Kasčiūnas: esame per lėti
„Utenos rajone rastas dar vienas Lietuvos teritorijoje nukritęs bepilotis orlaivis. Pirminiais duomenimis jis buvo surastas pagal gyventojų pranešimą policijai, o ne remiantis oro erdvės stebėjimo informacija. Ir vėl Lietuvoje informaciją apie dronus gauname tik iš gyventojų, kai šie jau nukrenta ant žemės“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo politikas.
Kasčiūnas priduria, kad jau ragino Respublikos Prezidentą bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą reguliariai vertinti Lietuvos oro gynybos sistemos veikimą ir realius pajėgumus (o ne tik skaidrių prezentacijas) aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius.
„Esame per lėti. Negalim sau leisti prieš bepiločius orlaivius būti „akli“ dar porą metų. Turim sukurti „žalią koridorių“ įsigijimams oro gynybos srityje, eliminuojant perteklines viešųjų pirkimų procedūras. Detekcijos sistemų ieškoti ne tik ant lentynų (laukti kol jos bus pagamintos), bet patiems kurti savo gynybos pramonės ekosistemą, pasitelkiant Ukrainos patirtį dronų detekcijos srityje“, – tikina Kasčiūnas.
Pasak jo, krašto apsaugos ministras privalo nedelsdamas imtis realių veiksmų (reguliariai atsiskaitant NSGK), siekiant spręsti kovinių dronų įsiveržimų į Lietuvos oro erdvę problemą, kuri jau tampa nuolatine grėsme.
„Reikia suvokti, kad vieną dieną tai gali baigtis tragiškai“, – priduria politikas.
Gaižauskas: vėl tas pats
Jam antrina ir valdančiosios koalicijos partneris Dainius Gaižauskas.
„UTENOS DRONAS. VĖL TAS PATS. Trečias atvejis per kelis mėnesius. Varėna. Jonava. Dabar – Utena. Ir kiekvieną kartą kartojasi ta pati schema: dronas nukrenta, jį randa gyventojai, o radarai – nieko nefiksavo.
Po to išeina ministras prie mikrofono ir girdime jau tradicine tampančią frazę:
„situacija kontroliuojama“, „viskas daroma pagal galimybes“.
O tada dar prasideda svarstymai: „turbūt ukrainietiškas dronas“… Tarsi nuo to automatiškai sumažėtų grėsmė ar rizika, jei jis būtų ir su sprogmenimis“, – rašo Gaižauskas.
Pasak jo, gynybos biudžetas – rekordinis, apie grėsmes kalbama kasdien, perkami milijardiniai projektai, tačiau realybėje Lietuvos oro erdvę šiandien, panašu, stebi ne modernios sistemos, o Lietuvos kaimų gyventojai.
„Ir čia jau ne techninė problema. Tai, manau, konkreti vadybos, prioritetų ir atsakomybės problema.
Kariuomenės dėl to nekaltinu. Kariškiai dirba su tuo, ką gauna. Problema prasideda ten, kur priimami sprendimai – kabinetuose, ministerijose ir politiniuose prioritetuose. Šį kartą pasisekė.
Bet valstybės gynybos strategija negali būti paremta vien sėkme ir tikėjimu, kad „gal nieko nenutiks“.“ – rašo Gaižauskas.
Pasak jo, šiandien reikia ne šabloninių komentarų, o labai konkrečių atsakymų: kada realiai Lietuvoje pilnai veiks žemo aukščio oro erdvės stebėjimo sistema? Kas konkrečiai už tai atsakingas? Kokie terminai? Ir kodėl po jau kelių incidentų visuomenė vis dar negirdi aiškaus veiksmų plano?
„O šiandien konstatuokime faktą – dronai į Lietuvos teritoriją atskrenda ir, panašu, nepastebėti skris tol, kol valdžia nesugebės priimti reikiamų ir laiku sprendimų“, – tikina Gaižauskas.
Primename, kad bepilotis sekmadienį nukrito Samanės kaime, lauke. Įvykio vietoje įvestas planas „Skydas“, paprastai taikomas kilus sprogimų grėsmei.
Pasak NKVC vadovo, nėra požymių, kad dronas būtų susprogęs.
Kol kas neįmanoma pasakyti, kada tiksliai jis kirto Lietuvos oro erdvę ar dužo Utenos rajone.
Apie nukritusį bepilotį tarnyboms pranešė gyventojai kiek po 19 valandos.
Sekmadienį anksti ryte vienas dronas buvo įskridęs ir po to išskrido iš Latvijos teritorijos, pranešė šalies kariuomenė.
BNS rašė, kad šiemet kovą ant Lavyso ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija, irgi buvo nukritęs ukrainiečių karinis dronas. Anot institucijų, jis buvo skirtas atakuoti Rusijai, bet į Lietuvą įskrido sutrikdytas rusų elektroninės kovos priemonių.
Panašūs incidentai pastaraisiais mėnesiais dažniau kartojasi visame Baltijos jūros regione.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti šalies teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
Jis pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad toks griežtas Lietuvos perspėjimas susijęs su įtarimais, jog šalies teritorija antskrydžiams ateityje gali būti panaudota tyčia.
