Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Debatai apie Vilniaus kraštą: būsimos koalicijos griaučiai ir nepriimti žadėti įstatymai

Valentinas Mazuronis, Algirdas Butkevičius ir Rolandas Paksas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Valentinas Mazuronis, Algirdas Butkevičius ir Rolandas Paksas
Šaltinis: 15min
6
A A

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) vykusiuose debatuose politinių partijų lyderiai diskutavo Lietuvos lenkams aktualiomis temomis. Politikai teisinosi, kodėl nepriėmė tautinių mažumų įstatymo, išsakė pozicijas dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis, teikė siūlymus, kaip gerinti ekonominę situaciją Vilniaus regione, ir prasitarė, su kuo po rinkimų kurtų bendrą koaliciją.

Į pagrindinį diskusijos klausimą „Ką politikai siūlo Vilniaus kraštui?“ bandė atsakyti Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius, buvęs konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius, socialdemokratas Algirdas Sysas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis. Kitų didžiųjų partijų – Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ – atstovai į renginį nebuvo pakviesti.

Nesutarė dėl regiono ekonomikos

Debatus pradėjęs A.Sysas neįžvelgė išskirtinės Lietuvos lenkų padėties visuomenėje ir teigė, kad jų problemos nėra specifinės.

„Mums svarbus kiekvienas žmogus – nesvarbu, kokia kalba jis kalba, ir nesvarbu, kokiame regione jis gyvena. Lietuvos žmonių ir šio krašto situacija keičiasi nuo bendros politikos“, – sakė socialdemokratas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Sysas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Sysas

Panašios pozicijos laikėsi ir Vilniaus miesto meras R.Šimašius.

„Rūpesčiai nuo tautybės nepriklauso“, – sakė liberalas ir dėstė tautinėms bendrijoms palankius rezultatus, kurių pavyko pasiekti Vilniuje. Tai – tautinėms mažumoms atstovaujanti jėga miesto savivaldybės taryboje, internetinis Vilniaus miesto savivaldybės puslapis rusų ir lenkų kalbomis, klientų aptarnavimas savivaldybėje rusų, lenkų ir anglų kalbomis bei dvikalbės gatvių lentelės.

Kalbėti apie nuveiktus darbus nesikuklino ir S.Skvernelis.

„Kai buvau vidaus reikalų ministru, su ministerija parengėme specialią programą Pietryčių Lietuvai, kuri apėmė Vilniaus regiono rajonus ir Visaginą“, – teigė kandidatas į Seimą. Anot S.Skvernelio, programa buvo parengta siekiant pakeisti prastus ekonominius krašto rodiklius.

Didžiąją šio regiono problemų gelmę sudaro ekonominis skurdas.

Šią problemą akcentavo ir A.Kubilius. Politikas Vilniaus krašte taip pat pasigedo socialinių, kultūrinių ir demokratinių tradicijų, inteligentijos ir intelektinio potencialo, kitokio lietuvių žvilgsnio į savą istoriją.

„Didžiąją šio regiono problemų gelmę sudaro ekonominis skurdas“, – konstatavo A.Kubilius – kandidatas Vilniaus-Šalčininkų vienmandatėje apygardoje. Buvęs premjeras iš karto siūlė problemos sprendimo būdus – Vilniaus krašte įkurti laisvąją ekonominę zoną, retransliuoti populiarų lenkų televizijos kanalą, stojant į aukštąsias mokyklas skirti papildomų balų už užsienio kalbų, tarp jų ir lenkų, žinojimą.

Su konservatoriaus išsakytu teiginiu apie sudėtingą ekonominę regiono situaciją nesutiko V.Tomaševskis.

„Ponas premjeras 10 kartų pakartojo, kad yra kažkoks atsilikimas, [...] o situacija yra viena iš geriausių. Per 26-erius metus Vilniuje pastatytas 1 darželis. Vilniaus rajone pastatyti 7 nauji darželiai. Darželių lankymo kaina – 28 eurai, Vilniuje – 60 eurų. Šalto vandens ir šilumos subsidijavimas, kurio nėra jokioje kitoje savivaldybėje“, – vardijo politikas, o A.Kubilius nurodė dar vieną platesnio masto problemą.

„Tiek kalbant apie tautinių bendrijų politiką, tiek kalbant apie Vilniaus regioną, trūksta valstybinio požiūrio. Šiame regione dominuoja Lenkų rinkimų akcija, todėl kitos partijos nusišalino ir ilgą laiką iš esmės neturėjo jokios valstybinės politikos“, – teigė opozicijos lyderis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Kubilius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Kubilius

Konservatoriaus nuomone, rinkiminis 5 procentų partijų barjeras, kai tik 7 procentus Lietuvos gyventojų sudaro lenkai, tautinei bendrijai yra per didelis, todėl A.Kubilius jį siūlė mažinti.

