekimo iššūkius, įgyvendinti tarptautinės transporto politikos nuostatas bei padaryti miestą patogų tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams. Šio plano įgyvendinimas padės sukurti infrastruktūrą, skatinančią sveiką gyvenimo būdą, ir didins gyvenamosios aplinkos patrauklumą Kauno mieste.

Su Kauno miesto darnaus judumo planu galima susipažinti internete: http://www.kaunas.lt/transportas/darnaus-judumo-planas/.

Planą rengia jungtinė komanda – ROM Transportation Engineering Ltd., UAB „Civitta“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Teritorijų planavimo institutas ir MB „Pupa – strateginė urbanistika“.

Šis planas rengiamas panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas.


2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min