Povojingiausi – vėjai ir užpylimai
97 proc. visų žalų būstui ir jame esančiam turtui atsitinka dėl keturių pagrindinių grėsmių – ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir vagysčių. Paklausta, kokios žalos yra dažniausios, „Lietuvos draudimo“ Būsto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičienė visų pirma atkreipia dėmesį į butus, kurie tikrai neretai kenčia nuo vandens.
Dažniausia grėsmė nuosaviems namams – gamtinių jėgų sukeliamos žalos.
„Dažniausia žala yra užpylimas, kai dėl prakiurusių vamzdžių ar trūkusių indaplovės, skalbyklės žarnelių vanduo išsilieja į butus ar namus ir sugadina turtą. „Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad užpylimai sudaro net 40 proc. visų būste įvykusių žalų, tačiau už vandens nuostolius sumokama tik 20 proc., skaičiuojant nuo visų atlygintų žalų“, – kalbėjo specialistė.
A.Vaitkevičienės teigimu, atkreipus dėmesį į nuosavus namus, padėtis kiek kitokia – jiems pavojingesnės gamtinės stichijos – vėjai ir audros. „Kalbant apie nuosavus namus, kurių Lietuvoje apdraustas maždaug kas antras (50 proc.), dažniausia grėsmė jiems – gamtinių jėgų sukeliamos žalos: audrų ir vėjų nuplėšti arba apgadinti stogai, apgriauti kaminai, aplaužytos įvairios namo apdailos detalės“, – vardino moteris ir pridūrė, kad namus lietuviai draudžiasi kur kas dažniau nei butus.
Retos, bet labai brangios
Paklaustas apie rečiausius būstams gresiančius pavojus bendrovės „Ergo“ Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius įvardijo ugnį, tačiau pabrėžė, kad tai yra ir brangiausiai atsieinanti žala. „Gaisrų sukelta vidutinė žala smarkiai didesnė, nes paprastai pastatai suniokojami iki pamatų. Dažniausiai gaisrai kyla dėl katilų, židinių, krosnių, įjungtų prietaisų (žala siekia nuo 3000 Eur) ir, žinoma, dėl neatsargaus elgesio“, – komentavo pašnekovas.
Jam pritarė ir „Lietuvos draudimo“ atstovė A.Vaitkevičienė. Ji tikino, kad gaisro nuostoliai sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gyventojams išmokėtų būsto draudimo žalų, nors jie tesudaro 8–10 proc. visų registruojamų būsto žalų. Pasak specialistės, 2015 metais vidutiniškai dėl gaisro būste „Lietuvos draudimas“ savo klientams išmokėjo 5100 eurų nuostolių, kai vienas užliejimas vidutiniškai kainavo 400 eurų.
Gamtos stichijos kamuoja pajūrį
Gaisrų, užpylimų ir vagysčių skaičius visuose Lietuvos regionuose panašus, tačiau gamtos stichijos, pasak draudimo bendrovių atstovų, labiausiai kamuoja pajūrį.
Gamtos stichijos, pasak draudimo bendrovių atstovų, labiausiai kamuoja pajūrį.
„Pajūrio zona tikrai išsiskiria didesnių stichinių nelaimių skaičiumi bei dažniu. Vakarų Lietuvoje siaučia stipresni vėjai, didesnė potvynių rizika, dažniau pastatų stogai neatlaiko apkrovų prasidėjus staigiam atodrėkiui ištirpus sniegui“, – kalbėjo T.Nenartavičius.
„Audrų metu neretai namus užgriūva medžiai. Po audrų trečdalis nukentėjusiųjų skundžiasi užvirtusių medžių ar krušos ledukų apgadintais automobiliais. Kruša taip pat gali padaryti nuostolių pastatams. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažniausiai iš dangaus krintantys ledukai padaro nuostolių pavėsinių, terasų stogams, stikliniams šiltnamiams ir kitiems statiniams“, – pridūrė „Lietuvos draudimo“ atstovė.
A.Vaitkevičienė teigė, kad kintant globaliniam klimatui, nieko nebestebina užsitęsusios žiemos, netikėtos liūtys ar potvyniai. „Didžiausias pastarųjų metų potvynis buvo 2010 m., jo metu gyventojams už patirtus nuostolius buvo išmokėta apie 0,6 mln. Lt. Dažniausiai Lietuvoje nuo potvynio nukenčia arčiau upių ar kitų vandens telkinių esantys pastatai, ypač didžiųjų Lietuvos miestų – Kauno, Klaipėdos, Vilniaus apskrityse esantys pastatai“, – pasakojo pašnekovė. Ji pridūrė, kad kasmetinis potvynis Šilutės rajone čia neskaičiuojamas, nes jis yra įprastas ir pasikartojantis tose apylinkėse kiekvienais metais, o jo grėsmę galima numatyti.
