Po ilgojo gegužės 1-3 d. savaitgalio, kai išsitirti dėl koronaviruso buvo pakviesti beveik 9 tūkst. žmonių, apie 3 tūkst. tyrimų atlikta, sveikatos apsaugos ministras ir operacijų vadovas A.Veryga spaudos konferencijoje pareiškė, kad ne prekybos centruose tyrimų kodus dalijęs Vilnius pažeidė jo nustatytą tvarką.
„Pats blogiausias sprendimas buvo Vilniaus savivaldybėje, kur nutarta naudoti savo sistemą. Toks elgesys kelia rimtą susirūpinimą, – teigė A.Veryga. – Tikiuosi, kad pažeidusiems tvarkas bus taikoma atsakomybė.“
Tuomet ministras pareiškė, kad bus keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo administracijos direktoriui. Nepadėjo ir Vilniaus savivaldybės teiginiai, kad tiksli tvarka nebuvo nurodyta, kaip turi būti dalijami kodai, o dalijant juos prekybos centruose žmonės būtų skatinami būriuotis, kas neleistina karantino metu.
Plačiau skaitykite čia: A.Veryga dėl COVID-19 tyrimų užsipuolė Vilnių ir grasina nuobaudomis, Vilnius atsako tikslių nurodymų negavęs.
Taip pat A.Veryga tvirtino, kad konflikto nereiktų laikyti asmeniniu konfliktu. Esą dėl nuobaudos P.Poderskiui spręs ne jis vienas, o visas Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras kolektyviai.
Gavo paklausimą iš PAGD
Praėjus kelioms savaitėms P.Poderskis gavo paklausimą, pasirašytą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Kerševičiaus, kuriame užduoti aštuoni klausimai „dėl galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo, t.y. kvietimų išsitirti dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) neatspausdinimo ir neišdalijimo Vilniaus mieste“.
P.Poderskio prašoma atsakyti, kas konkrečiai Vilniaus savivaldybės administracijoje davė nurodymą savivaldybės tinklalapyje kviesti vilniečius pasitikrinti nuo ligos Covid-19, užpildant elektroninę formą, „taip iškraipant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo punktą“, kuriame teigiama, kad kvietimai privalo būti atspausdinti ir išdalinti prekybos vietų (prekybos centrų, turgaviečių, vaistinių) lankytojams ir ne mažiau kaip 20 proc. visų kvietimų prekybos vietų darbuotojams.
Taip pat klausiama, kodėl kvietimai nebuvo spausdinami ir dalinami fiziškai, kiek buvo išdalinta elektroninių kvietimų Vilniaus gyventojams, o kiek – prekybos centrų, turgaviečių, vaistinių darbuotojams, kiek asmenų ištirta tų, kurie gavo elektroninius kvietimus.
Tikslas buvo pasiektas
Atsakydama Vilniaus savivaldybės administracija tvirtina, kad „vykdo visus Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – VESOC) sprendimus ir nesiekia jų iškraipyti ar juolab trukdyti sprendimais siekiamų tikslų įgyvendinimui“. Esą sprendimo tikslas buvo pasiektas – nuotoliniu, elektroniniu būdu buvo išdalinta netgi daugiau kodų tyrimams, negu buvo numatyta kvota sprendimo priede, kas automatiškai sudarė galimybes potencialiai ištirti daugiau atsitiktinių asmenų.
O fiziškai nuspręsta nedalinti kvietimų, kadangi, nors jau nebebuvo draudimo vykdyti veiklą prekybos centruose, tačiau draudimas būriuotis tiek uždarose, tiek atvirose vietose tebegaliojo: „siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos išplitimui Vilniaus mieste dėl pavojingo žmonių būriavimosi prekybos vietose, norint gauti galimybę atlikti COVID-19 ligos nustatymo testui reikalingą kodą, buvo priimtas sprendimas kvietimų (kodų) dalijimą organizuoti nuotoliniu, elektroniniu būdu“.
„Pastebėtina, kad kitos savivaldybės iš anksto skelbė, kuriose vietose bus galima pasiimti kvietimus (kodus) išsitirti – tad į prekybos vietas ėjo ir kvietimus ėmė tik tie žmonės, kurie to norėjo. Analogiškai buvo ir su elektroniniais kvietimais, tik šis pasirinktas būdas buvo saugesnis ir galėjo sudominti platesnį ratą žmonių (pvz., rizikos grupės asmenis, kurie vengia viešo susibūrimo vietų).
Tad VESOC planas ištirti kuo didesnį kiekį atsitiktinių asmenų, Sprendime nurodant konkrečių instrukcijų ir tik verčiant žmones būriuotis viešoje, ribotoje erdvėje, buvo nerealus – Administracija neabejoja, kad toks tyrimų aktyvumas, koks jis buvo išdalinus kvietimus nuotoliniu būdu, nebūtų buvęs pasiektu, jeigu kvietimai būtų dalinami fiziškai“, – atsakymuose teigia Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.
Pasitikrino 56 proc. kvietimus gavusiųjų
Pagal turimus duomenis, tyrimus Vilniuje pasidarė gerokai daugiau žmonių nei kituose miestuose, kur kvietimai dalinti prekybos centruose ir kitose panašiose vietose: 56 proc. (2105 iš 3726). Kauno miesto savivaldybėje šis rodiklis, dalinant kvietimus fiziškai, atspausdinus, siekė vos 18 proc. (373/2033), Klaipėdoje 29 proc. (143/500), Panevėžyje 33 proc. (197/600).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad nėra suprantama, kodėl šiuos klausimus jai pateikė PAGD ir „kaip ir kokių teisės aktų pagrindu PAGD gali įvertinti, ar tokio pobūdžio Sprendimas buvo įvykdytas tinkamai, ar ne“.
„Manome, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena PAGD buvo pradėta nepagrįstai ir turėtų būti nutraukta. Pažymime, kad gindami savo teises naudosimės visomis teisinės gynybos priemonėmis, o PAGD apskritai nėra tinkamas subjektas spręsti dėl šio administracinio nusižengimo (ne)padarymo“, – teigiama rašte PAGD Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai.