„Partijų, atstovaujančių lenkų tautinei mažumai, galėtų būti daugiau, bet jeigu barjeras liks toks, koks yra dabar, kitų partijų neatsiras“, – kalbėjo politikas.

Jeigu skurdas paliečia lenką, tai skurdas paliečia ir lietuvį.

„Nesutinku su Andriumi, kad mums reikia turėti 3 ar 4 lenkų partijas [...]. Aš galvoju, kad jie [tautinių bendrijų atstovai – aut. past.] puikiai gali veikti ideologinėse partijose spręsdami tuos pačius klausimus, kurie kyla lenkui, lietuviui, rusui. Jeigu skurdas paliečia lenką, tai skurdas paliečia ir lietuvį“, – oponavo A.Sysas.

S.Skvernelis: „Nenormalūs“ tarpvalstybiniai santykiai

Kalbėdamas apie pažadėtą Tautinių mažumų įstatymą, socialdemokratų atstovas pripažino, kad per šią kadenciją partija nepadarė visko, ką buvo numačiusi.

„Deja, politinio sutarimo nebuvo ne tik Seime, tarp koalicijos partnerių ir opozicijos, nesutarimų buvo ir mūsų partijos viduje“, – priežastis, kodėl Tautinių mažumų įstatymas taip ir liko neįteisintas, vardijo A.Sysas. Politikas šio teisės akto reikiamybę siūlė patikrinti iš naujo – kai susirinks naujasis Seimas.

Mes sakome taip, kaip yra pasakęs Konstitucinis teismas. Asmenvardžių rašybos klausimą reikia spręsti pagal Konstitucinio teismo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą.

Pakartotinai, liberalo R. Šimašiaus teigimu, su klausimu apie lotyniško raidyno vartojimą oficialiuose dokumentuose reikėtų kreiptis ir į Konstitucinį teismą.

„Lietuvių kalbos mokslininkai sako, kad asmenvardžiai nėra kalbos dalis, [...] įvyko technologinė kaita. Yra pagrindas iš naujo eiti į Konstitucinį teismą ir tinkamai suformulavus klausimą galbūt gauti ir kitokį atsakymą“, – sakė R.Šimašius, tačiau ne visi laukia kitokio atsakymo.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus, Lietuvos piliečių dokumentuose asmenvardžiai rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Tokia nuostata konservatorius tenkina.

„Mes sakome taip, kaip yra pasakęs Konstitucinis teismas. Asmenvardžių rašybos klausimą reikia spręsti pagal Konstitucinio teismo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą“, – akcentavo A.Kubilius.

S.Skvernelis taip pat išreiškė partijos, kuri „puoselėja ir saugo lietuvių kalbą“ poziciją.

„Pagrindiniuose dokumentuose asmenvardžiai turėtų būti rašomi taip, kaip yra rašomi, bet pagrindiniame paso puslapyje būtų galima rašyti tautinių mažumų arba tautinių bendrijų kalbomis, – teigė politikas, o vėliau pridūrė. – Jeigu aš sakyčiau savo nuomonę, tai nematau problemų dėl atskirų raidžių, – tarpukariu Lietuvoje irgi buvo šiek tiek kitokia abėcėlė“.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Valdemaras Tomaševskis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Valdemaras Tomaševskis

V.Tomaševskis komentuodamas bendrą šalies teisinę sistemą pareiškė, kad Lietuva šiurkščiai pažeidė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

„Nauji teisės aktai negali bloginti tautinių mažumų padėties. Deja, liberalai ir konservatoriai priėmė du sprendimus – blogąja linkme pakoregavo Švietimo įstatymą, o Tautinių mažumų įstatymas iš viso buvo panaikintas“, – teigė europarlamentaras.

Kandžių žodžių valdžioje esantiems politikams negailėjo ir S.Skvernelis.

„Susitikimo tarp Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų nebuvo 9-erius metus. Kiek laiko praėjo po Lenkijos Seimo rinkimų? Ar be užsienio reikalų ministro ir prezidentės buvo dar kokių nors dvišalių aukščiausio lygio santykių? Kalbant ir apie strateginį, ir apie gynybinį partnerį, tai yra nenormalu“, – vertino politikas.

R.Šimašiui dėl Vilniaus truputėlį graudu

„Labai džiaugiuosi, kad J.Lelevelio gimnazija įsikels į puikias patalpas. Šiandien komisija konstatavo, kad patalpos yra labai geros ir tinkamos mokytis. Šiandien tai bus turbūt geriausia savivaldybės mokykla Vilniaus mieste“, – dar viena aktualia lenkų bendruomenei tema prabilo Vilniaus miesto meras R.Šimašius.