Daugėja vagysčių
Nors vagystės nėra dažniausia būstų žala, „Lietuvos draudimo“ statistikos duomenys rodo, kad pernai, palyginti su 2014 metais, jų padaugėjo net trečdaliu.
Vagysčių skaičius išaugo trečdaliu, vidutinė žala, kurią klientas patiria vagystės metu siekia 600 eurų.
„Vagysčių skaičius išaugo trečdaliu, vidutinė žala, kurią klientas patiria vagystės metu siekia 600 eurų. Vagystė yra antra dažniausia žala būstuose po užliejimų. Dažniausiai darbuojasi profesionalai ir ne po vieną, prieš vagystę atlieka parengiamuosius darbus, stebi, seka ir renka informaciją. Dažniausiai vagiami tie daiktai, kuriuos lengva išnešti – įvairi smulki elektronika, išmanieji prietaisai, taip pat momentinių vagysčių metu išnešami lengvai pasiekiami daiktai – koridoriuose laikomi rankinukai su dokumentais ir pinigais“, – pasakojo A.Vaitkevičienė.
Pastaraisiais metais, pasak draudimo atstovų, klientai vis dažniau praneša apie mobiliųjų įrenginių, planšečių ir kitų elektronikos prietaisų dūžius – taip yra dėl to, kad sparčiai didėja šių įrenginių vartojimas, kiekviename namų ūkyje jų turima ne po vieną.
Draudikų išmokama žala dėl vagysčių, pasak T.Nenartavičiaus, augo ne tik dėl jų skaičiaus, bet ir dėl to, kad auga gyventojų būstų ir jame esančio turto vertė. „Kalbant apie vagysčių atvejus toliau augo vidutinė žala, nes gyventojai būstus vis atnaujina, namuose sukaupiama daugiau vertingo turto, brangsta statybinės medžiagos ir statybos išlaidos“, – aiškino „Ergo“ atstovas.
Rūpintis savo turtu
Nors nuo visų žalų apsisaugoti sunku – audrų, vėjų ar užliejimų nenumatysi, draudikai pataria žmonės rūpintis savo turtu. Stengtis apsisaugoti nuo to, kam įmanoma užkirsti kelią – gaisrui ar vagystei.
Ugnies žalų priežastimi dažniausiai tampa netvarkinga elektros instaliacija ar jos gedimai, be priežiūros palikti kūrenami židiniai ir krosnys, netvarkingi kaminai ir šildymo katilai.
„Pirmiausia būtina imtis gaisrų prevencijos priemonių. Registruojamų ugnies žalų priežastimi dažniausiai tampa netvarkinga elektros instaliacija ar jos gedimai, be priežiūros palikti kūrenami židiniai ir krosnys, netvarkingi kaminai ir šildymo katilai.
Gaisrų prevencijai gyventojai dėmesio skiria dažniausiai tik tuomet, kai patiria, ką reiškia nukentėti nuo liepsnų – jie ištaiso statybinius defektus ir trūkumus, kurie nulėmė pirmojo gaisro kilimą. Gaisrų prevencija reikėtų pasirūpinti dar statant būstą – šiame etape svarbi ne tik specialistų kvalifikacija, bet ir kokybiškos medžiagos“, – aiškino T. Nenartavičiaus.
Gyventojams, pasak „Ergo“ atstovo, rekomenduojama periodiškai patikrinti dujinę įrangą, elektros instaliaciją, buitinę techniką – tikslinga patikrinti, ar nėra apdegusių, plikų, aprūkusių elektros instaliacijos laidų. „Gyventojai, kurių namuose yra įrengtos krosnys, židiniai, turėtų skirti ypatingą dėmesį ir periodiškai juos patikrinti. Taip pat svarbu laiku pastebėti gaisro kilimą, todėl būtina įsivesti dūmų detektorius ir signalizaciją“, – tikino pašnekovas.
„Lietuvos draudimo“ atstovė A.Vaitkevičienė ragino imtis saugumo priemonių ir dėl vagysčių. „Nuo vagysčių gali apsaugoti atsargus elgesys socialinėje erdvėje. Pavyzdžiui, paskelbimas, kad esate išvykęs atostogauti, juk gali tapti paskata vagims užsukti būtent į jūsų būstą. Taip pat patikimai įrengti langai, terasos, balkono durys, patariama namuose nelaikyti grynųjų pinigų, kurie ypač masina vagis“, – kalbėjo pašnekovė.
Galiausiai draudimo ekspertai patarė nuo netikėtų nuostolių kaip įmanoma labiau apsaugoti savo finansus, nes, kilus vienai iš šių grėsmių, tikrai ne visi turi sukaupę tiek santaupų, kad atsitikus nelaimei galėtų greitai grąžinti ankstesnę gyvenimo kokybę, įsigyti tuos pačius daiktus.