O tada į politiką kreipėsi žiūrovė iš salės.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

„Gerbiamas mere, ar jūs žinote, kiek per du metus išaugo moksleivių skaičius Lelevelio mokykloje? Ar jūs žinote, kad šiandien 70 vaikų netelpa Minties gatvėje? Mums trūksta vietos. Ar jūs žinote, kas yra mokykla Lietuvos lenkams? Ir dar vienas dalykas. Mes dar neišeiname ir jums tikriausiai teks ieškoti kito sprendimo“, – apie tai, kad mokyklos bendruomenė nesikrausto į naujai įrengtas patalpas, užsiminė moteris.

Į klausimus R.Šimašius atsakė tokia tvarka: „taip“, „taip“, „ne“ ir „taip“.

„O dėl to išėjimo... Tiesą sakant, Vilniaus mieste aš matau sovietmetį“, – tarė R.Šimašius.

„Ir kai pasikviečiu Antakalnio progimnazijos ir J.Lelevelio mokyklų direktorius, ir iš direktorės akių matau, kad net pareikalauti iš jos kažko, kad procesas vyktų sklandžiai, negaliu, nes ji patiria tokį spaudimą, kurio nelinkėčiau nei vienam žmogui, man darosi truputėlį graudu dėl Vilniaus miesto“, – pridūrė liberalas.

V.Tomaševskis taip pat įvertino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos darbą. Jį pavadino „politika iš Antarktidos“.

„Tai, ką šiandien daro Vilniaus valdžia su meru priešakyje, yra šantažas. Tai yra reketas. Tai yra pasityčiojimas iš vaikų, iš tėvų“, – sakė politikas.

Politinės partijos liberalų neatstums

Aš neįsivaizduoju mūsų partijos koalicijos su partija, kurios lyderis po Maidano įvykių vaikščiojo su Georgijaus juostele.

Debatų pabaigoje žiūrovui paklausus, su kuo po Seimo rinkimų politikų atstovaujamos partijos sutiktų sudaryti koaliciją, partijų lyderiai išsisukinėjo atsakyti tiksliai. Vis dėlto A.Kubilius aiškiai nurodė, kad su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjungą į koaliciją nesijungtų.

„Aš neįsivaizduoju mūsų partijos koalicijos su partija, kurios lyderis po Maidano įvykių vaikščiojo su Georgijaus juostele.

Koalicijoje mes turime patirties su liberalais, kartais pasiginčydavome, pasistumdydavome, bet perspektyvą matau, ir matau tokioje koalicijoje galimybę dirbti su „valstiečiais“ – nauji žmonės, daug naujų gerų idėjų“, – svarstė konservatorius.

A.Sysas, prognozuodamas būsimą koaliciją, teigė besivadovaujantis principu „nespjauk į šulinį – reikės atsigerti“.

„Galiu pasakyti, kad mes kol kas, neskaitant mažumos vyriausybės, nedirbome su konservatoriais, ir šis klausimas visada yra diskusinis. Iki tam tikro laiko dirbome su Lenkų rinkimų akcija. Su „valstiečiais“ nedirbome, bet galime dirbti, su liberalais – jeigu prezidentė leis. Nes kai mes pradėjome dirbti su Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumu“, mus 4 metus „kala“ už tai, kad „nuėjome obuoliauti su velniu“. Jeigu prezidentė nebus tokia griežta, mes galime [dirbti] ir su liberalais“, – sakė socialdemokratas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

„Aš manau, mes galime dirbti su visais, kurie čia sėdi“, – teigė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas S.Skvernelis, greta kurio nebuvo narių iš „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos.

Anot R.Šimašiaus, liberalai po Seimo rinkimų nedirbtų tik su „tautininkais“ ir Socialistiniu liaudies frontu: „Neužtrenkčiau jokių durų. Su visomis partijomis matau galimybę susitarti dėl dalies dalykų.“

Iš pradžių parodęs palankumą konservatoriams ir pavadinęs juos „sąžiningais žmonėmis, su kuriais malonu dirbti“, V.Tomaševskis vėliau juos apibūdino kitu epitetu ir teigė, jog nėra linkęs bendradarbiauti.

„Konservatoriai yra veidmainiai. Net kalbant apie jų ideologinį pagrindą, jie nieko nedaro, kad ši ideologija būtų įtvirtinta įstatymuose“, – sakė lenkų bendruomenės atstovas. V.Tomaševskis taip pat paminėjo nedirbsiąs su žmonėmis, kurie „vogė milijonais“, tačiau, su kuo dirbs, neįvardijo.

Vienas debatų vedėjų, TSPMI dėstytojas ir politologas Mažvydas Jastramskis priminė – „LLRA į koaliciją eina su bet kuo“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min